Krepšininkas susižeidė prieš pustrečios savaitės. 7 dienas nesportavęs Kijeve, praėjusią savaitę jis grįžo į Lietuvą.

„Prie Achilo turiu tokią ataugėlę, kuri yra lūžusi ir dirgina, todėl gavosi uždegimas. Negaliu normaliai nei judėti, nei bėgioti. Gydytojas Rimtautas Gudas sakė, jog negalėsiu sportuoti dar dvi savaites, tačiau, manau, jog į aikštę išbėgsiu greičiau“, – savaitgalį „BasketNews.lt“ sakė T. Delininkaitis.

Rimanto Grigo treniruojamas „Budivelnik“ klubas balandžio 2 dieną pradės Ukrainos lygos atkrintamąsias varžybas ir T. Delininkaitis pirmajame mače greičiausiai dar nerungtyniaus. Tačiau krepšininkas tikina, kad skausmai mažėja ir netrukus jis grįš į aikštę.

– Tomai, neseniai buvote pripažintas Ukrainos lygos sezono naudingiausiuoju žaidėju. Ką jums tai reiškia?

– Nieko apie tai negirdėjau. Iš kur jūs tai ištraukėte? Ne, juk, aišku, juokauju. Labai malonu, kai tave pripažįsta ir įvertina tavo pastangas. Kiekvienam sportininkui toks pripažinimas yra svarbus. Labai malonu ir labai džiaugiuosi šiuo titulu.

– „Budivelnik“ yra pakankamai „lietuviška“ komanda. Kaip sekasi sutarti su Rimantu Grigu ir Povilu Čiukinu?

– Kuo daugiau lietuvių, tuo yra geriau. Su Povilu esu žaidęs „Lietuvos ryto“ komandoje, todėl jį labai gerai pažįstu ir gerai vienas kitą jaučiame aikštelėje. Treneris lietuvis, labai smagu, nes žinai jo sistemą, ko jis nori ir ko reikalauja iš žaidėjų.

– Ar „Budivelnik“ ekipai keliamas tikslas tapti čempionais?

– Žinoma. Tiek žaidėjai, tiek treneris, tiek prezidentas nori, kad taptume čempionais. Tačiau, kaip bus, parodys tik laikas. Stengsimės užimti kuo aukštesnę vietą.

– Ar jau turite minčių, ar pasiūlymų, kur rungtyniausite kitą sezoną?

– Kol kas neturiu. Noriu užbaigti šį sezoną, apie ateitį dar negalvoju. Dar liko du mėnesiai, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, dar visko gali nutikti. Neduok Dieve, kokia trauma ar kas, o aš jau senstu, krūviai didėja, kūnas sunkiau atlaiko. Todėl norisi šį sezoną pabaigti be traumų ir kuo geresniais rezultatais.

– Ukrainoje lietuvių rungtyniauja labai daug. Ar ten nesijaučia krizė?

– Žaidėjai renkasi klubus, kur yra geros sąlygos ir mokami geri pinigai. Ne paslaptis, kad Ukrainoje mokami nemaži pinigai. Pinigų jie turi, dėl to ir lietuvių daug. Lietuvių krepšinio mokykla yra gera, mes nesame savanaudžiai, todėl mūsų paklausa Europoje vis didėja. Kiekviena komanda nori turėti bent vieną lietuvį. Mano klube krizės nejaučiu, atlyginimai mokami laiku.

– Sulaukėte kvietimo į nacionalinę komandą. Ar tikėjotės?

– Teko kalbėtis su treneriu, kuomet buvau Kaune ir konsultavausi pas Vytenį Trumpicką. Tuomet jam paskambino rinktinės treneris, tada persimečiau su juo keliais žodžiais. Kvietimas mane labai nudžiugino. Bet koks krepšininkas norėtų būti pakviestas į Lietuvos rinktinę, todėl man tai yra malonu. Džiugu, jog po praėjusių metų manęs neužmiršo, vėl esu kandidatas. Ar atvyksiu, priklausys nuo sveikatos, jeigu būsiu sveikas, tikrai pasirodysiu.