Jo treniruojamas Kauno „Žalgiris“ skaudžiai suklupo dvejose pačiose svarbiausiose namų rungtynėse: jei pirmose buvo neatpažįstamas puldamas – sukrapštė tik 57 taškus, tai antrose nepajėgė apsiginti ir praleido net 99 taškus.
Su tokiais rodikliais apie pergalę prieš absoliutų Eurolygos reguliariojo sezono nugalėtoją Stambulo „Fenerbahče“ klubą negalima nė pasvajoti – net ir turint 15 tūkstančių armijos užnugarį.
„Pergalė antrose rungtynėse apsuko mums galvas. Gaila, nes buvo galima labiau užsikabinti“, – nevyniojo į vatą Šaras.
Maksimalistas iki kaulų smegenų ir reiklus kaip niekas kitas Š. Jasikevičius šį kartą neperspaudė: akivaizdu, kad žalgiriečiai net tris iš keturių serijos mačų sužaidė žemiau savo galimybių ribos.
Be abejo, tai nenubraukia viso to, ką kauniečiai nuveikė per 30 susitikimų iki tol, o ir galutinis serijos rezultatas 1:3 gėdos tikrai nedaro, bet tas jausmas, kad „nepavyko išspausti maksimumo“, neapleidžia ne tik „Žalgirio“ stratego, bet ir jo auklėtinių. „Mus aplošė šešiese“, – liūdnai pripažino Marius Grigonis.
Beje, jis gali kaltinti ir save: reguliariajame sezone trečias pagal tritaškių taiklumą visoje Eurolygoje buvęs turnyro debiutantas (49,2 proc.) per seriją su „Fenerbahče“ pataikė tik 2 tolimus šūvius iš 12-os (vos 16,6 proc.).
Nežibėjo ir kiti „Žalgirio“ snaiperiai: Leo Westermanno taikiklis nusimušė nuo 46 proc. iki 25 proc. (4/16), o Artūro Milaknio – nuo 44 iki 28 proc. (5/18 tritaškiai).
Savo ruožtu turkų toliašaudė artilerija kaip tik labai stipriai pasitempė: Bobby Dixonas tritaškius į žaliai baltų krepšį laidė net 60 proc. taiklumu (9/15), o Marko Guduričius – 55 proc. (11/20).
Šie itin kontrastingi skaičiai tik patvirtina tai, kad žalgiriečiai tikrai neišnaudojo visų savo rezervų ir pajėgumų tam, jog serijos baigtis būtų kitokia. O viską ir vėl geriausiai apibendrino Š. Jasikevičius: „Jeigu būtume privertę juos nervintis, nebūtų ir tų 15 iš 22 tritaškių“...
Taigi kaip vertinti visą europinį „Žalgirio“ sezoną ir serijos su „Fenerbahče“ rezultatą? Ko pritrūko tam, kad žaliai balti būtų sukūrę dar vieną stebuklą? Ir koks šią vasarą bus Šaro sprendimas, kurio laukia visa Lietuva?
Pokalbis apie tai – DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su buvusiu krepšininku ir olimpiniu prizininku Andriumi Giedraičiu bei komentatoriumi Vaidu Čeponiu.
– Andriau, „Žalgiriui“ tai buvo gyvybės ir mirties rungtynės, bet jis jas pradėjo tarsi numiręs – jau pirmame kėlinyje atsiliko 17 taškų skirtumu (10:27), kuris, beje, išliko iki pat pabaigos. Kas lėmė tokią prastą pradžią?
– Buvo didelis psichologinis spaudimas, „Žalgiriui“ persidavė visų viltys, kad šioje serijoje galima užsikabinti. O „Fenerbahče“ pasidarė išvadas, neleido laisvai judėti kamuoliui, keitėsi žaidėjais gynyboje ir „Žalgiriui“ pritrūko individualaus meistriškumo, gebėjimo žaisti vienas prieš vieną.
– Vaidai, Š. Jasikevičius per visą seriją nė karto nekeitė savo starto penketo. Ar ketvirtadienį nevertėjo imtis permainų ir vietoje taip ir nesužibėjusio Leo Westermanno į aikštę leisti Nate'ą Woltersą?
– Galbūt. L. Westermannui nelabai parankus varžovas „Fenerbahče“, turintis reaktyvinių, labai greitų gynėjų – Leo yra lėtesnis žaidėjas už juos.
„Žalgiris“ tiesiog neatlaikė įtampos, o turkai kaip tik buvo atsipalaidavę, tik ne lengvabūdiškai, nes žinojo, kad dar gali klysti ir kartą pralaimėti, todėl jų pataikymas buvo kosminis. Norint įveikti tokį varžovą reikia šiek tiek sėkmės, o vakar jos visiškai nebuvo.
– „Žalgiris“ ketvirtadienį taip nė karto ir nepirmavo, nors trečiame kėlinyje buvo priartėjęs iki keturių taškų atstumo – 48:52. Andriau, kas visgi neleido perlaužti šių rungtynių ir išlyginti serijos?
– Taip, „Žalgiris“ buvo užsikabinęs ir mažino savo atsilikimą, bet tada aikštėje vėl pasirodė Luigi Datome, B. Dixonas ir persvara išaugo.
Kovodamas su tokia komanda gynyboje turi kažkuo rizikuoti, nes negali uždengti visų. „Žalgiris“ rizikavo tuo, kad gynyboje bandė spaustis ir keitėsi viską, tačiau gavo tokius tritaškius metimus, kurie gal ir nebuvo laisvi, bet „Fenerbahče“ žaidėjų meistriškumas leido jiems juos pataikyti.
– Vaidai, Lietuvos krepšinio komandos ne pirmą kartą kenčia nuo tritaškininkų antpuolio: visi su širdgėla prisimename 2004 m. Atėnų olimpiados pusfinalį ir 18 italų tritaškių tiesiai mums į paširdžius, dabar – 15 turkų strėlių. Ar tokie šūviai kerta ir per psichologiją?
– Kai varžovai taip pataiko tritaškius, tai psichologiškai labai gniuždo – paskutinėmis atakos sekundėmis, per rankas, iš labai toli. Tas spurtas ir priartėjimas iš „Žalgirio“ pareikalavo labai daug jėgų, vėliau tai gal ir atsiliepė.
– Trys taikliausi „Žalgirio“ metikai – A. Milaknis (5/18), M. Grigonis (2/12) ir L. Westermannas (4/16) – šioje serijoje kartu tepataikė 11 iš 44 tritaškių (25 proc.), kai prieš tai metė net 46 proc. taiklumu. Andriau, kodėl juos ištiko tokia krizė?
– Kai kuriems „Žalgirio“ žaidėjams Eurolygos atkrintamosios buvo pirmas kartas. Nepataikytas vienas kitas tritaškis jokiu būdu nereiškia, kad reikia kaltinti Marių ar kažką. Tai ateina su patirtimi.
Be to, buvo žaidžiama prieš elitinę Eurolygos komandą – penkis sezonus iš eilės finalo ketverto dalyvę, todėl manau, kad tai yra natūralu, jog jų procentai žemesni. Juk sezono metu žaidžiama ir prieš daug silpnesnių varžovų, kurie nepasižymi tokia gynyba.
– Vaidai, po to, kai žalgiriečiai pavogė vieną pergalę Stambule, tvirtinai, kad dar teks grįžti į Turkiją, nes serijos rezultatas bus 2:2. Ar tave labai nuvylė tas vaizdas, kurį išvydai Kaune?
– Taip, aš tikėjausi daugiau. Manau, jeigu „Žalgiris“ būtų laimėjęs trečias rungtynes ir išsiveržęs į priekį, tada „Fenerbahče“ ekipą jau būtų slėgusi įtampa ir spėju, kad turkai taip nebebūtų dieviškai pataikę. O trečiose rungtynes trūko nedaug: kelių detalių, vieno kito taiklaus metimo.
Aišku, šiek tiek daugiau tikėjausi ir iš A. Milaknio, ir iš M. Grigonio, ir L. Westermanno, ir Brandono Davieso, sužaidusio tik vieną puikų mačą. Buvo nepasinaudota kai kuriomis silpnomis varžovų vietomis ir tuo, kad jie turėjo traumuotų žaidėjų.
– Šaras spaudos konferencijoje skundėsi, kad „pergalė antrose rungtynėse apsuko mums galvas“. Andriau, ar galima sutikti, kad žalgiriečiai ne visą seriją buvo susikoncentravę 100 proc. ir tai kainavo labai brangiai?
– Nemanau, kad trūko koncentracijos ar žaidėjai atsipalaidavo. Jie yra profesionalai ir būtų keista, jei jie nesusikauptų tokios svarbos rungtynėms. Gal labiau jaudulys jiems čia pakišo koją.
Galbūt momentais šiek tiek ir per švelniai buvo kovojama, bet ne iš pagarbos varžovams, o tiesiog dėl to, kad ne viską įgyvendino, ką treneris prašė. Sunku pasakyti, kodėl jie nevykdė to, jei prieš kiekvienas rungtynes buvo akcentuojama, kad reikia žaisti fiziškai. „Fenerbahče“ tą ir darė, o „Žalgiris“ kartais atsitraukdavo.
– Vaidai, vertinant visus metus, kokio pažymio vertas „Žalgiris“? Reguliariajame ir ketvirtfinalyje?
– Manau, bendras pažymys būtų devyni. Jeigu ne nuolatinės traumos, „Žalgiris“ būtų lengviau patekęs į atkrintamąsias. Reguliariajame sezone – įspūdinga pabaiga, tai rašyčiau 9,5, o už atkrintamąsias – 8,5.
– „Žinau, kur esu, bus sunku mane iš čia ištraukti, reikės galbūt išspirti dviem kojomis pro duris“. Tokie Š. Jasikevičiaus žodžiai turėtų itin džiuginti Kauną. Vaidai, kiek svarbus Šaras „Žalgirio“ sėkmei?
– Jis yra pagrindinis žmogus komandoje, turintis tokią charizmą ir žinių bagažą, sugebantis rungtynių metu priimti teisingus sprendimus. Manau, kad Šaras iš „Žalgirio“ eitų tik tada, jei matytų idealias darbo sąlygas arba NBA klubas pasiūlytų vyriausiojo trenerio postą. Tik klausimas, kiek ten jo klausytų žaidėjai, kurie apie jį yra mažai arba nieko negirdėję. Čia jam reiktų viską labai pasverti. Nebent jeigu „Žalgiris“ iškovotų viską – ir Eurolygos čempiono titulą – gal to stimulo nebeliktų.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
