Vis tik naujo sezono planus sujaukė birželį patirta trauma. Kinijoje kontrolinio turnyro metu 203 cm ūgio atletui trūko kryžminiai raiščiai.
„Be jokių abejonių, tokios traumos – vienos sudėtingiausios, kokias tik gali patirti žaidėjai. Aišku, blogiausia jau praeityje, pradedu bėgioti visa jėga ir tikiuosi, kad viskas bus gerai. Tiesa, mano sugrįžimo į aikštę data dar nėra apibrėžta“, – oficialiam „Perlas-MRU“ puslapiui teigė A. Udras.
Nuo 2010 metų sostinės klube rungtyniaujantis 23-ejų krepšininkas šiuo metu pagal jam specialiai sudarytą programą treniruojasi du kartus per dieną, o po išsamių tyrimų lapkritį turėtų paaiškėti ir tolimesnės reabilitacijos perspektyvos.
– Kaip jautiesi pats ir kaip apibūdintum dabartinį reabilitacijos periodą?
– Viskas tvarkoje. Sportuoju du kartus per dieną, ryte dirbu ties fiziniu pasiruošimu, o vakare – mankštos ir koordinacijos pratimais. Manau, viskas vyksta teisinga linkme.
– Ar jau gali bėgti, atlikti šuolius ir pan?
– Visa jėga bėgioti pradėjau visai neseniai, o pašokti kol kas galiu tik atlikdamas metimus. Tai – viena sudėtingiausių traumų, kokias gali patirti žaidėjai. Aišku, blogiausia jau praeityje ir tikiuosi, kad viskas bus gerai, bet tam reikia laiko.
– Ką sako su tavimi dirbantys specialistai? Kada galėsi grįžti į aikštę?
– Kol kas sugrįžimas numatytas po Naujųjų metų, tačiau pasakyti kažką tiksliau negaliu. Lapkričio mėnesį bus atlikti išsamūs tyrimai ir gal tuomet bus galima kalbėti konkrečiau. Kol kas mano situacija neapibrėžta.
– Galbūt su vyriausiuoju treneriu Arvydu Gronskiu kalbėjote apie būsimą tavo rolę komandoje?
– Ne, apie tai nebuvo jokių kalbų. Kol kas bendrauju tik su fizioterapeutais ir kitais, kurie padeda atsigauti po traumos.
– Šį sezoną NKL čempionate savo pozicijoje matai konkurentų, su kuriais kovoti gali būti itin sunku?
– Aišku, stebiu komandos žaidimą, matau varžovų pasirodymus, o gerų žaidėjų lygoje visada yra. Apie konkrečias asmenines dvikovas kalbėti dar anksti, nes dar net nepradėjau žaisti kontaktinio krepšinio.
– Šį sezoną vilniečiai pradėjo sudėtingai, tačiau vėliau sekė pergalės išvykose prieš Raseinių ir Klaipėdos ekipas. Esi sakęs, kad NKL pirmenybėse žymiai sunkiau žaisti išvykose, tačiau, atrodo, kad šį sezoną kol kas viskas yra priešingai?
– Įtampa. Manau, ji ir lėmė tuos pralaimėjimus namuose kelių taškų skirtumu. Šiais metais, kai vėl tapome Vilniaus „Lietuvos ryto“ dubleriais, į namų rungtynes ateina tikrai labai daug žiūrovų – šeimos, artimieji, draugai, krepšinio agentai. Tai jauniems krepšininkams sudaro spaudimą pasirodyti kuo geriau. Ta našta išvykose juos slegia ženkliai mažiau ir jie tuomet įrodo, kaip gali žaist iš tikrųjų.
– Prieš kelis metus buvai vienas jauniausių komandos žaidėjų, dabar – vienas labiausiai patyrusių. Kaip bėgant metams kito atmosfera komandoje ir kokia ji yra dabar?
– Kolektyvas daugiau mažiau visada išliko jaunas. Su dabartine komanda esu pora savaičių ir per jas pastebėjau, kad visi labai atsidavę darbui, stengiasi.
– Kaip manai, ar šie metai gali būti pirmieji, kai klubas prasimuš į NKL finalo ketvertą?
– Praėjusį sezoną laimėjome reguliarų sezoną ir tikrai galvojome, kad galime ten patekti. Panašiai mąstėme ir anksčiau, bet to nepasiekdavome. Taip jau būna, kai vis tikiesi – nepavyksta. Šiemet NKL vėl žaidžia daug panašaus pajėgumo komandų. Norint patekti į finalinį ketvertą, reikia geriausią savo krepšinį žaisti būtent pavasarį. Pažiūrėsime, ar tai mums pavyks.
– Kaip vertini Vilniuje sukurtą krepšinio piramidę?
– Tik teigiamai. Motyvacinė sistema tikrai labai reikalinga. Anksčiau būdavo taip, kad krepšininkai žaidžia be aiškios perspektyvos ir aiškumo, o dabar yra labai konkretus tikslas – patekti į pagrindinę „Lietuvos ryto“ komandą. Labai gerai, kad Vilnius turi komandas visose šalies lygose – LKL, NKL ir RKL. Dabar yra visos sąlygos ir galimybės tobulėti, tereikia įdėti darbo ir noro.
