Kaune vykusiame LKF vykdomojo komiteto posėdyje fiziškai dalyvavo tik moterų nacionalinės komandos strategu tą pačią dieną patvirtintas Rimantas Grigas – jo kolega K. Maksvytis bendravo nuotoliniu būdu iš Permės (Rusija), kur treniruoja „Parma“ klubą.
Būtent pastarasis dar posėdžiui nesibaigus pirmasis paskleidė žinią, jog 44-erių specialistą jau galima tituluoti naujuoju Lietuvos rinktinės vairininku.
Prieš keletą metų renkant Dainiaus Adomaičio įpėdinį „Parma“ vadovai nenorėjo dalintis Rusijos klube neseniai dirbti pradėjusiu lietuviu, bet dabar jų nuomonė – kitokia.
„Viskas suderinta, Kaziui nebus jokių kliūčių atvykti“, – teigė LKF prezidentas Vydas Gedvilas.
Tiesa, ne viskas dar suderinta su pačiu K. Maksvyčiu. Kol kas jis rinktinei įsipareigojęs žodžiu – sutartis bus pasirašyta vėliau.
Ir pasiteiravus, kiek ji galios, V. Gedvilas akimirką žvalgėsi su naujuoju federacijos generaliniu sekretoriumi antradienį taip pat patvirtintu Mindaugu Balčiūnu.
„Tokiais atvejais pasirašoma olimpiniam ciklui, taigi, trejiems metams. O paskui žiūrėsime, kaip seksis“, – sakė M. Balčiūnas.
Lieka neaišku, koks skaičius bus įrašytas sutarties punkte apie K. Maksvyčio atlyginimą. Praėjusį penktadienį Delfi TV laidoje „Krepšinio zona“ viešėjęs LKF vadovų duetas aiškino, jog finansinis klausimas tvirtinant naują rinktinės trenerį visada būdavo sprendžiamas paskutinis, taip pat pridūrė, jog LKF neišgali mokėti daugiau nei 5 tūkst. eurų per mėnesį.
Artimiausiai ateičiai paliekama ir K. Maksvyčio asistentų tema. Delfi žiniomis, jais jau numatomi Kęstutis Kemzūra ir Giedrius Žibėnas, bet antradienį federacijos vadovybė dar nenorėjo įvardinti pavardžių – nors K. Maksvytis savo pageidavimus ir išreiškė.
Tiesa, dar reikės pasirinkti varžovus žvalgysiančius skautus, mat K. Maksvytis norėtų daugiau talkininkų nei turėjo Darius Maskoliūnas, kuriam patarinėjo tik Tomas Masiulis ir Benas Matkevičius.
„Štabas bus platesnis nei iki šiol. Kazys pasakė, kokių pozicijų jam reikėtų – ir asistentų, ir skautų. Iš viso tai būtų keturi ar penki žmonės. Bet kiek reikės, tiek ir bus, jokių limitų nėra. Paprašysime šiek tiek kantrybės ir įvardinsime visą štabą, o šiai dienai tai padaryti dar būtų truputį ankstoka“, – dėstė M. Balčiūnas.
Anot jo, maždaug per mėnesį bus paruoštas ir preliminarus rinktinės kandidatų sąrašas. Kol kas nesakoma, ar į rinktinę K. Maksvytis mėgins vėl prisikviesti su ja jau atsisveikinusį „Parma“ gynėją Adą Juškevičių, taip pat kitą klubo lietuvį Eigirdą Žukauską.
Tai – jau naujojo trenerio rūpestis, o LKF personalijų klausimus nagrinės savo pačios viduje.
Antradienį netiesiogiai patvirtinta, kad federaciją paliks ligšiolinis sporto direktorius Ramūnas Butautas, praėjusią savaitę pats nesėkmingai kandidatavęs į LKF prezidentus.
„Seniau federacijoje sporto direktoriaus pareigybės apskritai nebūdavo, tą funkciją vykdydavau aš pats, vykdydavo rinktinių treneriai, turėdavome jaunimo rinktinių direktorių. Ir dabar artėsime prie panašios struktūros, kuri buvo gana efektyvi. Reikės pasitikrinti, ką konkrečiai dabar daro sporto direktorius, bet nemanau, kad tai – reikalinga pareigybė.
R. Butautas puikiai dirba Lietuvos sporto universitete, o mes kaip tik ir sieksime integracijos su aukštosiomis mokyklomis, kur ruošiami treneriai. Ten tikrai reikės tokio kompetentingo žmogaus“, – aiškino M. Balčiūnas.
Jis taip pat pranešė, jog šią savaitę bus įkurta nauja viešoji įstaiga, kuri rūpinsis Moterų lyga. Praėjusios kadencijos LKF vadovybė elgėsi priešingai, prijungusi lygą prie federacijos.
Dar platesnės decentralizacijos ketinama siekti nauju LKF įstatų projektu, kurį tikimasi patvirtinti neeilinėje konferencijoje.
„Kai kurios federacijos komisijos ir kiti struktūriniai dariniai dubliuojasi. Pavyzdžiui, LKF meistriškumo komisija ir Lietuvos krepšinio trenerių asociacija. Manau, bus siūlymas šias komisijas naikinti, aiškiai atskirti sprendimų priėmėjus nuo vykdytojų. Pats, kaip generalinis sekretorius, neturėčiau balsuoti LKF vykdomajame komitete, neturėtų jame būti ir kitų federacijos darbuotojų. Decentralizacija, funkcijų išdalinimas, sprendėjų bei vykdytojų atskyrimas – tokie būtų įstatų pataisų principai“, – anonsavo M. Balčiūnas, sugrįžęs į postą, kurį užėmė 2007-2013 metais.
Primename, kad praėjusią savaitę dvi kadencijas LKF vadovavusį Arvydą Sabonį pakeitė V. Gedvilas, rinkimuose nurungęs R. Butautą ir Robertą Javtoką. Savo ruožtu, M. Balčiūnas generalinio sekretoriaus kabinetą „Krepšinio namuose“ perėmė iš Mindaugo Špoko.
K. Maksvytis tapo aštuntuoju rinktinės vairininku po nepriklausomybės atkūrimo. Jo pirmtakai: Vladas Garastas (1992-1996 m.), Jonas Kazlauskas (1997-2001 ir 2012-2016 m.), Antanas Sireika (2003-2006 m.), R. Butautas (2007-2009 m.), K. Kemzūra (2010-2012 m.), D. Adomaitis (2016-2019 m.) ir D. Maskoliūnas (2019-2021 m.).
Profesionaliai krepšinio nežaidusio K. Maksvyčio karjera įsibėgėjo treniruojant „auksine“ pramintą Lietuvos jaunųjų talentų kartą su Jonu Valančiūnu priešakyje, kuri 2008-2012 metais laimėjo keturis skirtingų amžiaus grupių Europos ir pasaulio čempionatus iš eilės.
2012-2015 ir 2017-2019 metais K. Maksvytis vadovavo Klaipėdos „Neptūnui“, su kuriuo taip pat iškovojo keturis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) medalius, 2015-2017 metais dirigavo Panevėžio „Lietkabeliui“ ir pridėjo dar vieną sidabrą.
2019-aisiais specialistas išvyko dirbti į „Parma“ klubą. Debiutinį jo sezoną VTB Vieningoje lygoje nutraukė pandemija, o praėjusiame reguliariajame sezone „Parma“ užėmė aštuntą vietą bei pasirodymą atkrintamosiose varžybose baigė ketvirtfinalyje.
Vasarą K. Maksvytis pratęsė sutartį su Permės ekipa pagal formulę „1+1“.
Artimiausi iššūkiai su rinktine jo laukia 2023 metų planetos čempionato atrankoje, startuojančioje lapkričio pabaigoje. Lietuviai varžysis F grupėje su Bosnija ir Hercegovina, Čekija bei Bulgarija.
