Nors amerikietis jau buvo savo karjeros saulėlydyje, tačiau sugebėjo palikti ryškų pėdsaką Europos krepšinyje.
Praėjus kiek daugiau nei dešimt metų, pagrindiniai „Panathinaikos“ klubo konkurentė Pirėjo „Olympiakos“ komanda ryžosi žengti kitą ryžtingą žingsnį. Už Europoje neregėtą eurų sumą prisiviliojo puikiai NBA lygoje įsitvirtinusį Joshą Childressą. Nors šis amerikietis ir nežibėjo, kaip jo pirmtakas D. Wilkinsas, tačiau savo atvykimu neabejotinai sukėlė didžiulį ažiotažą Europos krepšinyje.
Atrodė, jog graikų milijardierių pėdomis paseks ir kiti Europos bei Azijos piniguočiai, tačiau taip neatsitiko. Stipri finansų krizė smogė Europai ir jos turtuoliams, o į Rytus patraukė tik prarastos šlovės išsiilgę NBA seneliai ar vietos po saule neišsikovoję vidutiniokai.
Dabar, kai situacija prisivilioti geriausius pasaulio krepšininkus, iš pirmo žvilgsnio, atrodo palanki, sunki finansinė padėtis Senajame žemyne ko gero atbaidys nuo avantiūrų švaistytis tokiais pinigais. O ir ne vien pinigai stabdys NBA krepšininkų migraciją už Atlanto.
Šiuo metu galima stebėti įdomų žaidimą. Geriausi NBA krepšininkai atvirai pripažįsta norą žaisti Europoje bei Kinijoje. Štai neseniai Majamio „Heat“ klubo žvaigždė Dwyane‘as Wade‘as savo socialiniame profilyje patvirtino, jog labai palankiai žiūri į galimybę žaisti Europoje, kiek ankščiau panašiais žodžiais fanus Europoje džiugino Amar'e'as Stoudamire‘as, Dwightas Howardas ar Stephenas Curry. O dabar Turkijos sporto žiniasklaida diena iš dienos kuria naujus Kobe Bryanto viešnagės Stambule scenarijus. Daug kalbų, tačiau ar jos turi pagrindo?
Vienareikšmiškai - turi. Vis dėlto visa ši reklamos akcija daroma ne dėl galimo NBA žvaigždžių žaidimo Europoje ar Azijoje, tačiau dėl visai kitokio tikslo. Panašu, jog visos šios kalbos skirtos ne kam kitam, o NBA ekipų savininkams. Krepšininkų drąsūs žodžiai, neva jie yra labai nepriklausomi ir atviri žaidimui už Atlanto – potenciali grėsmė savininkams. Pastarieji pamažu netenka įtakos. Jie nebeturi įrankių vilkinti lokauto procesą ir siekti sau naudos. Krepšininkai tarsi turi pasirinkimo laisvę, kur tęsti karjerą. O tai – nenaudinga savininkams. Tai gali paskatinti juos nusileisti dėl tam tikrų sąlygų.
Juk sutikime, sunku įsivaizduoti D. Howardą atiduodantį visas jėgas kokiame nors Eurolygos klube, gyvenantį viešbutyje kartu su visa komanda, skraidantį neužsakomais reisais ankštuose lėktuvuose bei valgantį tai, ką duoda skirtingų šalių viešbučiuose, kurie taipogi dažnai ne penkių žvaigždučių. Ir visa tai už ką?
Už tai, jog galbūt, užsitęsus lokautui, bus miglota galimybė kovoti dėl Eurolygos čempionų trofėjaus. O ką NBA žvaigždei reiškia Europos klubų krepšinio turnyro nugalėtojo vardas? Vargu, ar tai būtų svarbus įrašas tokio krepšininko pergalių sąraše.
Žaidimas Europoje NBA krepšininkui tikrai nėra viliojanti perspektyva. Juk sąlygos neprilygsta NBA komandų siūlomoms, šalia egzistuoja reali traumos ar suterštos reputacijos galimybė. Juolab NBA žvaigždei niekas Europoje neleistų diktuoti savo sąlygų. Eurolygos komandų treneriai nemėgsta, kai per minutės pertraukėles už juos kalba krepšininkai ar, tuo labiau, nevykdo jų nurodymų aikštelėje.
Nepaisant to, Turkijoje, kuri taip pat šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus, atsirado klubas, nepabūgęs didelių NBA žvaigždžių finansinių įnorių bei autoriteto.
Stambulo „Bešiktaš“ klubas sudrebino Europos krepšinio rinką stambia žuvele – pasirašė sutartį su vienu geriausiu NBA lygos įžaidėju Deronu Williamsu. Atrodo, jog turkams tokio didelio kąsnio ne gana. Jau keletą savaičių aidi kalbos apie dar stambesnį pirkinį, kuris padarytų didžiulę įtaką Turkijos krepšiniui. „Bešiktaš“ ekipa neva veda derybas su pačiu K. Bryantu.
JAV žiniasklaida netiki, jog turkai gali prisivilioti tokio masto žvaigždę. O daugelis jų jau pavargę nuo nesiliaujančių kalbų be veiksmų.
Štai „NBCsports.com“ rašo: „Palaukite! Tai Kobe vis dėlto neveda derybų su „Bešiktaš“? Už 30 minučių bus dar vienas atnaujinimas.“.
Panašu, jog turkų žiniasklaida jau nusprendė, ką K. Bryantas veiks lokauto metu, tačiau ar pats krepšininkas mąsto taip pat? Vargu. K. Bryanto agentai protingi, o ir pats krepšininkas lygoje žinomas ne vien sugebėjimais aikštelėje. Ar tik tai ne dar vienas bandymas žaisti žaidimus su NBA klubų savininkais?
Reikia suprasti, jog nepaisant didelės europiečių invazijos į JAV, NBA krepšinis ir tai, kas už jo ribų – vis dar labai didelis skirtumas. Tai du skirtingi pasauliai. NBA ir FIBA. Pasauliai, kurie turi savo taisykles, savo prioritetus bei savo vertybes.
Prisiminkime, ką dar neseniai apie FIBA ir jos rengiamus tarptautinius turnyrus postringavo NBA čempionų Dalaso „Mavericks“ klubo galva – Markas Cubanas. Europos krepšininko svajonė – olimpiniai medaliai. Tuo tarpu NBA krepšininkui olimpiada – tai tik būdas pasireklamuoti už JAV ribų su gražiomis patriotizmo intencijomis. Olimpiada – tai FIBA dalis. NBA krepšininkui svarbiausia tai, kas susiję su NBA.
Nepaisant gausybės kalbų bei pažadų, Europoje nebus geriausių NBA krepšininkų. O jei ir atsiras tokių, kurie patrauks ieškoti laimės Senajame žemyne – tai vargu ar iš gero gyvenimo. Europa – tai gera vieta pasikelti savo akcijas vidutiniokams prieš artėjančios vasaros laisvųjų agentų rinką, tačiau NBA žvaigždėms tai gali būti žingsnis atgal.
Realu, jog į Senąjį žemyną sugrįš dalis europiečių, pastaruosius metus rungtyniavusių JAV. Jie jaučia stiprius jausmus savo šaliai, jie įpratę prie sąlygų Europoje. Kitais žodžiais – jau atsikandę europietiško krepšinio duonos. Vis tik geriausi pasaulio krepšininkai savo talentus gludins žaisdami tarpusavyje, treniruodamiesi salėse Majamyje ar kituose JAV kurortuose.
O visos daug žadančios kalbos, ko gero, tik ir liks kalbomis. Ir tai tikrai ne tik dėl to, jog Europos bei Azijos krepšinis neturi tiek dolerių, jog prilygtų žvaigždžių atlyginimams NBA lygoje.
