Po liūdnai pasibaigusios dvikovos R. Šiškauskas negalėjo paaiškinti, kas atsitiko paskutinėmis sekundėmis, bet tikino, kad mesdamas baudas nesijaudino.
„Sunku ką ir pasakyti. Reikia peržiūrėti mačą, išanalizuoti jį. Kažkuriuo metu praradome rungtynių kontrolę, o „Olympiacos“ komanda labai greitai panaikino didelį deficitą (19 taškų – DELFI). Mes nesėkmingai sužaidėme trečio kėlinio pabaigą ir visą ketvirtą ketvirtį, todėl ir išėjo tokio rungtynės – atkaklios iki pat finalinės sirenos ir kuriose viską lėmė mano baudų metimai“, - Rusijos žiniasklaidai pasakojo 33-ejų metų R. Šiškauskas.
- Per minutės pertraukėlę prieš tą epizodą taip ir buvo planuojama, kad būtent jūs iš užribio gausite kamuolį, išprovokuosite pražangą ir eisite mesti baudų?
- Planavome sužaisti kombinaciją, kurioje pagrindiniu perdavimo iš užribio adresatu turėjau būti aš, atsidengęs aikštelės kampe. Jei mane būtų uždengę, perdavimas būtų skirtas kam nors kitam.
- Kas nutiko paskui?
- Nežinau. Atrodo, normaliai stovėjau prie baudų metimų linijos, nesinervinau, bet nepataikymų niekada negali iš anksto numatyti. Jeigu visi viską tiksliai žinotų, ką reikia daryti, kad visada mestum taikliai, niekas tada ir nepramestų.
- Ar labai trukdė tai, kad visai prie krepšio, į kurį metėte, buvo įsikūrė „Olympiacos“ fanai, kurie stengėsi jums sutrukdyti?
- Man tai – ne pirmas toks mačas. Teko žaisti ir kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis. Taigi tribūnos tikrai nebuvo mano netaiklių baudų priežastimi.
Primename, kad tokie netaiklūs lemiami baudų metimai R. Šiškausko karjeroje – ne naujiena: 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių pusfinalyje su JAV rinktine jis po Antonio McDyesso pražangos paskutinę minutę įgijo teisę mesti tris baudas, tačiau realizavo tik vieną (81:80) ir amerikiečiai per likusį laiką sugebėjo išsigelbėti - 85:83.
