Beveik visų finalo rungtynių metu tvirtai skeptrą savo rankose laikę „Žalgirio“ vyrai likus žaisti keturias minutes buvo priekyje 62:53 ir mintyse jau galėjo matuotis specialiai tam vakarui pagamintus marškinėlius su užrašu „Čempionai“.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad jų žaliai baltiems užsivilkti taip ir neteko. Jais pasipuošė „Ryto“ krepšininkai, kurie spurtavo net 13:0, persvėrė rezultatą savo naudai (66:62), iškovojo trofėjų po trejų metų pertraukos ir triumfuodami mėtė į orą Dainių Adomaitį.

Kauniečiams teko nuryti dar vieną karčią piliulę. Iš paskutinių aštuonių mačų Eurolygoje vos vieną laimėjusį Šarūno Jasikevičiaus kolektyvą lemiamu metu ir vėl ištiko koma. 54:100 (16:27, 10:18, 8:27, 20:28) – tokia košmariškai nepadori yra pastarųjų keturių „Žalgirio“ susitikimų su lygiaverčiais varžovais („Rytu“, „Barcelona“, „Chimki“ ir „Armani“) ketvirtų kėlinių suma.

Kodėl žalgiriečiai pametė karūną Vilniuje? Kas jiems nutiko svarbiausiu metu? Ar jie šiemet apskritai gali likti nuogi? Ir kuo šį sezoną dar gali nustebinti „Rytas“? Pokalbis apie tai – DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su komentatoriumi Vaidu Čeponiu ir krepšinio treneriu Tomu Keršiu.

– Labai nuspėjamai prasidėjęs KMT turnyro finalo ketvertas baigėsi dviem netikėtais rezultatais: „Lietkabelis“ sutalžė „Neptūną“, o „Rytas“ parklupdė „Žalgirį“. Tomai, jūsų manymu, kas nutiko finale: labiau „Rytas“ laimėjo ar „Žalgiris“ pralaimėjo?

– Nežinau, aš jau gruodžio mėnesį viešai sakiau, kad kažkas „Žalgiryje“ yra ne visiškai gerai. Dabar net galėčiau įvardyti, kad komanda serga. Aišku, nuo bet kokios ligos galima pasveikti. Bet jeigu norite, kad atsakyčiau tiesiai į klausimą, tai čia labiau buvo „Žalgirio“ pralaimėjimas nei „Ryto“ laimėjimas. Manau, kad buvo daugiau bėdų iš „Žalgirio“ pusės nei „Ryto“ nuopelnų.

– Vaidai, ketvirti kėliniai „Žalgiriui“ šį sezoną yra tikras košmaras: paskutinės ketverios rungtynės pralaimėtos būtent juose, o bendras jų rezultatas tiesiog pritrenkiantis – 54:100. Kuo tai galėtum paaiškinti?

– Čia yra daug priežasčių. Tikrai netikiu, kad suprastėjo „Žalgirio“ fizinis pasirengimas, kuris praėjusį sezoną buvo aukščiausio lygio. Gal varžovai perkando „Žalgirio“ puolimo schemas, kai žaidžiama daugiausiai per priekinę liniją ir pirmiausia ieškoma aukštų žmonių.

Kitas dalykas – snaiperių stoka. Matome, kaip nestabiliai šį sezoną atakuoja Artūras Milaknis. Marius Grigonis gerai pataiko Eurolygoje, o štai LKL čempionate jo procentas labai prastas (28,6). Ir galbūt dar komplektavimas. Nepataikyta su kai kuriais žaidėjais: su Derricku Waltonu jau atsisveikinta, Deonas Thompsonas kol kas visiškai neįsilieja Kaune.

Daug kas kalba, bet čia galime tik spėlioti, nes reikia būti komandos viduje, gal kai kurie žaidėjai jau psichologiškai palūžo dėl Š. Jasikevičiaus šaukimo ir rėkimo, tačiau jo toks stilius. Čia tik spekuliacijos ir spėliojimai, kad gal Šarui jau reikėtų kažkaip nusiraminti, pakeisti stilių ir panašiai.

– Tomai, ar gali būti, kad „Žalgiris“ yra palūžęs psichologiškai?

– Kai kažkas neveikia gali būti tik dvi priežastys – arba persistengi, arba netiki. Yra „Žalgiryje“ tų lyderių ir žaidėjų, kurie gali imtis iniciatyvos, klausimas tik, treneris jais ir jų sprendimais tiki ar netiki. Jei treneris nori nuspręsti viską už žaidėjus... Tas Šaro krepšinis yra iškalkuliuotas, kur yra aukščiausio procento metimas ir per kur norima bausti varžovus. Jo žaidėjai, pasirodę aikštėje, turi padaryti būtent taip ir ne kitaip. Po kažkiek laiko, jei keliems mėnesiams jų smegenys būna išjungtos, jie atbunka ir paskui žaidžia tam tikra prasme kaip robotai.

Aš dar Gran Kanarijoje iš žalgiriečių akių įžiūrėjau, kad kažkas juose ne viskas gerai. Dar viską galima pataisyti ir pakoreguoti, net ir šį sezoną kitaip užbaigti. Tik ar pataikysi tuos vaistus, kurių reikia, ar sugebėsi sudėlioti tą žaidimą ir atiduoti žaidimo vadžias kaip buvo atiduota Kevinui Pangosui? Dabar „Žalgiryje“ tik vienas žaidėjas gali priimti savo sprendimą – tai Leo Westermannas. Tas pats Nate'as Woltersas atrodo labai aukšto lygio ir gudrus krepšininkas. Bet galbūt jis neišsikovojo to pasitikėjimo kaip Leo ar Kevinas ir vis dar yra bandomas statyti į rėmus.

– Vaidai, Š. Jasikevičius po nesėkmės kalbėjo nedaug: „Kontroliavome rungtynes 37 min., bet dėl disciplinos nenuėjome į dviženklį pranašumą. Jei varžovų komandai duodi žaisti, ji grįš. Nebuvo lyderio, kuris galėtų patempti, todėl išėjo tokios rungtynės“. Ar čia esminė „Žalgirio“ bėda?

– Galbūt taip. Lemiamu momentu reikėtų mažiau derinių ir daugiau žaidimo vienas prieš vieną. Ketvirtuose kėliniuose pavargsta ir Brandonas Daviesas, o tuomet „Žalgiriui“ tampa itin sudėtinga ir tas žaidimas ima strigti.

– Tomai, kodėl nebeveikia tai, kas taip puikiai veikė praėjusį sezoną, kuriame „Žalgiris“ ne tik laimėjo viską vietiniame fronte, bet ir kaip reikiant patriukšmavo Europoje?

– Šaro gebėjimui krepšinyje matyti ir skaityti situacijas bei žinoti, kaip kurią vietą išnaudoti, neprilygsta niekas kitas. Jis tai labai gerai išmano. Bet aš taip bandyčiau spėti, kad galbūt po praėjusio itin sėkmingo sezono „Žalgiris“ užmigo ant laurų ir pagalvojo, kad viską jau žino bei viską daro gerai: va, rezultatai yra, tai kokie dar klausimai?

Ir treneriui Š. Jasikevičiui, ir visai „Žalgirio“ organizacijai tikrai reikės evoliucionuoti, adaptuotis, atrasti tą balansą tarp griežtai pildomų dalykų ir pasitikėjimo žaidėjais bei laisvės jiems improvizuoti. Dabar kai kurie „Žalgirio“ žaidėjai, grubiai pasakysiu, nesijaučia žmonėmis, sėdėdami ant suolo. Jie nežino, kai įeis į aikštę, kada – po minutės ar po penkių – vėl sės atgal, kokia bus jų užduotis.

– Vaidai, mes šį sezoną ne kartą tarkavome D. Adomaitį, bet sekmadienį būtent jis iš „Siemens“ arenos išjojo ant balto žirgo. Turbūt dabar turime nukelti savo kepures prieš Dainių?

– Taip, D. Adomaitį galime pagirti dėl daugybės dalykų. „Ryto“ gynyba buvo gera, tik gal kiek per dažnai kentėjo dėl Artiomo Parachovskio lėtumo. Dainius iki galo pasitikėjo Roku Stipčevičiumi, kuris prieš tai žaidė prastai. Buvo atliekiami savalaikiai keitimai ir smogiama per silpniąsias „Žalgirio“ vietas – Leo Westermanną ir A. Milaknį.

– Vaidai, ar ši pergalė gali turėti įtakos tolesnei sezono eigai? Gal „Rytas“ patikės savo jėgomis ir nebebijos „Žalgirio“, kuris savo rezultatais nieko nebebaugina ir Eurolygoje?

– Taip, žinoma. Nuo to visiems tik įdomiau, gal tik ne tiems „Žalgirio“ sirgaliams, kurie nori, kad kauniečiai visada triuškintų vilniečius. Bet aš manau, kad vis tiek „Rytas“ dar nėra pajėgus laimėti seriją prieš „Žalgirį“, bet dar daug laiko yra ir galbūt viskas dar gali pasikeisti.

– Tomai, kaip manai, ar pasiteisino Luigi Lamonicos pakvietimas į Lietuvą? Štai kai kuriuose kitose šalyse, kuriose savaitgalį taip pat vyko taurių finalai, pvz., Ispanijoje, Graikijoje ir Serbijoje, kilo didžiuliai skandalai. Vilniuje to pavyko išvengti. Galime sakyti, kad teisėjai dirbo be priekaištų?

– Aš džiaugiuosi, kad L. Lamonica atvyko. Mūsų teisėjai nestovi vietoje, bet tas jų progresas jau ilgą laiką yra labai labai sulėtėjęs. Pati svarbiausia to priežastis ta, kad patys teisėjai sau yra prižiūrėtojai. Čia kaip senais laikais buvo su policija: jeigu policininkas turi bausti policininką, savas savo nebaus. Lietuvos teisėjų šiandieninė situacija nėra tokia gera, kaip kad mes visi pradėjome kalbėti pasklidus žiniai, jog atvažiuoja Luigi. Kai tu galvoji, kad esi labai geras, tavo progresas sustoja. Tokia yra mano nuomonė.

Man labai nepatinka, kaip „Žalgiris“ stengiasi teisėjų rankomis išlošti rungtynes. „Žalgiris“ yra flagmanas ir madas diktuojantis klubas, todėl jis turėtų demonstruoti aukštesnės prabos bei lygio pavyzdį. Aš kviečiu Tomą Jasevičių ir Jurgį Laurinavičių pasižiūrėti ir pasianalizuoti KMT finalą ir susiskaičiuoti, kiek ten buvo ne krepšinio judesių. Teisėjai tapo „Žalgirio“ kelio į pergales dalimi ir man tai yra negražu. Vienas dalykas yra spausti teisėją, kad jis teisėjautų maksimaliai gerai, ir visai kitas padaryti jį svarbiu faktoriumi ar „žaidėju“ savo žaidimo plane. Man tai yra neskanu.

– Tomai, bet po KMT finalo būtent „Žalgirio“ stovykla skundėsi arbitrų švilpukais. „Užtvaros, po kurių R. Stipčevičius atsipalaidavo nuo gynybos, šiek tiek judėdavo, bet teisėjai tai toleravo“, – kalbėjo L. Westermannas.

– O paskutinis A. Milaknio tritaškis... Aš net nedrįsčiau taip kalbėti. Taip, rungtynių pabaiga ir tu nori, kad komandos pačios išsiaiškintų nugalėtoją, bet tą B. Davieso užtvarą A. Milakniui pasižiūrėkite visi ir suprasite, kad „Žalgiris“ nebuvo vertas išsigelbėti.

Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo raše.

Gediminas Inčiūra, Tomas Keršis, Vaidas Čeponis

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (275)