Lenkijos rinktinei duris į olimpinį Tokiją bandys atrakinti Mateuszas Ponitka, dar labiau pakėlęs savo akcijas krepšinio rinkoje po puikaus sezono Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) gretose.
„Net neatsimenu, kada paskutinį kartą buvome olimpinėse žaidynėse. Tad dabar turime puikią galimybę sukurti šiek tiek Lenkijos krepšinio istorijos. Viltys – didelės, nors suprantame, kad nesame favoritai. Visai gerai būti laikomam autsaideriu – bandysime nustebinti žmones. Mūsų pranašumas gali būti tai, kad gerai pažįstame vienas kitą, daug metų žaidžiame kartu, atmosfera komandoje – puiki“, – turnyro išvakarėse kalbėjo 27-erių puolėjas.
Dar neseniai nuotaikos lenkų rūbinėje buvo kitokios.
A. Waczynskio nesutarimai su ilgamečiu Lenkijos rinktinės vairininku iš JAV M. Tayloru prasidėjo dar praėjusiais metais, kai jis nebuvo pakviestas ginti šalies garbės per Europos čempionato atrankos „langą“.
48-erių specialistas tuomet teigė, jog Malagos „Unicaja“ (Ispanija) puolėjas pats norėjo pailsėti, tačiau įsižeidęs krepšininkas paneigė šiuos žodžius.
Galiausiai ginčas buvo užglaistytas, ir grįžęs A. Waczynskis ruošėsi su tautiečiais kovoms dėl olimpinio kelialapio.
Tačiau praėjusią savaitę konfliktas atsinaujino, kuomet komandos kapitonu buvo paskirtas ne jis, o jaunesnis M. Ponitka.
Tuomet A. Waczynskis Lenkijos krepšinio federacijos atstovams pareiškė paliekantis rinktinės stovyklą. Vėliau jis pakeitė nuomonę, tačiau tada jau įsikišo M. Tayloras, kuris išbraukė vieną lyderių iš komandos sudėties.
„Sprendimą padiktavau ne aš, o pats Adamas, kuris man pareiškė savo nepasitenkinimą dėl tam tikrų dalykų. Man atrodo, kad komanda šioje situacija neprarado savo koncentracijos, visi tai priėmė deramai.
Galvojame apie tuos vaikinus, kurie yra čia, kurie nori čia būti nekurdami papildomų rūpesčių. Turime puikų kapitoną, turime Lukaszą Koszareką ir jaunų vaikinų. Bandysime kovoti su rimtais varžovais, kad įgyvendintume savo svajonę“, – komentavo M. Tayloras.
Nors nuo 2014 metų Lietuvos kaimynų žaidimui vadovaujantis treneris patenkintas ilgu pasiruošimu, kurio metu sužaistos net šešerios kontrolinės rungtynės – dvigubai daugiau nei repetavo lietuviai, yra ir kitų lenkams nepatogių aplinkybių.
Pagrindinis jų gynėjas, „natūralizuotas“ amerikietis A. J. Slaughteris prie komandos treniruočių prisijungė tik pirmadienį Kaune.
M. Ponitka bendrose treniruotėse taip pat dalyvavo tik dvi pastarąsias savaites, o leidimą žaisti visa jėga gavo dar vėliau.
Balandį jis susižeidė VTB Vieningosios lygos rungtynėse ir dėl įplyšusio raumens nepadėjo „Zenit“ visą žemyną intrigavusioje Eurolygos ketvirtfinalio serijoje su „Barcelona“ (Ispanija).
„Gydytojai iš pradžių prognozavo man trijų mėnesių pertrauką, bet grįžus į Lenkiją vietos medikai nusprendė, kad situacija nėra tokia rimta. Užtrukau apie 10 savaičių, operacijos nereikėjo, tik daug pratimų atliekant reabilitaciją, kad raumuo atsigautų. Skausmo nebejaučiau ir dabar galiu žaisti savęs neribodamas“, – pasakojo M. Ponitka.
Dėl traumos kompaniją tribūnose sezono pabaigoje lenkui palaikė ir „Zenit“ lietuvis Artūras Gudaitis.
Tik jo, kitaip nei M. Ponitkos, olimpinės atrankos turnyre nebus – vidurio puolėjas norėjo skirti daugiau laiko atsigavimui.
Pasirodo, M. Ponitka apie kolegos situacijos peripetijas yra puikiai informuotas.
„Ne sykį kalbėjomės su Artūru ir dabar palaikome ryšį, nes esame komandos draugai ir būsime dar bent metus ar kelis. Jis man papasakojo, kokios varžybų organizacijos galima tikėtis čia, Kaune, patikino, kad Lietuvai tai bus didelis įvykis, kad mums čia patiks.
Jis iš anksto žinojo, kad dėl traumos bus labai sudėtinga prisijungti prie rinktinės, be to, jo pozicijoje yra didelė konkurencija. Kiek žinau, Artūras nuolat kontaktavo su treneriu ir galiausiai kartu priėmė sprendimą praleisti šias varžybas. Bet neabejoju, kad jis žiūrės visas rungtynes, ir vasaros pabaigoje vėl susitikę Sankt Peterburge turėsime ką aptarti“, – Delfi paklaustas, ar domėjosi bendraklubio reikalais, situaciją nuodugniai nušvietė M. Ponitka.
Jis taip pat pareiškė neabejojantis, kad lenkai Kaune turės kelionių ribojimų nešsigąsiančių tautiečių sirgalių užnugarį, tik nesiryžo spėlioti, kiek jų atvyks per sieną – rinktinės kapitono žodžiais, krepšininkų sėkme pačioje Lenkijoje stipriai abejojama.
Per visą istoriją Lenkijos ekipa šešis kartus pasirodė olimpinėse žaidynėse, o arčiausiai medalių buvo dar 1936 metais Berlyne, kai užėmė ketvirtą vietą. Paskutinį kartą olimpiadoje lenkai žaidė 1980-aisiais Maskvoje.
Primename, kad dėl vienintelio olimpinio kelialapio į Tokijo žaidynes šešios ekipos Kaune varžysis nuo antradienio iki sekmadienio.
A grupėje žais Lietuva, Venesuela bei Pietų Korėja, B grupėje – Slovėnija, Lenkija ir Angola. Į pusfinalius pateks po dvi komandas.
Iš viso tuo pačiu metu vyks keturi analogiški atrankos turnyrai.
Lenkijos rinktinės sudėtis:
Aleksander Balcerowski (Gran Kanarijos „Herbalife“)
Aaron Cel (Torūnės „Polski Cukier“)
Jakub Garbacz (Syntainics MBC Weissenfels“, Vokietija)
Adam Hrycaniuk (Gdynės „Asseco“)
Lukasz Kolenda (Sopoto „Trefl“)
Lukasz Koszarek (Varšuvos „Legia“)
Damian Kulig (Ostruvo „Arged BMSlam“)
Michal Michalak (Oldeburgo „EWE Baskets“)
Mateusz Ponitka (Sankt Peterburgo „Zenit“)
A.J. Slaughter („Al Kuwait SC“, Kuveitas)
Michal Sokolowski (Trevizo „De Longhi Treviso“)
Jaroslaw Zyskowski (Bilbao „RETAbet Bilbao Basket“)
