„Retai kada taip žiūriu krepšinį, bet šį kartą būsiu sirgalius“, – DELFI prisipažino Š. Marčiulionis.
Pirmasis krepšininkas iš buvusios Sovietų Sąjungos, persiropštęs per geležinę uždangą ir išvykęs anapus Atlanto, atstovavo keturioms NBA ekipoms.
Bet nei Sietlo „SuperSonics“, nei Sakramento „Kings“, nei Denverio „Nuggets“ pergalės nekelia 50-mečiui lietuviui tiek emocijų, kiek Kalifornijos kariai.
Po „Oracle“ arenos aikštę Š. Marčiulionis nardė 1989-1994 metais. Daugiausia, ką tuomet pavyko pasiekti „Warriors“ komandai, buvo antras atkrintamųjų varžybų etapas.
Dabar Ouklando atstovai tvirtai nužygiavo visą kelią iki NBA finalo, kuriame liko paskutinė kliūtis – L. Jamesas ir jo vedamas Klivlando „Cavaliers“ klubas.
Š. Marčiulionis neslepia: kitu atveju finale jis galbūt palaikytų „Cavaliers“ strategą Davidą Blattą, mėginantį į NBA pergalių receptą įmaišyti žiupsnelį europietiškų prieskonių. Tačiau šįkart visos 1988 metų Seulo olimpinio čempiono simpatijos atitenka Steve'ui Kerrui.
Su legendinės Čikagos „Bulls“ komandos snaiperiu Š. Marčiulionis dažnai galynėdavosi vienas prieš vieną, o jų pažintis užsimezgė dar prieš lietuviui persikeliant į pajėgiausią planetos lygą.
„Kartais su juo vis dar apsikeičiame informacija“, – teigė Š. Marčiulionis.
Šį sezoną „Warriors“ stratego poste debiutavęs S. Kerras iki šiol karaliauja taikliausių NBA tritaškininkų sąraše (karjeros vidurkis – 45,4 proc.). Bet dabartinėje „karių“ rikiuotėje Š. Marčiulionis mato dar geresnį snaiperį, o visą Ouklando ekipos sudėtį laiko pranašesne už „Cavaliers“ pajėgas.
NBA finalo serija prasidės naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Birželio 13 d. Š. Marčiulionis švęs 51-ą gimtadienį, nors tuo pačiu šampano buteliu aplaistyti ir savo favoritų triumfo jis nesitiki – tądien NBA finale bus sužaistos dar tik ketverios rungtynės.
Bet jei NBA reguliaraus sezono nugalėtojai po 40 metų pertraukos padovanos Ouklandui šventę, švęs ir buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas.
– Neknieti sėsti į lėktuvą ir pačiam keliauti į Kaliforniją? – DELFI paklausė Š. Marčiulionio
– Darbai neleidžia, ir čia, Lietuvoje, yra daug ką veikti. Dėl to neplanavau kelionės, nors ir tikėjau, kad „Warriors“ išeis į finalą.
– Jūsų ryšys su „Warriors“ klubu iki šiol nenutrūko. Daug pažįstamų likę iš laikų, kuomet pats žaidėte Ouklande?
– Klube tebėra Raymondas Ridderis (dabar einantis viceprezidento komunikacijai pareigas – DELFI), naujas treneris, bet senas prietelius Steve'as Kerras, taip pat yra pažįstamų savininkų kolektyve, nors jis ir keičiasi. Vis susibendraujame, pakviečia į savo renginius: tai į Chriso Mullino marškinėlių iškėlimo ceremoniją, tai į mano paties pagerbimą tapus NBA Šlovės muziejaus nariu. Jie išnaudoja bendruomenę, nepamiršta senų gerų laikų.
– Su S. Kerru NBA arenose kovodavote vienas prieš kitą, nes jis taip pat žaidė atakuojančio gynėjo pozicijoje. Gerai pažįstate dabartinį „Warriors“ trenerį?
– Kartais su juo vis dar apsikeičiame informacija. Susipažinome dar tuomet, kai jis žaidė Arizonos universiteto komandoje ir JAV rinktinėje, o aš atstovavau Sovietų Sąjungos ekipai. Labai džiaugiuosi už jį. Tiesa, galiu pasakyti, kad atėjęs į „Warriors“ klubą jis paveldėjo ir savo pirmtako Marko Jacksono įdirbį, jau suformuotą komandą. Trūko tik to darboholiškumo, kuriuo pasižymi Steve'as. Jis yra labai kruopštus detalėse, stengiasi išsireikalauti iš žaidėjų maksimumą, ir jam tai sekasi.
– Kaip manote, ar Stephenas Curry ir Klay Thompsonas yra geresni snaiperiai už savo dabartinį trenerį?
– Labai geras klausimas (juokiasi – DELFI). Aš manau, kad Stephenas turbūt yra geresnis. Tai, ką jis gali atlikti, yra sunkiai pakartojama. Greitis, kuriuo jis išmeta kamuolį, yra visiškai kitoks nei mūsų laikais. Mes būdavome įpratę prie tam tikro fiksuoto judesio, o S. Curry meta naujoviškai. Tarsi šaudytų pistoletais makedonietišku būdu: iškart abejomis rankomis ir nesitaikant. Atrodo, kad jis gali išmesti kamuolį bet kurioje fazėje.
– „Warriors“ turi išskirtinių žaidėjų, bet jų yra ir „Cavaliers“ gretose. Ką laikote finalo favoritais?
– Sakyčiau, kad namų aikštės pranašumas, kurį turi „Warriors“, leidžia vadinti juos favoritais. Be to, jie turi daug ginklų, skirtų rinkti taškus. Neaišku, kaip pavyks nualsinti Karalių (L. Jamesą – DELFI), bet patys jie turi daug šaudančių žmonių. „Bėk ir mesk“ žaidimas labiau tinkamas „Warriors“, nes jie prie jo labiau įpratę. „Cavaliers“ bus sunku atsilaikyti, jei abi komandos per rungtynes mes daugiau nei po 110 taškų.
– D. Blattą laikote labiau europietiškos ar amerikietiškos krepšinio sampratos atstovu?
– Kaip tik neseniai apie tai diskutavome su Izraelio ambasadoriumi, kuris irgi myli krepšinį. Pamenu, praėjus pirmiems NBA reguliaraus sezono mėnesiams dėl D. Blatto buvo sukilęs nemažas šurmulys, kalbėta apie jo santykius su L. Jamesu. Mano manymu, reikalas tas, kad jis privertė truputėlį europietiškiau žiūrėti į krepšinį. Klausimas, ar finale jis ir toliau sugebės primesti komandai savo protingesnį, labiau išbaigtą žaidimą, ar patį trenerį įtrauks NBA krepšinis. Iki šiol D. Blattas nepasidavė, ir tai rodo rezultatai. Juk „Cavaliers“ sudėtis – ne tokia, kad vos užmetęs akį pasakytumei, jog jie eis iki finalo. O dar Kevinas Love traumuotas.
– Kuomet žaidėte NBA, lygoje karaliavo Michaelas Jordanas. Kas dar jums pačiam atrodė ryškiausios laikmečio žvaigždės?
– Charlesas Barkley man žiauriai imponavo sugebėjimu žaisti bet kurioje pozicijoje, nors jis – vos ne mano ūgio. Yra daug gerų žaidėjų, prieš kuriuos arba su kuriais teko žaisti, pavyzdžiui, tas pats Ch. Mullinas.
– Kur tarp jų įterptumėte L. Jamesą?
– Jis tikrai būtų geriausių dešimtuke ar penketuke. Tik klausimas, kiek dabartinės krepšinio taisyklės gali būti lyginamos su mano laikais. Tuomet buvo tokių žaidėjų kaip Charlesas Oakley, Patrickas Ewingas, Detroito „Pistons“ „banditai“. Pro tokius nepraeisi, gali gauti kaip su kirviu, tad vyravo baisus fizinis žaidimas. Vėliau atėjo laibesnių žaidėjų karta, ir NBA vadovai suprato, kad neleidę jiems rodyti savo gabumų atims iš krepšinio spindesį. Žaidėjai, kurie kūrė reginį, galėjo be baimės veržtis prie krepšio, nes juos pradėta labiau saugoti. Anais laikais L. Jamesui būtų sudėtingiau.
– Ir Mantui Kalniečiui prieš 20 metų būtų buvę sunkiau pasirodyti NBA?
– Taip, manau, kad tikrai taip (juokiasi – DELFI). Tik įdomu, kokį vaidmenį jam skirs komanda, jei nuspręs jį pasikviesti. Mantas įpratęs pradėti žaidimą starto penkete, bet nemanau, kad iš karto to gali tikėtis NBA lygoje. Įdomu, kaip jis sugebėtų sublizgėti epizodiniame vaidmenyje.
