Ji taip pat tapo tarptautinių turnyrų Estijoje, Prancūzijoje ir Vilniuje nugalėtoja.

Abiejų komandų žaidėjų, kurie yra gimę 2000-ais, treneris Tomas Keršis dalijasi mintimis apie savo auklėtinius, finalo ketverto varžybas bei treniravimo filosofiją.

„Finalo ketverto pusfinalio susitikimas su kauniečiais mums nebuvo sunkus, nors laimėjome 20, o ne 50 taškų skirtumu. Tai buvo pasiruošimas finalui. Kai kuriems žaidėjams daviau specialias užduotis, ruošiantis finalo susitikimui. Nė vienam žaidėjui neleidau įsižaisti, jie žaidė trumpesniais, nei įpratę, intervalais. Sezono metu yra nusistovėję, kas su kuo ir kiek žaidžia, o čia dažniau keičiau žaidėjus, taupiau jėgas finalui. Aš labai konkrečiai žinau, kuris žaidėjas su kuriuo turi būti aikštelėje.

Man patinka amerikietiškas požiūris, aš tikiu motyvacinėmis kalbomis prieš svarbiausias varžybas. Prieš finalą, manau, tai labai padėjo. Nebuvo taip, kad klaipėdiečiai pasidavė. Ne, tiesiog, mes visiškai neleidome jiems žaisti savo žaidimo. Man finalas buvo kaip egzaminas, ką nuveikėme ir ko išmokome sezono metu. Pirmus du kėlinukus aš vaikščiojau ir grožėjausi savo auklėtinių žaidimu, nes viskas, ko mokėmės, buvo įgyvendinta. Mes kryptingai link to ėjome visą sezoną. Man tai buvo didžiausias komplimentas, kad finale aš buvau beveik nereikalingas savo auklėtiniams.

Kiekviename turnyre, kur mes dalyvavome, aš stengiausi, kad mano auklėtiniai geriausią žaidimą parodytų paskutinėse rungtynėse. Rungtyniavimas skirtinguose turnyruose patirties požiūriu yra labai naudingas. Krepšinio aikštelė – nėra visas gyvenimas. Visa patirtis, kurią žaidėjai įgyja išvykose, yra visapusiškai naudinga. Pasaulėžiūros, supratimo, koncentracijos ir geriausių savybių atskleidimo įgūdžių suformavimas - labai svarbi trenerio darbo dalis. Darbas aikštelėje – tai tik treniruočių proceso sritis. Aš net kartais stengiuosi provokuoti žaidėjus, kad jie sugebėtų išlaikyti pusiausvyrą ir stabilumą bet kokioje situacijoje.

Aš nesu toks treneris, kuris nori palankiausių sąlygų laimėti bet kokia kaina. Žiūriu į ilgalaikę perspektyvą: nė vieno jų aš nepadarysiu krepšininku ir nė vienam nesutrukdysiu juo būti. Aš tik galiu prisidėti, jiems tampant krepšininkais. Ir mano užduotis – sudaryti jiems kuo sudėtingesnes sąlygas, kad jie galėtų nugalėti ir save, ir varžovus. Jei aš atimčiau iš jų galimybę tobulėti – tai pakenktų jiems. Džiaugiuosi, kad ir tėveliai supranta ir priima šią mano filosofiją.

Kupiškio krepšininkai ir jų sirgaliai nėra išlepinti krepšinio renginių, todėl šis finalo ketvertas, kuriame dalyvavo ir Kupiškio ekipa, buvo įvykis miestelio gyvenime. Jie tuo džiaugėsi, dėjo daug pastangų ruošdamiesi, todėl turnyras buvo, tiesiog, idealiai suorganizuotas. Nieko nebuvo per daug, ir nieko netrūko. Per geros sąlygos dažnai iššaukia priešingą efektą jauniems žaidėjams. Man patinka mažais žingsneliais lipti į viršų.

Kiekvienam menininkui yra svarbi drobė, ant kurios jis galėtų save realizuoti. Šią pergalę dedikuočiau visiems auklėtinių tėveliams. Be jų mano auklėtiniai taip gerai nežaistų. Jie atveda vaikus su tam tikru požiūriu ir tikėjimu. Vaikai yra tėvų veidrodis. Man labai patinka auklėtinių tėvelių požiūris į darbą, iššūkius, trenerį ir jo reikalavimus. Nenorėčiau nieko kito treniruoti – tik šiuos vaikus. Džiaugiuosi, kad susibūrė tokia graži abiejų komandų tėvelių ir artimųjų bendruomenė. Man reikėjo žengti tik pirmą žingsnį, o dabar jie viską organizuojasi patys.

Šiuos vaikus aš treniruoju dvejus metus. Kai juos pradėjau treniruoti, nemanau, kad vaikai galėjo būti geriau paruošti. Tai didelis trenerio Egidijaus Ženevičiaus nuopelnas. Jis turėjo nuojautą, kad aš būsiu geras treneris konkrečiai šiems vaikams, todėl pirmas pasiūlė. Tiesa, man reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad gaučiau treniruoti šias grupes.

Pas mus mėgstama sakyti: pirma ir antra komanda, bet mūsų atveju toks apibūdinimas ne visai tikslus. Nėra taip, kad visi stipriausi krepšininkai rungtyniautų pirmoje komandoje. Visi žaidėjai abiejose komandose jaučia trenerio dėmesį, ir man tai yra labai svarbu. Kaip ir tai, kad abiejų komandų žaidėjai draugautų tarpusavyje.

Birželio mėnesį abi komandos treniruosis, o birželio viduryje antros komandos krepšininkai vyks į tarptautinį turnyrą Italijoje”.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)