Prie komandos kol kas negali prisijungti Edgaras Ulanovas, Artūras Milaknis, Martynas Sajus, Axelis Toupane, Vasilijie Mičičius, kurie atstovauja savo šalių rinktinėms, bei D. Bostas, kuris ilsisi po rungtyniavimo Bulgarijos rinktinės gretose. Tiesa, pastarasis prie komandos prisijungs jau artimiausiomis dienomis.
Bendroje treniruotėje jau dalyvavo ir du „Žalgirio“ naujokai: Aaronas White‘as ir Brandonas Daviesas.
– Ko šiemet tikitės iš komandos?, – žurnalistai paklausė Š. Jasikevičiaus.
– Norisi išlaikyti tą patį lygį. Krepšinis tampa vis labiau atletiškas. Iš kitos pusės labai sunku rasti atletiškų žaidėjų, tačiau tiek Aarono, tiek Brandono atėjimas kažkiek padės. Axelis pasijungs paskutiniu momentu, D. Bostas taip pat atrodo atletiškesnis.
Pirminis vaizdas, kad praradome snaiperius – ir Luką Lekavičių, ir Brocką Motumą, bet tose pačiose pozicijose tapome atletiškesni, kad yra tikrai svarbu šiai Eurolygai. Dabar mūsų šnekos yra daugiau iš oro, nes nei čia mes kažką žaidžiame, nei treniruojamės labai ilgai, bet bent jau ant popieriaus taip turėtume atrodyti, o kaip bus – parodys laikas.
– Ar jūsų nuomone yra pozicijų, kuriose ryškiai sustiprėjote ar susilpnėjote?
– Net nežinau. Mes bandysime išlaikyti praėjusių metų braižą. Komanda keisis, mes galbūt turime dominuoti savo atletiškumu kiek daugiau, nei pernai. Naujas sezonas, naujos problemos, nauji iššūkiai – viskas iš naujo. Komanda, kaip patys matote, yra nauja, daug žaidėjų naujų ir dar bus naujų. Tai reiškia, kad vėl viskas prasideda iš naujo.
Blogiausias dalykas, kad nėra jokio tęstinumo. Tai krepšinyje labai svarbu. Treneris tas pats, personalas tas pats, treniruočių procesas nelabai keisis, bet žaidėjai kiti. Reiškia jiems reikės taikytis prie sistemos. Kaip jie tai greitai padarys bus labai svarbu.
– Ar skaudus buvo L. Lekavičiaus išėjimas?
– Tai mums didžiulis nuostolis visų pirma dėl to, kad praradome savo auklėtinį, kurie mums patys svarbiausi. Praradome jauną lietuvį, o lietuvių labai gerų nėra daug. Patys geriausi išvažiuoja į geriausias komandas.
Iš kitos pusės kad ir koks skausmingas tai praradimas, jis išvažiuoja ne bet kur, o į elitinį Europos klubą. Tai mūsų sistemos įvertinimas. Bus sunku, bet stengsimės kitų žaidėjų pagalba tai kompensuoti.
– Daug jaunimo. Galbūt šiemet jiems numatytas svarbesnis vaidmuo?
– Dabar sunku pasakyti. Kaip patys matėte, pernai teko sužaisti daugiau nei 80 rungtynių. Žais tikrai visi, kaip ir pernai. Kai kuriais momentais stengsimės nedaryti panikos dėl kai kurių pralaimėjimų vardan komandos, o ypač jaunimo, tobulėjimo.
Kokia bus jų rolė priklausys tik nuo jų. Mano darbas reaguoti į tai, ką jie daro. Tai klubas, kuris atsakingas už gerus rezultatus ir jaunimo ugdymą. Taip kad rezultatai daug ką lems, o žais geriausi, ypač Eurolygoje.
– Prasideda Europos čempionatas, o kelių žaidėjų dar gali nebūti net 20 dienų. Kaip tai apsunkina komandos darbą?
– Ši Europos krepšinio sistema ir taip jau aišku, kad yra visiška katastrofa. Absoliuti katastrofa. Jei mūsų žaidėjai sugrįš likus vienai dienai iki rungtynių, tai galima vadinti kaip nori, bet tai yra absurdas. Mes turime vieną treniruotę, o kitą dieną eisime žaisti su Alytumi. Dar klausimas, ar apskritai mes tą treniruotę turėsime. Tai tragedija. To mes negalime kontroliuoti, tai bandome kontroliuoti tai, ką galime.
– Prasideda Europos čempionatas. Kas jūsų manymu favoritai ir kokie lietuvių šansai?
– Žinokite sąžiningai pasakysiu – nenoriu šia tema kalbėti, nes mačiau gal dvi lietuvių rungtynes. Mačiau su ispanais ir prancūzais ir velnias žino, kas ką rodo ir kas kaip stengiasi.
Dedami pamatai ateičiai statant namą. Niekas neina žiūrėti, kaip statomi pamatai. Visi eina žiūrėti, kai jau sunešti baldai. Tada ateini pažiūrėti. Taip ir aš. Dėl įvairių priežasčių daug nežiūrėjau, todėl šnekėti būtų nelogiška.