Šie abu perspektyvūs aukštaūgiai – „Žalgiriui“ priklausantys krepšininkai, pirmąkart sulaukę D. Adomaičio kvietimo pasimatuoti nacionalinės komandos marškinėlius.
Pats strategas spaudos konferencijoje kalbėdamas apie naujokus pernelyg neišsiplėtė – kaip ir iš visų jaunų žaidėjų, ant parketo tikėsis iš jų energijos pliūpsnio ir intensyvumo, o svarbiausia – gerai gintis.
Kaip nusivylimas virto netikėtu šansu
Martinas Gebenas pasiruošimą naujam sezonui pradėjo Kauno „Žalgiryje“, tačiau rugsėjo pradžioje krovėsi krepšius ir keliavo į Uteną: energingas aukštaūgis metams paskolintas „Juventus“ ekipai.
„Kažkiek iš pradžių buvo nedidelis nusivylimas, kad teko palikti Kauną. Po to viską apmastęs supratau, kad tai gera galimybė man pasisemti daugiau patirties ir gauti žaidybinio laiko. Nusivylimas atslūgo.
Tai juk nauja patirtis, gaunu laiko aikštėje, patiriu mažiau spaudimo, esu saugesnėje aplinkoje klysti ir mokytis iš savo klaidų. Dėl to džiaugiuosi“, – prisipažino 24-erių M. Gebenas, kuris „Juventus“ gretose LKL pirmenybėse aikštelėje vidutiniškai praleidžia daugiau nei 16 minučių ir per jas pelno po 6,9 taško, atkovoja po 5,7 atšokusio kamuolio ir atlieka beveik po 2 rezultatyvius perdavimus.
Dabar aukštaūgis gali džiaugtis, kad persikėlęs į Uteną atkreipė nacionalinės rinktinės stratego dėmesį, nors atvykus į Aukštaitijos miestelį tokių minčių tikrai nebuvo.
„Būtų teisinga sakyti – negalvojau apie tai. Visgi pirmas, profesionalus sezonas, norėjau įsitvirtinti profesionaliame krepšinyje, apsiprasti, apšilti kojas čia. Tačiau visada buvo tikslas atstovauti nacionalinei komandai.
Labai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia proga. Tai – tarsi svajonės išsipildymas. Kiekvienas krepšininkas Lietuvoje norėtų ginti nacionalinės komandos garbę ir žaisti tarptautiniuose turnyruose.
Dabar esu pakviestas į šią stovyklą, o ateityje norėčiau įsitvirtinti joje, būti stipriausiųjų gretose“, – šypsosi barzdotas naujokas, kuris su devyniolikmečių rinktine 2013-aisiais iškovojo pasaulio jaunimo čempionato bronzą, o praėjusią vasarą atstovavo Lietuvos studentų rinktinei universiadoje. Tomo Masiulio schemose svarbų vaidmenį atlikęs M. Gebenas rinkdavo po 10,4 taško ir atkovodavo po 7,5 kamuolio.
Didžiajame universiados finale lietuviai kiek netikėtai 85:74 patiesė JAV krepšininkus. Aukso medaliais vainikuotame mače M. Gebenas galingiems varžovams atseikėjo 12 taškų ir 7 atkovotus kamuolius.
– Kokia savijauta prisijungus prie rinktinės gretų?, – krepšinis.lt po treniruotės paklausė M. Gebeno.
– Kažkokio jaudulio nėra, juk krepšinis tas pats, tik kitas užrašas ant krūtinės. Įdomu, šiek tiek keista.
Pamenu, paauglystėje žiūrėdavau į tuos krepšininkus per televizorių, o dabar su kai kuriais esu aikštelėje. Sakyčiau, visai geras jausmas.
Nors dar neteko su visais ilgiau pabendrauti, pasikalbėti, tik pirmadienį vakare susirinkome, dar bus progų aptarti patirties reikalus.
– Galima sakyti, šie metai – išskirtiniai: sutartis su Kauno „Žalgiriu“, debiutas profesionaliame vyrų krepšinyje, o dabar – ir kvietimas į rinktinę?
– Šiemet pokyčių mano gyvenime netrūksta, pasikeitimų nemažai kalbant apie krepšinį. Viskas labai smagu, tą priimu kaip naują patirtį ir nebandau to lyginti, ką anksčiau esu patyręs už Atlanto. Stengiuosi kuo labiau pasimokyti ir tobulėti.
– Prieš metus gyvenai už Atlanto, dabar – Utenoje, ar nebuvo keista grįžus iš Amerikos pratintis prie ramaus Aukštaitijos miestelio ritmo?
– Ne, esu paprastas žmogus, man daug kažko nereikia. Žinojau ko tikėtis persikeliant iš Amerikos į Kauną, o vėliau iš Laikinosios sostinės į Uteną. Buvau psichologiškai tam pasiruošęs.
– Gal teko kalbėtis su rinktinės strategu apie konkrečius jo lūkesčius iš tavęs?
– Ne, dar tokio asmeninio pokalbio nebuvo. O dėl savo vaidmens, manau, kad kiekvienas krepšininkas turi atiduoti visą save, ypač kai žaidi už Lietuvą.
Turi viską palikti aikštelėje, kovoti kaip galima geriau, o rezultatas parodys savo.
– Lietuvai šios rungtynės iš esmės nieko nelemia, vietą pasaulio čempionate jau esame užsitikrinę, bet būtų smagu prisidėti asmeniniu indėliu pratęsiant pergalių seriją?
– Kiekvienos rungtynės yra svarbios, juk atstovauji savo šaliai. Neatvyksti tik šiaip pasižaisti, norisi nugalėti.
– Iš šalies stebi „Žalgirio“ pasirodymą Eurolygoje, tavo manymu, ko trūksta „Žalgiriui“, kad šis pagaliau nutrauktų nesėkmių ruožą ir dažniau džiaugtųsi pergalėmis stipriausiame Senojo žemyno turnyre?
– Aš manau, kad jie viską palieka aikštėje, stengiasi. Kai kuriuos žaidėjus pažįstu labiau, nes teko kartu per pasiruošimo etapą dirbti.
Visos pergalės dar prieš akis. Tai nauja komanda, kiekvienas stengiasi kaip įmanoma geriau vienas kitą pažinti aikštėje. Žaidžia gerai, bet, kaip ir visos komandos, daro klaidų.
Manau, visos klaidos bus išsiaiškintos ir ištaisytos.
Skubėjo pranešti tėvams
„Labai apsidžiaugiau, net nežinau, kaip apibūdinti savo emocijas. Tiesiog didžiulis džiaugsmas. Iškart paskambinau tėvams. Jie ir sesė pasveikino sulaukus tokio šanso“, – džiaugėsi 20-metis G. Masiulis, žengiantis tėvo pėdomis. „Žalgirio“ trenerių štabe dirbantis Tomas Masiulis – ilgametis rinktinės žaidėjas, 2000-aisiais su nacionaline komanda pasipuošęs olimpiniu bronzos medaliu.
„Negaliu sakyti, kad tikėjausi kvietimo į rinktinę, tiesiog stengiausi kantriai dirbti, įrodyti savo galimybes per treniruotes ir rungtynes. Nesistengiu galvoti toli į ateitį, stengiuosi šiandien, o jei įvertina – papildomas pliusas.
Patekti į rinktinę – kiekvieno Lietuvos krepšininko svajonė“, – pridūrė G. Masiulis, kuris į rinktinės treniruočių stovyklą atvyko geros nuotaikos: šeštadienį jo atstovaujamas Klaipėdos „Neptūnas“ net 100:76 sutriuškino Panevėžio „Lietkabelį“.
Gytis LKL čempionate per daugiau nei 20 minučių pelno po 8,6 taško, atkovoja beveik po 6 atšokusius kamuolius ir atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus. FIBA Čempionų lygos turnyre per 18 minučių krepšininkas pelno po 8,4 taško, atkovoja po 3,6 kamuolio.
„Pirmą ratą užbaigėme pergale prieš „Žalgirį“, tačiau vėliau sekė trys nesėkmės iš eilės. Šis paskutinis mačas Panevėžyje leis mums lengviau atsikvėpti“, – teigė šiam sezonui Klaipėdos ekipai paskolintas aukštaūgis.
Jis rinktinėje – jauniausias, tačiau dėl to nekompleksuoja. „Tikiuosi, vyresni žaidėjai padės apsiprasti čia, nors dar daug laiko bendravimui nebuvo, tik pirmadienį vakare susirinkome“, – po pirmosios treniruotės nacionalinėje komandoje šypsojosi G. Masiulis, kuris iki šiol dėvėjo jaunimo rinktinių marškinėlius bei džiaugėsi bronzos (2015 m.) ir sidabro (2016 m.) medaliais Europos jaunių iki 18 metų čempionatuose.
Primename, kad Italijos ir Lietuvos rungtynės vyks lapkričio 29 d. Brešos mieste.
Lietuviai kartu su vokiečiais, graikais ir čekais jau yra ramūs dėl vietos kitų metų pasaulio čempionate.
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ tą pačią dieną, kai nacionalinė komanda žais išvykoje su italais, namuose priims Mindaugo Kuzminsko ir Artūro Gudaičio atstovaujamą Milano „AX Armani“ ekipą.
Lapkričio 29-osios rungtynės su Italija lietuviams nebus vienintelės šią savaitę. Sekmadienį, gruodžio 2-ąją, Lietuvos rinktinė Vilniaus „Siemens“ arenoje priims Kroatijos krepšininkus.
Vėliau, jau vasario „lange“, lietuvių dar lauks namų rungtynės su italais ir išvykos mačas su olandais.
J grupės turnyro lentelė
(vieta, komanda, rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, įmestų/praleistų taškų santykis, taškai)
| 1. | Lietuva | 8 | 8 | 0 | +163 | 16 |
| 2. | Italija | 8 | 6 | 2 | +94 | 14 |
| 3. | Lenkija | 8 | 4 | 4 | +12 | 12 |
| 4. | Vengrija | 8 | 4 | 4 | +2 | 12 |
| 5. | Nyderlandai | 8 | 3 | 5 | +1 | 11 |
| 6. | Kroatija | 8 | 3 | 5 | +6 | 11 |
