Pirmadienį Kaune surengta konferencija sprendė tik įprastus procedūrinius klausimus, kol nepriėjo prie paskutinio darbotvarkės punkto.
Konferencijai – formaliai aukščiausiam federacijos valdymo organui – pateiktas LKF vykdomojo komiteto jau patvirtintas bendradarbiavimo tarp LKF ir viešosios įstaigos „Krepšinio namai“ modelis.
Praėjusį rugpjūtį federacija kartu su Kauno savivaldybe įsteigė naują viešąją įstaigą, kuriai numatoma patikėti to paties pavadinimo projekto įgyvendinimą.
Prestižinėje laikinosios sostinės vietoje – Santakos parke – turėtų iškilti Lietuvos krepšinio namais tituluojamas kompleksas, kuriame bus nauja federacijos būstinė, krepšinio muziejus, konferencijų ir kino salės, žaidimų kambarys, suvenyrų parduotuvė, kavinė.
Kauno savivaldybė jau yra suformavusi sklypą, kuriame pernai paruošė pamatus architekto Gintauto Natkevičiaus suprojektuotam pastatui.
Pamatai artimiausiais mėnesiais turėtų būti perduoti VŠĮ „Krepšinio namai“, o tolesnes statybas žadama finansuoti LKF ir rėmėjų lėšomis. Tam federacija, anot jos generalinio sekretoriaus Mindaugo Špoko, yra numačiusi milijoną eurų, kurį uždirbo per 2011 metais Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą.
Žiniasklaidoje jau ne kartą buvo abejojama projekto tikslingumu, o praėjusio savaitgalio publikacijoje dienraštis „Lietuvos rytas“ iškėlė prielaidą, jog nuo federacijos atskirta viešoji įstaiga reikalinga tam, kad dabartiniai LKF vadovai galėtų kontroliuoti projektą net ir pasibaigus dabartinei jų kadencijai.
Labiausiai kritikuotas projektą gaubiantis paslapčių šydas – „Lietuvos ryto“ duomenimis, LKF vykdomojo komiteto nariams prieš posėdžius reikėdavo pasirašyti konfidencialumo deklaraciją, kuria būdavo įsipareigojama neatskleisti visuomeninės organizacijos valdymo organo susirinkimų turinio.
Vis dėlto panašu, kad turinys platesnės auditorijos – LKF konferencijos dalyvių – pernelyg ir nedomino.
Be pačių vadovų, apie Krepšinio namų projektą tris valandas trukusioje konferencijoje pasisakė tik Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius bei Lietuvos krepšinio trenerių asociacijai vadovaujantis Vydas Gedvilas. Abu jie gynė komplekso idėją.
„Kažkada Valdovų rūmus kritikavo visa Lietuva, o dabar visi džiaugiasi. Nors statė juos ne taip skaidriai, kaip mes statysime savo“, – lygino V. Gedvilas.
„Anksčiau galvojau apie tai dvejopai. Kai pakalbėjau su Mindaugu (Špoku – Krepšinis.lt), įsigilinau, sužinojau, kad statybų bendrovės statys už savikainą, kad NBA suteiks savo franšizę įvaizdžio naudojimui, kad federacija teisiškai negali pati šitų namų eksploatuoti. Negaliu nepalaikyti tokio projekto“, – sakė R. Milašius.
Tiesa, pastarasis turėjo pastabų dėl LKF „įslaptinimo“.
„Manyčiau, kad federacijos komunikacija yra pablogėjusi. Nereikia bijoti, reikia atvirai kalbėti, kur mes einame. Vykdomajame komitete mes tikrai nepasakome nieko tokio, kas būtų nenaudinga krepšiniui. Todėl, Mindaugai, reikia užbaigti tuos rašymus“, – į M. Špoką kreipėsi R. Milašius.
Vis dėlto neatsakytų klausimų dėl Krepšinio namų projekto lieka daug.
Nors kalbėdamas konferencijoje M. Špokas teigė, kad naujas kompleksas sumažins federacijos išlaidas dabar turimų patalpų išlaikymui, pati LKF Krepšinio namuose bus tik nuomininkė. Kokio dydžio mokestį pastato statybą finansuosianti federacija ketina mokėti VŠĮ „Krepšinio namai“, lieka neaišku.
Neaišku ir tai, kaip bus apmokamos statybų išlaidos. Pirmadienį bendradarbiavimo tarp LKF ir VŠĮ „Krepšinio namai“ modeliui pritarusi konferencija teoriškai davė leidimą imti paskolą, kadangi tokia galimybė numatyta modelyje.
Ar ketinama skolintis ir kas kreiptųsi į banką – LKF ar VŠĮ „Krepšinio namai“ – M. Špokas nekonkretizavo.
Taip pat jis neįvardijo statyboms reikalingos sumos.
„Statybos brangsta, per trejus metus nuo pirminės projekto idėjos sumanymo kainos pasikeitė apie 30-40 proc. Neaišku, kas bus už trijų mėnesių ar pusės metų. Todėl labai sunku kalbėti apie kažkokius skaičius“, – Krepšinis.lt paklaustas apie galimas išlaidas, teigė LKF generalinis sekretorius.
Anksčiau skelbta, kad Krepšinio namams reikės apie 2 mln. eurų. LKF pasiruošusi apmokėti pusę sumos, o kitą tikimasi surinkti iš rėmėjų, bet apie konkrečius įsipareigojimus dar nekalbama.
O sprendimą kurti viešąją įstaigą specialiai komplekso valdymui LKF teisininkė Jevgenija Vienažindytė aiškino tuo, kad kitaip savivaldybė esą negalėtų perduoti pamatų.
Keturias VŠĮ „Krepšinio namai“ dalis dabar valdo LKF, vieną – Kauno savivaldybė. M. Špokas nekomentavo, ar ateityje dalininkų sąrašas gali keistis.
Nors bendradarbiavimo modeliui LKF konferencijos dalyviai pritarė vienbalsiai, A. Sabonis netrukus paprašė dar vieno balsavimo – dėl pasitikėjimo dabartine LKF vadovybe.
Palaikymą išreiškė 66 federacijos nariai – susilaikiusių ar balsavusių „prieš“ nebuvo.
Tiesa, tai tėra pusė visų LKF narių – pirmadienio konferencija dalyvių antplūdžio nesulaukė, vos pavyko surinkti privalomą kvorumą.
„Daug kur būna apeliuojama į bendruomenę, o čia kaip tik ir yra ta bendruomenė, kuri sprendžia. Nemanau, kad tai blogai. Bent aš neturiu tikslo laikytis kėdės, gal kiti, atėję po manęs, taip pat tęs tokią tradiciją ir paprasčiausiai pasitikrins“, – Krepšinis.lt paklaustas, kodėl panoro pasitikrinti pasitikėjimą, sakė antrą kadenciją pareigas einantis A. Sabonis.
LKF prezidento postą jis užims dar dvejus metus.
