Prieš dvi savaites septynių klubų „galvos“, tarp kurių buvo ir Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas, susitiko Atėnuose (Graikija) ir sutarė blokuoti automatinį J. Bertomeu kadencijos pratęsimą.
Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“, Milano „Olimpia“, Maskvos CSKA, Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Žalgiris“ buvo nepatenkinti dėl to, kaip sprendžiami per pandemiją ypač aktualūs finansiniai turnyro klausimai, ir suabejojo, ar J. Bertomeu rankose nėra sutelkta pernelyg daug galios.
Komandų vadovai jautėsi paliekami nuošalyje priimant svarbius sprendimus – pavyzdžiui, šio sezono Eurolygos dalyvių premijavimo tvarka ilgą laiką buvo neaiški.
Likę klubai – „Barcelona“, Madrido „Real“, Vitorijos „Baskonia“ ir Stambulo „Fenerbahče“ – nuo pat modernios Eurolygos sukūrimo 2000-aisiais jai vadovaujančiam 62-ejų katalonui pretenzijų nereiškė.
Pirmadienį Eurolygą valdančios kompanijos ECA akcininkų valdybos susirinkime J. Bertomeu pirmą kartą stojo į tiesioginę akistatą su „maištininkais“.
Po posėdžio Eurolygos paskelbtoje trumpoje žinutėje informuojama, jog artimiausiu metu bus paruoštas projektas, kaip 11 ilgalaikių licencijų savininkų „dar labiau integruoti į lygos valdymo struktūrą“.
Jis turėtų būti pateiktas artimiausiam ECA akcininkų susirinkimui.
Pranešime akcentuojama visų klubų vienybė, tačiau nekonkretizuojama, kaip išspręstas J. Bertomeu prezidento įgaliojimų klausimas.
Graikijos žiniasklaida žinią apie planuojamas permainas Eurolygos valdymo struktūroje traktuoja kaip J. Bertomeu prispaudusių klubų pergalę, o sdna.gr netgi trimituoja apie prasidedančią naują erą žemyno krepšinyje.
