Prie 2011-aisiais su Dalaso „Mavericks“ klubu čempionu tapusio skauto Alvydo Pazdrazdžio šiemet prisijungė net du tautiečiai – tai Denverio „Nuggets“ generalinio vadybininko pavaduotojas Tomas Balčėtis ir skautas Martynas Pocius.

Abu jie ketvirtadienį dalyvavo Kolorado valstijos sostinės gatvėse vykusiame triuškmingame nugalėtojų parade, abiem jiems atiteks ir prabangieji NBA aukso žiedai, kurių vertė skirtingais metais svyruoja nuo 50 iki 150 tūkstančių JAV dolerių.

Netoli aksesuaro, apie kurį svajoja daugelis, buvo ir Artūras Karnišovas, prieš dvejus metus nusprendęs iškeisti Denverį į Čikagą. Būtent generalinio vadybininko asistento pareigas užėmęs lietuvis kartu su krepšinio operacijų prezidentu Timu Connelly buvo tie žmonės, kurie iš 2014-ųjų NBA naujokų biržos kortų kaladės ištraukė Džokerį – kitų komandų nepastebėtą Nikolą Jokičių.

41-uoju numeriu pašaukus 19-metį iš Belgrado „Mega Basket“ kolektyvo tada dar niekas neįtarė, koks aukso grynuolis čia buvo iškastas.

Nepraėjo nė dešimt metų ir N. Jokičius jau yra ne tik dukart iš eilės reguliariojo sezono ir finalo MVP, bet ir NBA čempionas, kaip ir visa „Nuggets“, triumfavusi pirmą sykį per 56-erius gyvavimo metus.


„Mes toje biržoje pasikvietėme Jusufą Nurkičių (16 numeriu), Gary Harrisą (19 nr.) ir Nikolą (41 nr.), kuris dar metams liko Europoje. Aišku, jis mums patiko, bet mes netikėjome, kad jis bus tokio lygio žaidėjas.

Realiai, kai N. Jokičius po metų atvažiavo, po truputį po truputį pradėjo aiškėti komandos gairės. Pasiėmėme naują trenerį ir pradėjome matyti, kad gal iškart būsime ir ne pati geriausia komanda, bet bent jau kažką statysime, lipdysime ir kilsime.

Nuo to laiko, man atrodo, kad vos ne kiekvienais metais mūsų pergalių balansas vis gerėjo ir gerėjo. Ir pagaliau laimėjome“, – „Delfi TV“ laidoje „Sporto baras“ pasakojo T. Balčėtis.

„N. Jokičius galėjo likti Europoje ir pasirašyti ketverių metų sutartį su „Barcelona“, kurios išpirka būtų bet kokio dydžio, tačiau Artūras atliko žiauriai didelį darbą ir atvežė jį į Denverį“, – atskleidė jis.

Vertindamas, ar Nikola jau pasiekė savo karjeros piką, T. Balčėtis tuo labai abejojo.

„Kiekvienais metais galvojame, kad jau pikas, bet Nikola grįžta ir būna dar geresnis. Nežinau, aš nežinau, kur yra jo lubos. Jis galėtų atakuoti 80 procentų iš žaidimo. Man atrodo, kad jis tiesiog perprato krepšinį ir viskas. Jis yra pasiekęs tokią minčių ir talento būseną, kad visai kitame lygmenyje mato tą visą žaidimą.

Jis truputį antžmogis, tada dar turi porą laiptelių. Nikola jau devyneri metai kaip mūsų komandoje, bet vis dar mus nustebina. Tikiu, kad jis tokiu savo tempu, kai negreitai bėga ir neaukštai šoka, iki 40 metų gali žaisti. Tikiuosi, kad taip ir bus“, – šypsojosi Harvardo universitetą baigęs Tomas.

Paklaustas, kaip organizacijoje priimami svarbiausi sprendimai, T. Balčėtis neslėpė, kad jie modeliuojami aplink dvi kertines figūras.

„Įvairiai. Būna daug pokalbių, apmąstymų, subjektyvių nuomonių ir analitinių faktų. Krepšinis yra kažkur per vidurį tarp mokslo ir meno. Iš esmės mūsų sprendimai sukasi aplink Nikolą ir Jamalą“, – teigė jis.


Kaip itin svarbius komponentus lietuvis įvardijo ir Jamalą Murray bei Aaroną Gordoną bei likusius du starto penketo narius – Michaelą Porterį ir Kentaviousą Caldwellą-Pope'ą.

„Pamatėme, kad šie žaidėjai gali mums labai daug padėti ir daug ką nulemti. Su jais gavome visai kitokį identitetą, ypač su Aaronu atėjimu, nes mums reikėjo tokio tipo žaidėjo, kuris galėtų gintis prieš LeBroną, Kawhį, Luką, Giannį. Supratome, kad mūsų starto penketas gali būti geriausias visoje NBA ir jis gal net toks ir buvo šiemet. Nuo pirmų sezono rungtynių tikėjome, kad viskas yra įmanoma“, – sakė lietuvis.

„Miestui ši pergalė žiauriai svarbi. Mes gyvenime nesame buvę finaluose ir jų laimėję. Miestas visiškai šėlsta, visur pilna žmonių. Labai labai smagu“, – džiaugėsi T. Balčėtis.


Denverio vyrai sezoną užbaigė laimėdami 10 iš 11 svarbiausių rungtynių: jie Vakarų konferencijos pusfinalyje 4-2 (buvo 2-2) užtemdė Finikso „Suns“ su Kevinu Durantu ir Devinu Bookeriu, finale 4-0 buvo sausai nušluoti Los Andželo „Lakers“ su LeBronu Jamesu ir Anthony Davisu, o Superfinale 4-1 atšaldė ir Majamio „Heat“ su atkrintamosiose liepsnojusiu Jimmy Butleriu.

N. Jokičius susižėrė visus 11 žurnalistų balsų ir vienbalsiai buvo išrinktas naudingiausiu titulinės serijos žaidėju.

Jis vidutiniškai rinko po 30,2 taško (62 proc. dvitaškių, 42 proc. tritaškių, 84 proc. baudų), 14 atkovoto kamuolio, 7,2 rezultatyvaus perdavimo ir 1,4 blokuoto varžovų metimo.

Nikola įrodė, kad krepšinis žaidžiamas ne tik kamuoliu, bet ir galva. Superaukštą žaidimo IQ turintis N. Jokičius kone idealiai mato aikštę, skaito situacijas ir perdavimus patiekia tarsi ant lėkštutės – viename pusfinalio mače su „Suns“ išdalino jų net 17.

Neišprendžiamu rebusu visiems oponentams buvęs Džokeris tapo žemiausiu tai padariusiu visų laikų NBA naujokų biržos šaukimu ir pirmuoju tikru vidurio puolėju nuo pat 2002-ųjų, kai lygoje dar karaliavo Shaquille'as O'Nealas, pripažintas pačiu svarbiausiu finalo žaidėju.

Simboliška tai, kad šie metai buvo pirmieji, kai finalo MVP trofėjus oficialiai vadinosi legendinio centro Billo Russello vardu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją