Motiejūnas – apie „Žalgirio“ krizę: trenerio nekaltinu, bet pokyčiai laukiamų rezultatų nedavė

„Žalgirio“ komandos laivas šio sezono Eurolygoje grimzta vis giliau. Antradienio vakarą rungtynėse su Milano „Olimpia Armani“ buvo patirtas jau devintas pralaimėjimas paeiliui – J. Zdovco treniruojamos ekipos išmestas inkaras tvirtai laiko „Žalgirį“ pačioje Eurolygos turnyro lentelės apačioje.

Nepaisant sudėtingos klubo situacijos, P. Motiejūnas mintimis apie šį sezoną dar prieš paskutines rungtynes sutiko pasidalinti su Delfi.lv žurnalistu Andrejumi Šiliniu, pasiteiravusiu, ar „Žalgiris“ šiuo metu nėra atsidūręs ten, kur pagal savo finansines galimybes ir turėtų būti? Galbūt klubas su vienu iš mažiausių biudžetų ankstesniais sezonais Eurolygoje tiesiog iššokdavo aukščiau bambos?

„Padėtis tikrai nelengva. Mes, klubo administracija, niekada nemanėme, kad finansinis aspektas Eurolygoje yra esminis. Niekada nebuvome patys turtingiausi ir ateityje tokiais nebūsime. Bet rezultatai šiandien tikrai nėra tokie, kokie turėtų būti. Ir ne tik rezultatai, bet ir pats žaidimo pobūdis. Sunku visiems dalyvaujantiems šiame procese, bet mes neturime burtų lazdelės, kad padėtį žaibiškai ištaisytume. Tikrai nepasidavėme. Žvalgomės, ką galime padaryti geriau“, – atsakydamas teigė P. Motiejūnas.

Anot jo, yra ne viena aplinkybė, kodėl „Žalgiris“ šį sezoną aikštėje atrodo gerokai varganiau, nei ankstesniais metais, o klubo vadovai padėtį vis dar bando taisyti.

„Visada yra daug dalykų, kuriuos galima padaryti geriau arba kitaip. Iš valdymo pusės – žiūrime, kaip pagerinti žaidėjų ir trenerių štabo bendravimą. Nenoriu, kad pasirodytų, jog ieškau pasiteisinimų. Tačiau yra veiksnių, kurie turėjo įtakos šio sezono rezultatams. Trenerių keitimas, COVID-19 situacija ir nuolatinė žaidėjų kaita – tai serga ar traumuoti vieni, tai kiti. Tokie dalykai tikrai nepadeda, bet iš esmės bendra reakcija yra grandininė.

Rezultatai ateina tada, kai yra stabilumas. Ir geriausius rezultatus mes pasiekėme, kai turėjome vieną trenerį, kuris daugelį metų dalyvavo visuose klubo valdymo aspektuose. O dabar neturime stabilumo, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mums nepavyksta laimėti. Jau sezono pradžioje nematėme augimo, todėl turėjome imtis permainų“, – dėstė „Žalgirio“ vadovas.

Paklaustas, ar sprendimas austrą M. Schillerį atleisti jau po pirmų dviejų pralaimėtų Eurolygos rungtynių nebuvo skubotas, P. Motiejūnas purtė galvą.

„Visada galima diskutuoti, koks laikas tinkamas. Manau, kad jau tuo metu turėjome žaisti geriau. Ikisezoninėse rungtynėse atrodėme prastai, tačiau tikėjausi, kad laikui bėgant situacija pasitaisys. Deja, startavome labai sunkiai, strigome ir LKL čempionate. Matėme, kad niekas neveikia – trenerių sistema neveikė su turimais žaidėjais.

Trijų-keturių žaidėjų pakeitimas spalį? Abejoju, ar tai būtų sėkmingo sezono receptas. Todėl vis dar tikiu, kad trenerio kaita buvo atlikta laiku. Net jeigu būtume laukę ilgiau, padėtis nebūtų pagerėjusi, – pažymėjo jis. – Apskritai vertinant, yra klubų, kurie turi finansinę laisvę sezono viduryje pasirašyti dvi-tris sutartis su naujais ir labai gerais žaidėjais. Mūsų galimybės šiuo atveju yra labai ribotos.“

Žurnalisto P. Motiejūnas dar sykį buvo paklaustas, kodėl M. Schilleris buvo pakeistas nedaug treniravimo patirties Eurolygoje turinčiu J. Zdovcu.

„Norėjome griežtesnio, labiau viską komandoje kontroliuojančio trenerio“, – tikino „Žalgirio“ direktorius.

Tiesiai šviesiai paprašytas įvardinti, ar lūkesčiai pasiteisino, P. Motiejūnas pripažino: „Trenerio aš nekaltinu, bet matome, kad šie pokyčiai laukiamų rezultatų nedavė.“

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas

© DELFI / Nerijus Povilaitis

Be abejo, pokalbyje buvo paliesta ir latviams aktuali „Žalgirio“ sudėtyje žaidžiančio jų tautiečio Janio Strelnieko tema. 32-ejų gynėjas, praėjusią vasarą su „Žalgiriu“ sudaręs vienų metų trukmės sutartį, pastaruoju metu laiką dažniau leidžia ant atsarginių suolo, o ne aikštėje. Priežastis – nuolatinės traumos, kamuodavusios krepšininką ir ankstesnėse jo karjeros stotelėse – Pirėjo „Olympiakos“, Maskvos CSKA komandose.

Paklaustas, ar prieš pasirašant sutartį su J. Strelnieku, neturėjo nuogąstavimų dėl gynėjo kūno trapumo ir dažnų traumų, P. Motiejūnas pripažino – nerimo buvo daug, nors medicininiai tyrimai lyg ir turėjo nuraminti.

„Tai neabejotinai kėlė didelį susirūpinimą. Ypač po praėjusio sezono, kai „Žalgirio“ komandoje turėjome argentinietį Patricio Garino, kuriam taip ir nepavyko įsilieti į kolektyvą dėl rimtų traumų bei teko palikti Lietuvą. Atlikome intensyvius medicininius testus, Janis atrodė visiškai sveikas.

Kalbėjomės ir su CSKA atstovais, kurie Janį globojo anksčiau. Žinojome kad yra rizika, tačiau supratome, kad turime galimybę jį pailsinti Lietuvos čempionate. Manėme, tai padės išvengti traumų, tačiau, deja... Gaila, kad negalime pamatyti viso jo potencialo, nes jis yra milžiniškas“, – apgailestavo P. Motiejūnas.

Janis Strelnieks

© DELFI / Andrius Ufartas

J. Strelniekas šį sezoną Eurolygoje sužaidė 16 rungtynių, iš kurių 15 pradėjo komandos starto penkete, vidutiniškai rinko po 8,2 taško, atliko po 1,7 rezultatyvaus perdavimo, o tritaškius metė 40 proc. taiklumu. LKL per 11 rungtynių latvio rezultatyvumas siekia 9,7 taško, jis atlieka po 3,3 rezultatyvaus perdavimo per susitikimą.

„Janis yra puikus, talentingas krepšininkas, bet sunku atsiriboti nuo jo sveikatos problemų. Pasakyti, kad gavome viską, ko iš jo tikėjomės, būtų melas. Matome jo potencialą būti komandos lyderiu, bet dėl traumų tai neįvyksta. Jeigu jis būtų sveikas, asmeninis Janio sezonas būtų dvigubai geresnis“, – įsitikinęs buvo „Žalgirio“ vadovas.

Paklaustas, ar galima tikėtis J. Strelnieką išvysti „Žalgiryje“ ir kitą sezoną, P Motiejūnas į latvio ateitį Kaune pažvelgė realistiškai.

„Jei Eurolygoje esi paskutinėje vietoje, sunku įsivaizduoti, kad ir ateityje liksi toje pačioje komandoje... Bet dėl Janio mes džiaugiamės: tuo, koks jis yra profesionalas, koks jis žmogus. Atraskime stebuklingą receptą, kad jis visada būtų sveikas. Tada tikrai norėčiau, kad jis liktų komandoje ir būtų „Žalgirio“ dalimi ateityje. Tai krepšininkas, kuriuo būtų galima pasikliauti. O dabar galiu tik pakartoti – džiaugiamės, kad jis su mumis, tačiau egzistuoja ir jau minėtasis traumų faktorius.“

Kalbėdamas apie ateitį, P. Motiejūnas užsiminė, kad „Žalgirio“ sistemoje norėtų matyti daugiau perspektyvių žaidėjų iš Baltijos šalių.

„Ne vienam treneriui jau esu sakęs, kad latviai kažkodėl mieliau renkasi Ispaniją, o ne Lietuvą. Matyt, įtaką padarė Kristapo Porzingio pavyzdys – jis ten pramynė kelią. Nors mes norėtume, kad būtų kitaip. Kažkada pas mus sėkmingai užaugo estas Simas Sanderis Vene. Tiesa, yra žaidęs ir latvis Kasparas Vecvagaras – tikrai norėčiau, kad talentingų Latvijos krepšininkų „Žalgiryje“ matytume ir daugiau“, – tvirtino P. Motiejūnas.

Šią savaitę žalgiriečiai žais dar vienas Eurolygos rungtynes. Ketvirtadienio vakarą išvykoje jie susirems su „Monaco“ komanda, kuriai atstovauja Donatas Motiejūnas. Eurolygoje per šio sezono 22 rungtynes „Žalgiris“ iškovojo vos 3 pergales.