aA
Seime surengtame Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) posėdyje konstatuota itin sudėtinga finansinė padėtis Lietuvos profesionaliajame sporte ir pripažinta, kad jis yra ties sunaikinimo riba. Siūloma kuo greičiau keisti mokestinę sistemą, nes, ekspertų nuomone, priešingu atveju, bus per vėlu.
© Krepsiniosirdis.lt nuotr.
2008 metų pabaigoje pakeista Lietuvos mokesčių sistema nepadėjo ir nepadeda sporto plėtrai šalyje.

Taisyklės pakeistos žaidimo vidury

„Žaidimo taisykles pakeitėme sezono viduryje. Kokie nauji mokesčiai žinome, kam yra diegiamas solidarus jų mokėjimas – suprantame, tačiau norime išsiaiškinti, ką sportas už tai gaus mainais?, – ketvirtadienį posėdį klausimu pradėjo JSRK pirmininkas Žilvinas Šilgalis (LiCS). – Nesakykime, kad mokestinė reforma gera ir turėkime drąsos ją taisyti“.

„Mokesčius reikia mokėti. Bet dabar mokesčiai sportui yra 32 proc., o po dvejų metų bus 50 proc. Kaip sportui reikės išgyventi?“,- kolegai antrino komisijos narys Algimantas Salamakinas (LSDP).

Pagal naujus mokesčių įstatymus, už sportininką, kurio sutartis, tarkime, 1 milijonas litų, jo klubas valstybei įvairių mokesčių rūšių įmokomis turi sumokėti 32 proc. nuo kontrakto sumos, t.y. – 320 tūkst. litų.

Po naujų mokesčių žaidėjas klubams pabrango 20 proc., o treneris – net 40 proc., nes su sportininku dar gali būti sudarytos sportinės veiklos sutartys, o su treneriais, pasirodo, – ne.

„Prieš mėnesį turėjome posėdį socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Per tą laiką niekas nepasikeitė. Padėtis Lietuvos sporte labai kritiška. Mokestinės permainos sugriaus mūsų šalies klubinį krepšinį. Apie 85 proc. krepšininkų gauna atlyginimą iki 9 tūkst. litų. Socialinio draudimo įmokos jiems dabar yra 11 proc., o nuo 2011 metų planuojamos beveik – 30 proc.“, - sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Sportas taps tik mėgėjiškas

Pasak vieno Lietuvos krepšinio vadovų, klubams tampa neįmanomai sunku pakelti mokesčių naštą.

„Pereisime į mėgėjišką lygį, geriausieji mūsų žaidėjai vėl pabėgs į užsienį. Nesame išskirtinė kasta, bet mokesčiai krepšiniui neadekvatūs, juk sportininko aktyvios veiklos amžius labai trumpas – 10-15 metų“, - priminė M. Balčiūnas.

„Per 10 pastarųjų metų mūsų klubo akcininkai ekipai skyrė 25 milijonus litų, o valstybė ir miestas – apie 1 milijoną. Tai aiški disproporcija, – pastebėjo Vilniaus TEO moterų krepšinio komandos vadovas Arvydas Tamašauskas. – Profesionalus sportas žlugs, liksime tik su moksleiviais. Perspektyvos liūdnos. Mes suprantame sunkią valstybės padėtį, bet tikimės palankių sportui sprendimų. Kadangi treneriai iš užsienio Lietuvoje moka tik fizinių asmenų pajamų mokestį, tai Lietuva liks ir be savo specialistų.“

„Lietuvoje sportui virtus mėgėjišku, nebus ką žiūrėti. „Prapilsim“ viską ir vien per mokestinę sistemą,- neslėpė politikas A. Salamakinas. – Krepšinyje „Alytus“, Marijampolės „Sūduva“ ar Kėdainių „Nevėžis“ tuoj išparduos visus savo geriausius žaidėjus. Aš noriu stebėti ne vaikišką, o aukšto lygio Lietuvos krepšinį.“

Dabar sunku visiems

Valdančiajai daugumai posėdyje atstovavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys (TS-KDP) priminė, kad anksčiau Lietuvos sportas turėjo išskirtines lengvatines sąlygas.

„Anksčiau valstybė neėmė iš sportininkų socialinio draudimo, o už juos tai mokėjo kiti. Tai buvo didelė parama sportui. Jei Lietuvos sportininkai išvažiuos dirbti į užsienį, jie turi žinoti, kad ten socialinė mokestinė bazė dar didesnė negu namuose. Valstybė sudarė specialias sąlygas atsirasti profesionaliems klubams, bet dabar sunku visiems. Pramonėje ir prekyboje mokestinė našta dar didesnė. Kai pereiname iš lengvatinio režimo į solidarųjį, visiems tenka vienoda mokesčių našta“, – gynėsi ministras.

Sportas – ne batų gamyba

Kai kurių posėdžio dalyvių nuomone, sportas Lietuvoje nėra pelningas verslas.

„Sportininkai nekuria jokio produkto, o jų rėmėjai jau yra sumokėję mokesčius valstybei. Sportas yra specifinė sritis. Čia ne batų gamyba, todėl viskas skaičiuojama turėtų būti kitaip“, – mano A. Salamakinas

„Sportas nėra verslas, jis pinigus „valgo“, o ne „daro“. Kokia bus grąža iš padvigubėjusių mokesčių? Mažiausios futbolo komandos sudėtyje yra 40 žaidėjų. Net jei jie gauna nedidelį atlyginimą, mokesčiai už juos valstybei – milžiniški. Verslininkai nėra suinteresuoti remti sporto, o nauji įstatymai tik žlugdo visas jų pastangas“, – pabrėžė Lietuvos futbolo federacijos atstovas Laimonas Markauskas.

Prarandame „Žalgirį“, neturėsime ir „Lietuvos ryto“

„Per 18 pastarųjų metų Lietuvos sportas laikėsi rėmėjų pagalba. Dabar – kiekviena diena virto kova už būvį. Nepriklausomybės laikais į sportą valstybė investavo ne tiek daug, o rezultatai buvo puikūs. Jei klubai bus silpni – ir Lietuvos rinktinės bus prastos, - nuogąstavo Europos čempionių (1997 m.) Lietuvos moterų krepšinio rinktinės buvęs treneris, o dabar seimo narys Vydas Gedvilas (DP). – Kauno „Žalgirį“ jau prarandame, tuoj neturėsime ir Vilniaus „Lietuvos ryto“.

Jei nebus permainų, po mėnesio rinksime pinigus Lietuvos sporto laidotuvėms.“

„Biudžeto persvarstymai gali būti tik į dar didesnio taupymo pusę. Bet net ir šiuo atveju turi būti sukurtas sporto subsidijavimo mechanizmas. Kaip padaryti, kad klubai geriau „suktųsi?“, – domėjosi R. Dagys.

„Jei nelieka „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“, ko vertas tada Lietuvos krepšinis?“, – rūpinosi Ž. Šilgalis.

Sportas - socialinis reiškinys ir šalies įvaizdžio dalis

Visi pritarė, kad sportas Lietuvoje svarbus socialinis reiškinys ir padeda gerinti visą šalies įvaizdį.

„Sportas sprendžia jaunimo užimtumo, gyventojų sveiktos stiprinimo ir valstybės įvaizdžio formavimo problemas. Sportas Lietuvą užsienyje pristato daug geriau negu brošiūros ar politikų vizitai“, – priminė Lietuvos moterų krepšinio lygos vadovė Audra Ginelevičienė.

„Tendencijos tokios, kad sportininkai iš Lietuvos bėga. Ką prarandame, o ką gauname? Kokia dalis sporto pinigų paklius į valstybės biudžetą, įvertinus jo mažėjimo dinamiką? Valstybė turėdama beveik 29 milijardų biudžetą sportui skiria tik mažytę dalį – 70 milijonų litų (71,6 mln. – DELFI)“, – paskaičiavo komisijos narys Rytas Kupčinskas (TS-KDP).

„Žinau, kad vien Lietuvos futbolo federacija (LFF) valstybei per metus sumoka 4 milijonus litų, o futbolui tapus mėgėjišku gaus tik 100 tūkst.“, – liūdnai prognozavo A. Salamakinas.

„Ar sukūrę prielaidas didelių mokesčių surinkimui, nesurinksime jų mažiau? Kol kas tendencijos blogos. Reikia keisti įstatyminę bazę, grįžti prie paramos ir labdaros įstatymo ir sudaryti sąlygas privačiam verslui remti sportą“, – planus dėstė Ž. Šilgalis.

„Žinome sporto naudą. Kaip ir daugelyje kitų sričių artimiausi metai-pusantrų bus labai sunkūs. Turime visi išgyventi. Sportas taip pat“, – atviravo ministras R. Dagys.

Padėtų alkoholio ir lošimų reklama?

Žaidimų sporto atstovai mano, kad sunkiuoju krizės laikotarpiu sportui išgyventi padėtų prieštaringai vertinamų alkoholio ir lošimų reklamos draudimų pakeitimai.

„Kaip padėti rėmėjams? Pasaulyje verslas nori remti sportą. Jei valstybė negali remti sporto, tai ji gali nors panaikinti kai kuriuos reklamos draudimus, pvz., alkoholio ar lošimų“, – svarstė politikas V. Gedvilas.

„Pasaulyje alkoholinių gėrimų gamintojų ir lošimų organizavimo bendrovės remia sportą iš kurio gyvena, o pas mus jos yra pažeidėjos. Reklamos draudimas – kliūtis sportui“, – įsitikinęs LFF atstovas L. Markauskas.

„Reikėtų peržiūrėti reklamos draudimus. Lošimų ir silpnojo alkoholio reklama leistų į sportą įlieti dar 10-15 milijonų litų. Tai realiausias būdas padėti sportui“, – sprendimą siūlė M. Balčiūnas.

„Esu prieš alkoholio reklamą. Vaikai ir jaunimas sportą tapatina su gėrimu. Krepšinis vaikui siejasi su tuo, kad žiūrėdamas tėtis geria alų, o mama sidrą“, – vyrams prieštaravo Seimo ir JSRK narė Asta Baukutė (TPP).

Sprendimams – dar viena komisija

Posėdžio dalyviai po ilgų diskusijų nutarė sudaryti kompleksinę suinteresuotų institucijų komisiją ir parengti kreipimąsi į Vyriausybę, skirtą rasti galimybių padėti Lietuvos sportui.

„Posėdis buvo naudingas. Reikia judinti šiuos procesus, nes federacijų iškeltos problemos labai rimtos. Jei mes sugriausime profesionalų sportą Lietuvoje, kada paskui atstatysime tuos griuvėsius? Vyriausybė jau gali įvertinti, kokios yra naujo mokesčių įstatymo pasekmės. Politikai privalo turėti valios pripažinti savo klaidas ir jas taisyti“, – DELFI renginio tikslus reziumavo Ž. Šilgalis.

Sportininko mokesčiai:

Pajamų mokestis:                                 15 proc. (2009) 
Privalomas sveikatos draudimo mokestis:           6 proc.
Socialinio draudimo mokestis (Sodra):             1 proc. (2009) 
(2010 m. - 2 proc., 2011 m. - 3 proc.) 

Sportininko darbdavio (draudiko) mokesčiai:

Socialinio draudimo mokestis (Sodra):            10 proc. (2009)
(2010 m. - 17 proc., 2011 m. - 29,7 proc.)

Iš viso:                                         32 proc. 


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Paaiškėjo bausmė muštynes išprovokavusiam Gudaičiui (24)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą,...

„Lietkabeliui“ būtinas revanšas, „Hapoel“ gretose – bausmę dėl kanapių vartojimo atlikęs aukštaūgis svarbus ir Stoudemire'as (2)

Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio komanda antradienį žais antrąsias Čempionų lygos antrojo...

Ką Jasaitis veikė klodamas parketą, o Jasikevičius – televizijos stotyje? (1)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Paulius Jankūnas ir Aaronas White‘as matavosi klubo simbolio...

Prieššventinė krepšinio savaitė – įtempta: „Žalgiris“ nebegali leisti sau paslysti (41)

Jeigu Kauno „Žalgirio“ krepšininkai toliau puoselėja viltis rimtai kovoti dėl kelialapio į...

Vos antras rungtynes po grįžimo į Lietuvą sužaidęs Skučas – savaitės MVP (1)

Naujajam Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ aukštaūgiui Žygimantui Skučui sugrįžimas į...

Top naujienos

Paslaptingas naujasis Rusijos žvalgybos vadovas: veiklos braižas, matytas ir Vašingtone, ir Vilniuje (194)

Rusijos karinei žvalgybai – GRU vadovaus jau trečias Igoris per 2 metus. Po to, kai lapkričio...

Pavojingus vaistus galėjo vartoti daugybė lietuvių – jų sudėtyje aptikta vėžį sukeliančių medžiagų (23)

Vasarą uždraustas preparatas toliau kelia aistras. Tyrimas dėl jame rastų kancerogenų vis dar...

Grįžusiam pasaulio čempionui – nemaloni staigmena oro uoste (2)

Baseine rekordus traiškiusiai Lietuvos plaukimo rinktinei lėktuvuose sekėsi žymiai prasčiau –...

Rusiją sukrėtė krikštynų ceremonijos vaizdai: išrengtas vaikas klykė iš siaubo (78)

Vogčiomis nufilmuotos akimirkos, kaip klykia mirtinai persigandusi mažametė, kurios galvą po...

Pirmasis „Aš Ikona“ žurnalo pristatymas be Agnės Jagelavičiūtės: į prabangų vakarėlį rinkosi šou pasaulio žvaigždės (4)

Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rinkosi žurnalo „Aš Ikona"...

Automobilio savininkas liko nesupratęs: kuo „Ecoservice“ darbuotojui užkliuvo mano mašina? (14)

Vilnietį gruodžio 11 d. pribloškė „ Ecoservice “ darbuotojo elgesys – ištuštinus kieme...

Iš Corbyno lūpų – grasinimas Theresai May (13)

Po Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May pranešimo, kada parlamentas balsuos dėl...

Nemaniau, kad įsimylėsiu ir vesiu valytoją: tėvai išsižadėjo mūsų abiejų (29)

Šią istoriją konkursui „ Mūsų meilė įveikė visas kliūtis “ atsiuntė skaitytojas E.

Daugelio pamėgta interjero detalė: viena klaida gali viską sugadinti (1)

Pasistatyti namus ar nusipirkti butą – yra tik viena svarbi dalis, tačiau ne ką mažiau dėmesio...