1949-aisiais gimęs A. Salnikovas buvo laikomas vienu iš geriausių savo kartos snaiperių tuometinėje Sovietų Sąjungoje. 1979 ir 1981 metais su sovietine rinktine jis tapo Europos čempionu, 1974 – pasaulio čempionu, 1976 ir 1980 m. olimpinėse žaidynėse pasipuošė bronzos medaliu.
1974-aisiais Puerto Rike vykusiame pasaulio čempionate A. Salnikovas žaidė kartu su Modestu Paulausku, buvo išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketą.
1980-aisiais Maskvoje A. Salnikovas sovietų rinktinės garbę gynė kartu su Sergejumi Jovaiša.
Sovietų Sąjungos rinktinėje ukrainietis žaidė 1973-1981 metais. Klubiniame krepšinyje jis atstovavo Krasnodaro ir Kijevo „Stroitel“, Maskvos CSKA, Kijevo SKA, Varšuvos „Legia“ komandoms.
A. Salnikovui priklauso Sovietų Sąjungos krepšinio čempionato rezultatyvumo rekordas – per vienas rungtynes snaiperiui buvo pavykę pelnyti 66 taškus.
1991-aisiais, baigęs krepšininko karjerą, A. Salnikovas dirbo treneriu Lenkijoje, Libane, trumpai vadovavo Ukrainos rinktinei, 1999-2009 metais dirbo „Kiyv“ klubo sporto direktoriumi. Pastaraisiais metais A. Salnikovas sunkiai sirgo.
Tai – ne vienintelė mirtis Europos krepšinio bendruomenėje per pastarąsias dienas. Liūdnas įvykis užfiksuotas Ispanijoje, kur prieš FIBA Čempionų lygos rungtynes dėl staigios infekcijos netikėtai mirė 51-erių krepšinio arbitras iš Italijos Gianluca Mattioli.
