Lankęs treniruotes pas pokario Lietuvos krepšinio žvaigždes ir įvairiose komandose žaidęs pats, vėliau J. Fiodorovas savo griežta ranka auklėjo šimtus šią sporto šaką pasirinkusių vaikinukų. Tarp jų – ir skirtingų kartų legendomis tapę Šarūnai – Marčiulionis su Jasikevičiumi, ir ilgamečiai bendražygiai Kęstučiai – Šeštokas su Marčiulioniu, ir daugelis kitų.
„Tuomet buvau padykęs vaikas, gal devynerių metų. Žiema, tamsu, vakare grįžtu namo lyg po treniruotės, į kurią vėl nenuėjau. Ir girdžiu – kambaryje trenerio balsas. Matyt, kantrybė baigėsi. Iki šiol nesupratau, kaip ir ką treneris išaiškino mano tėvui, bet jam išėjus turėjome pokalbį, po kurio ta meilė krepšiniui pamažu ėmė žiebtis“, – prieš keletą savaičių, savo pirmąjį trenerį Jurijų Fiodorovą sveikindamas 75-erių metų sukakties proga, vaikystės istoriją juokdamasis prisiminė Arvydas Sabonis.
Jei ne kauniečio J. Fiodorovo atkaklumas, nežinia, ar Sabas vietoje metimų į krepšį nebūtų tampęs akordeono dumplių arba pasirinkęs kitą, ne tiek daug fizinių pastangų reikalaujančią, specialybę.
„Krepšinis man buvo ir yra viskas. Ir nesinori, kad įvairūs pasiekimai bei faktai nugrimztų užmarštyje. Kalbu apie jaunus žmones – norisi, kad jie domėtųsi istorija“, – pažymi J. Fiodorovas, 2022-aisiais įtrauktas ir Lietuvos krepšinio šimtmečio legendų sąrašą.
Krepšinio legendas ugdęs J. Fiodorovas prieš du mėnesnius davė išskirtinį interviu Delfi.lt apie savo turiningą, kupiną iššūkių trenerio kelią.
