Milijoną gyventojų turinčiame pramoniniame mieste prie Kamos upės „Parma“ pergalės tapo tikra atgaiva vietos sporto gerbėjams, turint omeny, kad krepšinio klubas – vienintelis sporto klubas, atstovaujantis Permės miestui aukščiausioje lygoje.
Nuo 2018-ųjų iš šalies futbolo žemėlapio dingo Permės „Amkar“ klubas, o ledo ritulio komanda grūmiasi antroje pagal pajėgumą Rusijos lygoje. Tad nieko keisto, kad „Parmos“ ekipą namų rungtynėse vidutiniškai palaikė 5 tūkstančiai žiūrovų.
Po niūrios sezono pradžios 42-ejų Kazio Maksvyčio vadovaujama komanda žiemos pabaigoje pakilo į penktą vietą. Tačiau turnyras sustabdytas tuo metu, kai komanda demonstravo brandžiausią krepšinį sezone.
Pagal pasiektų pergalių koeficientą „Parma“ (8/10) užėmė penktą vietą, pagal VTB lygos skaičiuojamus taškus liko aštunta, nes dvejomis rungtynėmis daugiau sužaidusi ir daugiau pralaimėjimų turinti Talino „Kalev“ (8/12) surinko 28 taškus (už pergalę – 2 taškai, už nesėkmę – 1 taškas).
Praėjusios savaitės pabaigoje į Lietuvą grįžęs K. Maksvytis pasidalino mintimis apie metus Rusijoje, šioje šalyje vėlavusį koronavirusą, drąsų rusų požiūrį į COVID-19 ir sprendimą, kurio laukia iš Rusijos krepšinio federacijos.
– Treneri, kaip atrodė paskutinės dvi savaitės, kokiam scenarijui ruošėtės?
– Treniruotės vyko visu pajėgumu, kol neturėjome jokių žinių iš lygos, ruošėmės sezono atnaujinimui. Paskutinėmis dienomis jau sklido gandai apie čempionato nutraukimą, kasdien sekėme naujienas, ne tik iš Rusijos, bet ir iš viso pasaulio. Situacija negerėjo, o tik blogėjo.
Gal tos paskutinės treniruotės buvo laisvesnės, bet ekipa sportavo iki paskutinės dienos.
– Ar sklandžiai pavyko grįžti namo?
– Grįžome per Kaliningradą, buvo tiesioginis skrydis Permė - Kaliningradas, iki Lietuvos pasienio keliavome klubo išnuomotu mikroautobusu, paskutinėmis valandomis šiek tiek turėjome pakeisti planus, naktį nedirbo Kybartų patikros postas, keliavome per Panemunę. Sklandžiai praleido, džiaugsmingai grįžome ir kiekvienas savo vietose karantinavomės.
– Kaip išsiskyrėte su komanda, tiesiog paspaudėte rankas vieni kitiems ir palinkėjote gražių atostogų?
– Dažniausiai atsisveikini po sezono, po pergalių ar pralaimėjimų, pasiekus kažkokius rezultatus. Dabar netradicinis išsiskyrimas, po sustabdyto sezono, susirinkome gana spontaniškai, nes naktį jau pirmieji amerikiečiai turėjo palikti Rusiją. Atsisveikinimas toks gana chaotiškas, kitoks nei visada. Tiksliai nežinojome nei kelintą vietą užėmėme, nei kas bus kitais metais.
Atsisveikinome, gaila buvo tą daryti, nes mūsų sezoną galima dalinti į dvi dalis. Viena – iki naujų metų, kita – nuo sausio mėnesio, kai pralaimėjome tik vienerias rungtynes, po lygios kovos nusileidome Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipai.
Atrodė, kad įgijome pagreitį, išsigydėme traumas, susižaidėme ir pačiu geriausiu metu turėjome sustabdyti sezoną. Bet nieko nepadarysi.
– Kokia jūsų situacija kalbant apie kitą sezoną, ar klubas liko patenkintas jūsų pasiektais rezultatais?
– Kontrakte buvo numatyta sąlyga, kad jis galios komandai patekus į aštuntuką. Kol kas galutiniai rezultatai nėra patvirtinti, juos paskelbti turėtų Rusijos federacija.
Skaičiuojant pagal pasiektų pergalių procentą, mes užėmėme 5-ą vietą, žvelgiant į lygos lentelę ir surinktus taškus, likome aštunti, nors tai nelabai teisinga.
Ta pati Talino „Kalev“ ekipa, kaip ir mes, su 8-iomis pergalėmis, bet patyrusi dviem pralaimėjimais daugiau (12) užėmė 5-ą vietą.
Tad kol kas savo galutinės pozicijos kol kas nežinome, matysime, ar ji bus penkta, 6-a ar 8-a. Bet kokiu atveju, patenkame tarp 8-ių stipriausių ekipų, Klubo vadovai norėtų, kad tęsčiau darbus ir kontraktas galioja.
– Ar kitą sezoną savo gretose norėsite matyti lietuvius Eigirdą Žukauską ir Adą Juškevičių? Ir kokie šansai, kad Adas liks Permėje, ar realu komandoje išsaugoti A. Juškevičių?
– Esame numatę komandos branduolį, jame norime matyti tiek Adą, tiek Eigirdą. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis, kokia situacija bus žaidėjų rinkoje.
– Lapkritį buvo tokia žinutė apie „Parmos“ klubo asistentą robotą, kuris namų mačo metu turėjo surinkti svarbiausią žaidėjų statistiką, ją išanalizuoti ir pateikti vyriausiajam treneriui. Kaip jis veikė ar tai labiau buvo reklaminė rėmėjų žinutė?
– Vienas mūsų rėmėjų gamina robotus visame pasaulyje. Norėjome būti pirmieji, kurie turi robotą asistentą trenerių štabe. Gal jis ir galėjo mums padėti, panašiai, kaip tą daro kompiuteris, pateikti statistiką, skaičiavimus padaryti. Robotą kol kas turi valdyti žmogus, tad tai buvo labiau klubo reklaminis triukas, kad esame vieni pirmųjų pasaulyje, kurie turi trenerį-asistentą robotą.
Tarp kitko Permės klubas stipriai dirba ne tik šiuo klausimu, bet ir kalbant apie klubo viešuosius ryšius, rinkodarą rungtynių organizavimą. „Parma“ nori grįžti į Rusijos elitą, nežinau kiek laiko prireiks, bet jie žengia gerus žingsnius ir vieną dieną bus ten.
– Jūsų manymu, kiek koronaviruso krizė paveiks Rusijos klubus ir pačią „Parmą“?
– Reiktų klubo vadovų klausti, bet pirmas įspūdis toks, kad Rusijos rinką jis paveiks mažiau lyginant su Europos ar Lietuvos klubais.
Iš pradžių klubo vadovai nekalbėjo apie jokius nuostolius. Kadangi tas virusas Rusiją vėliau pasiekė, situacija tapo kiek sudėtingesnė. Klubo vadovai ėmė kalbėti nebe apie pilną atlygį, o apie koeficientą, kuriuo galėtų būti mažinamos algos po visos tos krizės.
Be to, mato pavyzdžius kitose lygose, kuriose visai sustojo finansiniai srautai ar algos mažinamos 70 proc. Tad ir Rusijoje situacija keičiasi ir gal keisis. Mus patikino, kad gausime 100 proc. atlyginimus iki paskutinės darbo dienos Permėje. Dėl kitų mėnesių, kaip ir visame pasaulyje, bus derybų klausimas.
– Ką turėjote omeny, kad Rusijos klubus COVID-19 krizė galbūt paveiks mažiau, nei Europoje?
– Skirtingai nei Europoje, Rusijoje 70-80 proc. klubo biudžeto sudaro valdiški pinigai, likusią dalį skiria privataus sektoriaus rėmėjai. Sunku pasakyti, kiek gili ta krizė bus Rusijoje, ar valdžia tiek pat pinigų galės skirti kultūrai ir sportui. Kaip ir visame pasaulyje, šis klausimas nėra aiškus, bet bent išvažiuojant vaizdas toks, kad Rusijoje virusas praeina ne taip komplikuotai, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse.
– Kokia atmosfera Permėje vyravo paskutinėmis savaitėmis, ar jautėsi kokia nors įtampa dėl koronaviruso?
– Kaip minėjau, jausmas toks, kad Rusijoje viskas dviem savaitėmis vėliau. Permės mieste kažkokios įtampos nebuvo. Gal greičiau ir rimčiau į viruso grėsmę reagavo Maskva.
Kalbant apie pačius rusus, nepanašu, kad jie saugosi. Gal dėl informacijos stokos, gal jie tokie užtikrinti, kad jiems, rusams, virusas nepavojingas ir taip lengvai jų nepaims.
Mes klube rimčiau žiūrėjome į tai, vengėme viešų vietų, didžiulių prekybos centrų, kurie dirbo iki praėjusios savaitės pabaigos.
– Kokį įspūdį paliko gyvenimas Uralo kalnų apylinkėse ir pati Permė?
– Kontrastingas miestas. Pradėsiu nuo šalto oro ir drėgmės, daug kritulių. Neįsivaizduoju, kas nutiktų, jei toks kritulių kiekis kasdien iškristų Lietuvoje.
Sniegas be perstojo paromis buvo valomas, tiek gatvėse, tiek kiemuose. Sunku įsivaizduoti, kas nutiktų Kaunui ar Klaipėdai, jei tiek sniego iškristų vienu metu. Turbūt savaitę laiko negalėtume pajudėti gatvėse ir išeiti iš namų.
Tad pirma, daug kritulių, daug šalčio, šiek tiek tamsoka, nes dangus nuolat apsiniaukęs, žiemą saulę galima išvysti gal 2-3 kartus per mėnesį. Iš pirmo žvilgsnio gana niūroka. Centrinis regiono taškas, bet tolokas nuo kitų Rusijos didmiesčių, nemaži atstumai į bet kurias kryptis.
Pats miestas gana įvairus, pradedant nuo griūvančių XIX amžiaus pastatų iki šiuolaikinių, stiklinių dangoraižių, didžiulių prekybos centrų.
Miestas milijoninis, jame visko gali rasti. Gana draugiški žmonės, galvojau, kad atvykęs į Permę geriausiu atveju rasiu tik barščius ir karbonadus su grybų padažu.
Likau nustebęs dideliu restoranų pasirinkimu, turbūt tuo lenkia kai kurias Europos šalis. Kaip minėjau, vienintelis trūkumas – kiek šalta ir niūru.
– Mindaugas Kuzminskas sakė, kad VTB lyga – antra Europoje po Ispanijos, kokį įspūdį jums paliko VTB turnyras?
– Galiu lyginti tik su tais čempionatais ir turnyrais, kuriuose pačiam teko dirbti. Be abejo, už Lietuvos čempionatą yra stipresnė lyga. Ragavau FIBA Čemionų lygos, Europos taurės, Eurolygos skonio, tai lyginčiau su „EuroCup“ turnyru. Kaip žinome, VTB lygoje – trys Eurolygos, du „EuroCup“ klubai, FIBA Čempionų lygos atstovai, tad vidurkis – Europos taurės pajėgumas.
Kalbėjau ta tema su Adu. Jo nuomone, VTB ne tokia stipri lyga kaip Ispanijos, gal kiek silpnesnė už Prancūzijos, gal panaši į Turkijos čempionatą.
Pirmenybės įdomios, daug netikėtų rezultatų, gali pralaimėti bet kuriai komandai, vienu metu gal net 7 komandos buvo surinkusios lygiai taškų, prieš sustabdant čempionatą 11-ą vietą nuo 5-os ekipos skyrė viena pergalė.
Žaidė stiprūs legionieriai, išlepinti vietiniai, turiu omeny jų algas. Tokių nebuvau matęs ir nežinau, ar matysiu kur nors kitur panašią situaciją. Pradedant CSKA ir „Chimki“ rusais, baigiant kitų klubų vietiniais krepšininkais. To aukštesnio lygio Rusijos krepšininkų nėra daug ir jiems, švelniai tariant, tikrai yra permokami pinigai.
Turiu omeny tai, kad Rusijos krepšininkas, atvykęs į LKL, gautų 10 kartų mažesnę algą. Dėl to rusai, kurie demonstruoja kažkokį lygį, nesiveržia kitur žaisti, nes negaus tokių pinigų, kuriuos gali uždirbti namuose.
– Sezoną banguotai pradėjusi „Parma“ po Naujųjų metų ėmė skinti pergales ir veržtis į viršų turnyro lentelėje, kas lėmė sėkmingą seriją, kuomet nuo Naųjųjų pasiekėte 5 pergales ir patyrėte 1 nesėkmę?
– Jei pamenate, rudenį čempionatą pradėjome be abiejų traumuotų įžaidėjų, atakoms dirigavo A. Juškevičius. Nukentėjo mūsų atakuojanti pozicija, šiek tiek nepataikėme su legionieriais.
Tikrai galiu pasakyti, kad sezono antroje pusėje turėjome gal net mažiau talentingą, bet labiau susižaidusią, labiau kartu dirbančią komandą. Kiekvienas rungtynes žaidėme pasitikėdami savo jėgomis, tas pasitikėjimas augo po kiekvieno mačo, treniravomės gerai, žaidėjai buvo išsigydę traumas.
Prieš kitas, Europoje kovojusias ekipas, ypač antroje sezono pusėje, jautėme tą pranašumą, kad per savaitę mūsų krūvį sudarė tik vienas mačas. Mes ateidavome šviežūs, pasiruošę, išanalizavę varžovus ir pradėjome skinti pergales. Tikrai gaila, kad čempionatas sustojo, nes apetitas augo bevalgant, galvojome daugiau, nei tik apie aštuonetą.
Mūsų antra sezono pusė suteikė daugiau vilčių ir Permės sporto gerbėjams, praskaidrino jų nuotaikas, „Parma“ trečius metus iš eilės pirmauja pagal arenos lankomumą, šiais metais jis išaugo dar tūkstančiu ir siekė virš 5 tūkstančių sirgalių namų arenoje.
Atmosfera arenoje vyravo puiki, tai vienas iš tų geriausių dalykų sezone. Sekasi ar nesiseka, pilna arena, daug žiūrovų, klubas stengėsi surengti tikrą šventę sirgaliams, rungtynės virsdavo dideliu renginiu su šou elementais, vaizdo projekcijomis, įspūdingais pristatymais. Namų akistatų laukdavome tiek mes, tiek sporto gerbėjai.
– Komandoje žaidėjų branduolį sudarė vietiniai krepšininkai, pertraukėlių metu, treniruotėse nurodymus dalinote rusų kalba?
– Treniruotės – anglų kalba, bet skambėdavo ir rusiški žodžiai, nes komandos daugumą sudarė rusai. Padėjo tai, kad nebuvau užmiršęs rusų kalbos, su klubo administracijos darbuotojais, vadovais bendravau rusiškai. Su krepšininkais bendravome angliškai, nors visada buvome pasiruošę kalbėti ir rusiškai.
– „Chimki“ atstovai liko nepatenkinti dėl to, kad VTB lyga neskelbė čempionų, kokia jūsų nuomonė, ar šioje situacijoje svarbi galutinė rikiuotė ir prizinės vietos?
– Manau, kad vietas paskirstyti būtina. Jei būtų mano valia, aš imčiau kelių šalių pavyzdį, kai čempionų neskelbė, bet patvirtino galutinę komandų rikiuotę, pagal kurią kitą sezoną klubai varžysis Europos turnyruose ir panašiai. Dėl čempionų neskelbimo aš sutinku.
Mums rikiuotė yra svarbi. Sezono metu prieš nutraukiant čempionatą pagal pergalių balansą buvome penkti, vėliau sustabdžius čempionatą ėmė skaičiuoti taškus, tos komandos, kurios buvo patyrusios daugiau pralaimėjimų, aplenkė mus ir atsidūrėme 8-oje vietoje.
– Panašu turėsite ilgas atostogas, turite planą ką veiksite per artimiausius kelis mėnesius?
– Šiuo metu karantine, atskirai nuo šeimos bute Kaune. Įdomus momentas, atrodo, po tiek laiko grįžus namo norėtųsi grįžti pas žmoną, vaikus, pas mamą nuvažiuoti, bet, deja, reikia iškentėti tas dvi savaites, tą puikiai suprantu ir tą padarysiu.
Na, po to ilga pertrauka. Lauksime rezultatų paskelbimo, galbūt kitame sezone turėsime šansą kovoti kuriame nors Europos turnyre, gal Čempionų lygoje. Kol kas laukimas ir planą turiu artimiausioms dviem savaitėms.
