Toronto „Raptors“ klubui nepatekus į NBA atkrintamąsias varžybas, po sudėtingos kelio operacijos šiemet į aikštę sugrįžęs lietuvis, priešingai nei daugelis kitų nacionalinės komandos kandidatų, turėjo kiek daugiau laiko atsikvėpti prieš olimpinę vasarą.
Vos pasibaigus NBA reguliariajam sezonui į gimtąjį Kauną parvažiavęs L. Kleiza tvirtina pavasario dienų veltui neiššvaistęs – laukdamas pasirengimo olimpinės atrankos turnyrui pradžios, krepšininkas lankė vieno geriausių šalyje sprinto specialistų Alekso Stanislovaičio pratybas.
– NBA sezonas jums baigėsi anksti, ar spėjote pailsėti? – antradienį paklausėme L. Kleizos
–Taip, spėjau. Aišku, man to poilsio daug ir nereikia, prie jo aš nepripratęs. Niekada neskrendu atostogauti kažkur svetur, visada grįžtu į Lietuvą – man čia būna atostogos. Manau, kad jų užteko.
– Kaip jūsų koja, ar visiškai išsigydėte traumą?
– Viskas gerai su ta koja. Aišku, sezonas buvo ilgas, daug rungtynių, todėl kai kurias teko praleisti.
– Grįžęs atostogų buvote užfiksuotas viename vakarėlyje. Ar nepriaugote svorio?
– Aš laikau save jaunu žmogumi, o po sunkaus sezono norisi atsipalaiduoti. Gal kažkas per daug susikoncentruoja į tą dalyką. Grįžęs į Lietuvą aš su treneriu sportuoju nuo pat pirmos savaitės. Svorio nepriaugau, viskas gerai.
– Dirbate su lengvaatlečių treneriu A. Stanislovaičiu. Į ką orientuotos jūsų treniruotės?
– Treniruotės orientuotos į fizinį parengimą, į greitį, į jėgą. Taip pat ir į tai, kas su koja susiję. Aleksas yra labai geras treneris. Džiaugiuosi, kad jis dirba su manimi. Man teko šansas dirbti tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių. Tai – nuostabu.
– Rinktinei sutiko padėti Šarūnas Jasikevičius. Kaip manote, kokia bus jo įtaka rinktinei?
– Aš nemanau, kad žaidimas labai keisis. Šaras yra Šaras. Jis gerai žaidžia. Jo tikrai reikia rinktinei. Duok Dieve, kad jis būtų nors šiek tiek pailsėjęs ir atvažiuotų žaisti su noru. Mano nuomone, į stovyklą reikia surinkti visus geriausius žaidėjus, kokius tik įmanoma.
– Šįkart rinktinės sąraše nėra brolių Lavrinovičių...
– Čia trenerių sprendimai. Manau, kad jie labiau susiję su šių žaidėjų sveikatos problemomis. Juk reikės perskristi į Ameriką, po to
– į Venesuelą. Žinant brolių nugaros problemas, tai būtų ganėtinai sudėtinga. Aišku, trūks visų žaidėjų, kurių nepaėmė. Aš esu lygiai toks pat žaidėjas, po metų gali ir manęs nepaimti. Ir visi būsime lygiai tokioje pačioje situacijoje.
<
b>– Ar su K.Kemzūra kalbėjotės apie savo vaidmenį komandoje?
– Kol kas anksti apie tai kalbėti, suvažiuos visi, žiūrėsime, kaip viskas seksis, kaip kas žaidžia. Kaip treneriai sudėlios, taip ir bus. Mūsų, žaidėjų, darbas yra žaisti.
