Nebemato talentų
Nors kitą savaitę sukaks lygiai metai, kaip LKL vadovauja olimpinių žaidynių, Europos pirmenybių ir Eurolygos finaluose kadaise darbavęsis arbitras Romualdas Brazauskas, teisėjavimas Lietuvoje tampa vis aštresnių diskusijų tema.
Treneriai ir žaidėjai nuolat skundžiasi LKL ir Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse rungtynėse dirbančiais teisėjais, „švilpti“ pasaulio čempionate nebuvo pakviestas nė vienas lietuvis, Eurolygoje dabar labiau vertinami kaimyninių Latvijos ar Lenkijos arbitrai.
Neoficialiai net kalbama, kad klubų spaudimą patirianti LKL vadovybė svarsto galimybę perimti geriausius teisėjus po lygos sparnu, tik labai abejotina, ar tokiam scenarijui pritartų Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
Dar prieš penkerius metus, kai šalies teisėjų reitingo viršūnėje rikiuodavosi R. Brazauskas, Kęstutis Pilipauskas ar užpernai kovą su liga pralaimėjęs Virginijus Dovidavičius, tokia padėtis atrodė tiesiog neįsivaizduojama.
„Aiškiai matome, kad šiandien talento teisėjams Lietuvoje trūksta“, – konstatuoja treneris ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentas Rūtenis Paulauskas.
Kodėl kartų kaita šalies teisėjų korpuse užsitęsė skausmingai ilgai – kitaip nei, pavyzdžiui, Lietuvos vyrų rinktinėje? Atsakymų teisėjai ir krepšinio specialistai ketvirtadienį ieškojo apskritojo stalo diskusijoje.
Kelias prasideda teisėjų mokyklose
Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijai (LKTeA) vadovaujančiam K. Pilipauskui teko daugiausiai klausimų. Buvęs FIBA kategorijos arbitras pripažįsta: duobė užsitęsė ilgiau nei buvo tikėtasi.
„Smarkiai atjauninome teisėjų gretas – vyresnių nei 40 metų beliko vienas kitas. Mano kartos teisėjai jaunystėje patys žaidė krepšinį, o tokiems nereikia aiškinti, koks kontaktas svarbus, o kokį galima praleisti. Dabar į teisėjų mokyklas ateina labai jauni žmonės, žaidimo praktikos turėję labai mažai, ir viską turi išmokti iš teorijos. Toks kelias – ilgesnis, niekas nenori laukti, kol jie subręs ir taps aukščiausio lygio teisėjais. Bet niekur nedingsi, taip daroma visur“, – aiškino K. Pilipauskas.
Jo teigimu, nors šiuo metu kokybės trūksta, teisėjų sistema funkcionuoja sklandžiai. Dažniausiai 15 ar 16 metų būsimų arbitrų pažintis su švilpuku prasideda teisėjų mokyklose, tęsiasi mėgėjų lygose ir galop atveda į Regionų krepšinio lygą (RKL). Trečiame pagal pajėgumą šalies krepšinio divizione dirba per pusšimtį teisėjų.
„LKTeA komisija stebi RKL teisėjus, rašo ataskaitas, kurių pagrindu kasmet keturi ar penki žmonės rekomenduojami Nacionalinei krepšinio lygai (NKL). Pastarojoje pagal rungtynių komisarų skiriamus balus sudaromi reitingai, ir bent vienas geriausias arbitras patenka į LKL.
LKL teisėjus du kartus per metus reitinguoja ir komandos, ir komisarai, penki inspektoriai labai nuodugniai analizuoja rungtynes ir rašo pažymius. Pagal reitingą teisėjai gauna paskyrimus sezono metu: kas gerai dirba, tas ir darbo turi daugiau, ir uždirbti gali daugiau. Taigi, sistema yra, ji veikia“, – teigė K. Pilipauskas.
Rinktinei namuose geriau neteisėjauti
Bet į konfliktus su teisėjais daugybę kartų įsivėlusiam buvusiam krepšininkui Rolandui Skaisgiriui visa tai – tik gražūs žodžiai.
Gynėjo, kurį visą karjerą lydėjo blogiuko reputacija, nuomone, teisėju negali dirbti bet kas – tokia specialybė esą pakeliama tik ypatingomis psichologinėmis savybėmis pasižyminčioms asmenybėms.
„Prieš daug metų aš pats teisėjavau vienoms rungtynėms. Tiesiog negalėjau suvaldyti viso to balagano – supratau, kad tikrai negalėčiau būti teisėjas. Tikras arbitras turi būti be arogancijos, be išankstinių nusiteikimų, išlaikytas, mokėti atsispirti“, – vardijo R. Skaisgirys.
Vien mintis, kad R. Skaisgirys galėtų teisėjauti rungtynėms, daugeliui arbitrų veikiausiai keltų ironišką šypseną – neoficialus techninių pražangų čempionas prieš dešimtmetį net buvo suspenduotas dešimčiai mėnesių už smūgį teisėjui.
Bet buvęs gynėjas šią istoriją prisimena visai rimtame kontekste – anot jo, tąsyk nesusivaldė ne tik jis pats, bet ir žmogus su švilpuku.
„Aš, žinoma, „važiavau“ ant jo, visaip keikiau, kol jis neiškentęs skyrė man techninę pražangą. Viskas būtų gerai, bet tuomet išspjovęs švilpuką jis dar necenzūriškai pridūrė: o dabar eik tu... Tai aš ir nuėjau. Čia nėra nieko juokingo. Labai gerai, kad vėliau, svarstant mano elgesį, teisėjas prisipažino ir papasakojo viską, kaip ten buvo. Mano nuomone, teisėjai neturi pasiduoti emocijoms“, – dėstė R. Skaisgirys.
Jo manymu, arbitrai Lietuvoje kartais pasiduoda ir išoriniam spaudimui. Ypač kai Lietuvos rinktinė repetuoja žaidimą namuose vykstančiose kontrolinėse rungtynėse, nors po jų teisėjai neretai susilaukia priekaištų dėl prasto darbo ir iš pačių šeimininkų pusės.
„Vasarą stebėjau visus draugiškus susitikimus ir galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad mūsų teisėjai palaiko savus ir taip tik daro meškos paslaugą“, – teigė R. Skaisgirys.
„Kai pats buvau teisėjas, ieškojau visų įmanomų priežasčių, kaip išvengti draugiškų rinktinės rungtynių Lietuvoje. Būdavo, kad paskambina, užsimina, kad reikėtų padaryti šventę sirgaliams. Taip tik gauni papildomą dozę konfliktinių situacijų“, – pripažino K. Pilipauskas.
Reikalauja griežtesnės bausmės už klaidas
R. Paulausko nuomone, teisėjavimo problema LKL pastaruoju metu paaštrėjo dėl to, kad arbitrai nebeatitinka žaidimo lygio.
„Žaidėjai, treneriai ir teisėjai negali krepšinio suprasti vienodai, nes dirba skirtingą darbą. Treneriai 24 valandas per parą kuria taktinius planus, galvoja, kaip įveikti ir varžovą, ir teisėją. O pastarieji tiek laiko krepšiniui neskiria, todėl jiems trūksta gilesnio supratimo“, – įsitikinęs specialistas, dabar einantis Sostinės krepšinio mokyklos sporto konsultanto pareigas.
„Natūralu, kad žaidėjai ir treneriai dirba daugiau, nes teisėjai nėra profesionalai. Žmonių, kurie gyvena iš teisėjavimo, Lietuvoje yra, bet kartu jie eina pareigas federacijoje, asociacijose, lygose. Tai – normalu, kiek žinau, tik Ispanijos ACB lyga turi profesionalius teisėjus“, – replikavo K. Pilipauskas.
Kai kurie specialistai įsitikinę, kad LKL arbitrai dirbtų atsakingiau, jei už klaidas nebūtų tik švelniai paglostomi.
Po kontroversiškų Kauno „Žalgirio“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ rungtynių, kurioms teisėjavo Saulius Paškevičius, Artūras Šukys ir Danielius Bandzevičius, du arbitrai buvo suspenduoti mėnesiui, vienas – dviem savaitėms.
Nors K. Pilipauskas tikina, kad nubausti teisėjai neteko pajamų, viršijančių vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (1,9 tūkst. litų), sėdėti sudėjus rankas jiems nereikėjo: suspenduotiems arbitrams paprastai iškart atsiranda darbo kitose šalies lygose.
DELFI žiniomis, už vienerias LKL rungtynes teisėjai uždirba apie 400 litų atskaičius mokesčius.
Lyginant su rusais – kone angelai
Vis dėlto ne visi treneriai piktinasi teisėjavimu LKL. Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubo prezidento postą dabar užimantis Rimantas Endrijaitis įsitikinęs, kad žaidėjams aikštėje pirmiausia turėtų rūpėti gerai atlikti savo pareigas, o ne ieškoti atpirkimo ožių.
„Kai dirbau treneriu, per pratybas kartais pats imdavau teisėjauti ir specialiai nešvilpdavau pražangų prieš tuos verksnius, kurie dažnai su teisėjais ginčijasi. Treneris turi būti sąžiningas prieš teisėją ir išmokyti savo žaidėjus valdyti jausmus. O dėl teisėjų talento – kartais žmogus ateina ne visai talentingas, bet jei dirba sąžiningai ir stengiasi tobulėti – jau neblogai“, – pasvėrė krepšinio veteranas.
Be to, specialistai ima vertinti Lietuvos arbitrus visai kitaip, kuomet „paragauja“ teisėjavimo kitose šalyse.
„Manau, turime gana daug profesionaliai į teisėjavimą žiūrinčių arbitrų. Ypač radikaliai mano nuomonė apie juos pasikeitė grįžus iš Estijos“, – neslėpė Utenos „Juventus“ klubo strategas Dainius Adomaitis, su komanda neseniai žaidęs Baltijos krepšinio lygos (BBL) rungtynes išvykoje su Raplos TYCO (Esija) komanda.
„Lyginant su korupcijos mastais Rusijoje, Lietuvoje teisėjus galime vertinti kaip tikrus angelus. Tuo reikia džiaugtis“, – pridūrė R. Paulauskas, praeityje Rusijoje treniravęs Maskvos srities „Dinamo“ klubą.
Lietuvos čempionate šiuo metu dirba 23 arbitrai. Praėjusio sezono reitingo lyderiai Tomas Jasevičius ir Jurgis Laurinavičius teisėjauja Eurolygoje.
Be jų, tarptautinę FIBA kategoriją taip pat turi Vilius Mačiulaitis, Mindaugas Večerskis, Martynas Gudas, Gintaras Vitkauskas ir A. Šukys.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
