Patys sukūrė force majeure?
Tokios LKL sezono kulminacijos dar niekuomet nebuvo. Vieni klubai ją pažymėjo spontaniškai susiburdami tą pačią dieną, kiti – pavyzdžiui, Vilniaus „Rytas“ – komandos susirinkimą sušaukė pirmadienį.
Treti tiesiog išsiuntė žaidėjams informaciją raštu. Ir gautos žinutės pastarųjų negalėjo pradžiuginti.
Nutraukus pirmenybes, dauguma klubų atlyginimus krepšininkams ir treneriams ruošiasi skaičiuoti tik iki kovo vidurio.
Nors sezonas turėjo trukti mėnesiu, o sėkmingai atkrintamosiose varžybose pasirodžiusioms komandoms – ir dviem ilgiau.
Klubai savo poziciją grindžia nenugalimos jėgos aplinkybe – įprastas veiklas visoje planetoje sukausčiusiu koronavirusu.
Tačiau žingsnis, kuriam ryžosi LKL, analogų pasaulyje kol kas turi tik vieną kitą.
Nutraukti nacionalinius čempionatus taip pat nusprendė Ukraina, Belgija bei Bosnija ir Hercegovina. Absoliuti dauguma kitų lygų kol kas tik laikinai sustabdė turnyrus ir lauks, kaip toliau rutuliosis kova su pandemija.
Krepšinis.lt kalbintas sporto teisės specialistas Antanas Paulauskas mano, jog LKL klubai save pastatė į nepatogią padėtį.
Mat Civiliniame kodekse įtvirtintos force majeure sąvokos taikymui nepakanka vien nenumatytos aplinkybės.
Nenugalima jėga pripažįstama tik tuomet, jei sutarties šalis negalėjo jos kontroliuoti ar užkirsti kelio, be to, ji turi tiesiogiai trukdyti įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus.
„Šiuo atveju teisintis force majeure, mano nuomone, yra klaidinga pozicija. Juk tokios situacijos susidarymą nulėmė ne nenugalima jėga, o patys klubai.
Tai jie skubėdami patys nutraukė sezoną, nors galėjo varžybas tik sustabdyti ir pamėginti išlaukti, kol padėtis pagerės, kaip daro dauguma kitų Europos šalių.
Kalba eina ne apie viruso paplitimą, o apie sezono nutraukimą. Klubai turėtų įrodyti, kad tas veiksmas nepriklausė nuo jų valios. Bet juk kaip tik priklausė, juk klubai galėjo priimti kitokį sprendimą. Vadinasi, nėra vienos iš privalomų sąlygų force majeure apibrėžimui. Sakyčiau, klubai dabar tiesiog manipuliuoja situacijos naujumu, žaidėjų nežinojimu.
Pateiksiu tokį force majeure pavyzdį. Kažkas pagal sutartį turėjo įvežti prekes į Lietuvą, bet dėl uždarytos sienos nebegali to padaryti. Tai – tikrai objektyvi priežastis, nepriklausanti nuo vežėjo.
Krepšinio atveju, klubų įsipareigojimas žaidėjams yra mokėti atlyginimus. Ar dabar jie praranda tokią galimybę? Ne. Pinigus mokėti galima ir toliau, juk niekas to neuždraudė, dėl viruso sąskaitų neįšaldė, nenurašė visų lėšų. Galimybė išmokėti atlyginimus vis dar egzistuoja, tik klubai nenori to daryti. O nenoras nėra force majeure“, – komentavo A. Paulauskas.
Leis naudotis butais, automobiliais
Lietuvos klubų kontekste išskirtinė yra Kauno „Žalgirio“ padėtis. Čempione anksčiau laiko paskelbta ekipa paleido savo žaidėjus, tačiau kol kas tik laikinai – mat Eurolygos sezonas dar gali būti atnaujintas.
O, pavyzdžiui, penktą vietą LKL užėmęs Utenos „Juventus“ su savo krepšininkais jau atsisveikino.
„Penktadienį su Žydrūnu Urbonu (klubo prezidentu ir treneriu – Krepšinis.lt) grįžę iš LKL posėdžio Vilniuje sukvietėme komandą, nupasakojome situaciją. Suprantame, kad niekas jos nesitikėjo.
Ketvirtadienį dar dirbome ruošdamiesi savaitgalio rungtynėms, penktadienį ryte – sezonas jau baigtas. Daugiau kažkokių nurodymų žaidėjams iš mūsų pusės nebebuvo – kas norės, galės toliau gyventi mūsų nuomojamuose butuose, mes jų lauk nevysime. Kai kurie dar paprašė klubo automobilių, leidome naudotis. Stengiamės elgtis žmoniškai, nesudaryti didelių problemų“, – Krepšinis.lt pasakojo klubo direktorius Eimantas Skersis.
Galutinio sprendimo dėl atlyginimų mokėjimo jis teigė dar nepriėmęs. Vienas „Juventus“ vadovų tvirtino bandysiantis ieškoti kompromisų su komandos atstovais, kad ir vilkas liktų sotus, ir avis – sveika.
„Jei turėtume sąskaitoje milijoną eurų, kurį planavome surinkti, manau, kad išmokėtume žaidėjams viską. Nematau problemų, yra kontraktai, įsipareigojimai. Bet realiai tų pinigų nėra. LKL pasakė, kad prizinio fondo nebebus, pajamų iš bilietų nebegausime, neaišku, kaip bus su rėmėjais.
Įsivaizduoju, kad dabartinė situacija bus panaši į 2009-uosius, kuomet per finansinį sunkmetį nebebuvo svarbu, turi įmonė pinigų, ar ne – vis tiek sakydavo „krizė“ ir taškas.
Vis dėlto su žaidėjais mes nenorime pyktis. Manau, kad nemaža dalis jų bus komandoje ir kitą sezoną, kadangi žaidimu buvome visai patenkinti. Todėl negalime dabar taip paprastai visų išspirti į gatvę, o po trijų mėnesių skambinti ir kviesti sugrįžti. Ieškosime kompromisų.
Faktas, kad visų algų tikrai neišmokėsime, nes ir visų planuotų pajamų negausime. Bet tartis bandysime. Nekalbu vien apie žaidėjus: yra ir treneriai, kitas personalas. Tai – žmonės, kurie mums reikalingi, kuriuos norime matyti ir kitą sezoną. Ypač jautrus klausimas dėl tų, kurie uždirba mažiau nei žaidėjai.
„Juventus“ klube niekas negauna dešimttūkstantinių atlyginimų, bet krepšininkų uždarbis vis tiek, Lietuvos mastais, yra neblogas. O trenerių štabo, medicinos personalo algos kuklesnės, ir jiems tikrai nepasakysi, kad penkis mėnesius palauktų, o paskui vėl grįžtų dirbti. Ir čia ieškosime kompromisų“, – svarstė E. Skersis.
Klubų nuomone, sutartis galioja ir nevykdoma
Neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė žaidėjai, kurie turi galiojančias sutartis ir kitam sezonui. Ar jie galėtų išvykti, jei gautų pasiūlymų iš kitų šalių?
Mat horizontai pamažu vėl atsiveria: anksčiausiai sustabdytą Kinijos čempionatą ketinama atnaujinti balandį, Japonijos pirmenybės tęsiamos jau dabar.
Su Krepšinis.lt kalbėjęs agentas Saulius Švetkauskas teigė sekmadienį kolegoms Kinijoje pasiūlęs savo klientų pavardžių.
O Klaipėdos „Neptūne“ praeityje žaidusį Jerai Grantą, pastaruoju metu kartu su Jonu Mačiuliu vilkėjusį Atėnų AEK (Graikija) marškinėlius, jau vilioja koronaviruso paralyžiaus kol kas išvengusios Venesuelos klubas.
„Kaip tik gaunu signalų iš Graikijos, kad jie sutiktų dabar leisti žaidėjui išvykti, o vėliau prašytų grįžti, jei vietinis čempionatas būtų tęsiamas.
Kalbant apie Lietuvą, turiu tris ar keturis klientus, kurių sutartys galioja kitam sezonui. Kalbėjau su vieno klubo direktoriumi apie tai, klausiau, kas bus, jei rasiu žaidėjui naują darbovietę. Jis sakė, kad šį sezoną baigti kitoje komandoje problemų nebūtų, bet kitiems metams kažkodėl jau reikėtų grįžti“, – dėstė tarptautinės „Octagon“ agentūros atstovas.
„Juventus“ ekipoje ilgalaikes sutartis turi lyderiai Gytis Radzevičius ir Ignas Vaitkus, daugumos kitų žaidėjų kontraktuose numatytas vadinamasis klubo „pliusas“ – galimybė pratęsti bendradarbiavimą ateinančiam sezonui.
E. Skersis neslepia, jog lengva ranka išleisti krepšininkų į kitas komandas nebūtų linkęs.
„Sutartyse yra numatytos išpirkos, dar yra skolinimo variantai. Nemanau, kad dabar taip lengvai imtume ir visus paleistume nežinodami, grįš ar negrįš. Nežinau, reikėtų spręsti individualiai. Bet apie tokį variantą negalvoju, nemanau, kad žaidėjai dabar gaus krūvas pasiūlymų, tuo labiau, kad rinkoje dabar jų atsirado sočiai“, – samprotavo „Juventus“ direktorius.
Tiesa, atlyginimo nesulaukiantys žaidėjai ištrūkti galėtų teisinėmis priemonėmis: vienašališkai nutraukdami sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo.
Vis dėlto agentas pataria neskubėti to daryti – situacija rinkoje šiuo metu, švelniai tariant, neaiški.
„Kai kuriais atvejais nutraukti galiojančią ilgalaikę sutartį tiesiog neapsimokėtų. Galbūt rinka kitą sezoną bus labai susitraukusi, pinigų krepšiniui nebeliks dėl bendros ekonominės situacijos. Jeigu bus krachas, krepšinis liks kažkelintoje vietoje, niekas nebeturės laisvų pinigų klubams paremti.
Todėl kai kuriais atvejais nauja sutartis gali būti mažesnės vertės nei esama. Nereikia pamiršti ir fakto, kad jau dabar laisvi daugiau nei šimtas LKL žaidėjų, be to, Nacionalinės krepšinio lygos, Belgijos ir Ukrainos čempionatų krepšininkai“, – sakė S. Švetkauskas.
Bylos perspektyva Lietuvoje – aiškesnė nei Šveicarijoje
Anot agento, penktadienį jo telefonas rūkte rūko nuo skambučių gausos – beprecedentė situacija suglumino ir žaidėjus, ir klubus.
Kokį aukso vidurį šalys suras šiame finansiniame ginče, priklausys ir nuo įvykių kitose valstybėse.
„Prognozuočiau, kad ieškinių bus. Bet, mano nuomone, dabar reikėtų šiek tiek palaukti ir pasižiūrėti, kas apskritai dėsis pasaulinėje rinkoje, kokia bus FIBA pozicija šiuo klausimu. Jeigu sezonas bus nutraukiamas pasauliniu mastu, tuomet šią situaciją galbūt tikrai bus galima laikyti force majeure. Bet gali taip ir nebūti. Tokiu atveju manyčiau, kad žaidėjai Lietuvoje turės visą teisę į savo uždarbį, priklausantį pagal sutartis – ar bent jau didžiąją jo dalį“, – garsiai mąstė S. Švetkauskas.
Žaidėjų galimybės skųstis dėl negauto atlyginimo priklausys ir nuo to, kokia ginčų nagrinėjimo tvarka numatyta jų sutartyse.
Procesas Šveicarijoje įsikūrusiame Krepšinio arbitražo teisme (BAT) gali pareikalauti 5-10 tūkst. eurų investicijos ir trukti pusmetį.
Bylos nagrinėjimas Lietuvos teismuose būtų pigesnis, bet gali užsitęsti ilgiau. Tiesa, A. Paulausko nuomone, ieškinio perspektyva šiuo atveju būtų konkretesnė.
„BAT būtų daugiau neaiškumo, nes arbitraže remiamasi ne konkrečios šalies teisės aktais, o teisingumo ir protingumo principais. Daug priklausytų nuo bylą nagrinėjančių arbitrų teisinio suvokimo.
Lietuvos teismuose būtų paprasčiau, yra suformuota tam tikra teismų praktika, kas yra laikoma force majeure, kada galima koreguoti sutartis dėl pusiausvyros išsikreipimo“, – lygino advokatas.
Interneto svetainę Sportogincai.lt įkūrusio teisininko nuomone, klubams logiškiau būtų savo poziciją grįsti ne force majeure, o sutarties šalių pusiausvyros principu.
„Jei iškyla nenumatytų aplinkybių, dėl kurių sumažėja gaunamos pajamos ir kartu galimybės atsiskaityti, būtų protinga siekti, kad žaidėjai irgi sumažintų savo atlyginimus, bet ne jų visiškai atsisakytų.
Vis dėlto ir šiuo atveju klubas turi įrodyti, kad tokių naujų aplinkybių atsiradimas nepriklausė nuo jo valios. O juk koronavirusas – tik motyvas sutrumpinti sezoną, patį sprendimą priėmė klubai, turėdami galimybę nutarti ir visiškai kitaip“, – komentavo A. Paulauskas.
Tiesa, ir jis žaidėjams siūlė neskubėti griebtis kategoriškų priemonių, kaip pasielgė LKL valdyba.
„Situacija yra pilkojoje zonoje, manau, dabar žaidėjams neturėtų būti labai drąsu nutraukinėti sutartis. Mano manymu, logiškiausias sprendimas šiai dienai – ieškoti kompromisų“, – tikino advokatas.
Nors koronaviruso sporto pasaulyje sukelta suirutė analogų neturi, panašių teisinių precedentų praeityje buvo pasitaikę.
2014 metais BAT pripažino, kad dėl Libano krepšinio federacijos nesutarimų su Tarptautine krepšinio federacija (FIBA) sustabdytas šios šalies čempionatas yra prilygintinas force majeure atvejui.
Vis dėlto Libano krepšininko Aniso Feghali skundas dėl „Champville SC“ klube neišmokėto atlyginimo buvo patenkintas iš dalies.
2015 metais Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) nagrinėjo Maroko futbolo federacijos apeliaciją, kuria buvo ginčijama bauda, gauta atsisakius rengti Afrikos čempionato finalinį etapą dėl Ebolos viruso epidemijos.
CAS skundą patenkino didžiąja dalimi, nors ligos protrūkio ir nepripažino force majeure situacija.
Primename, kad penktadienį skubiai sušauktame LKL valdybos posėdyje vieninteliai „Šiauliai“ balsavo prieš čempionato nutraukimą, susilaikė „Žalgiris“ ir LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.
Lietuvoje įvairių sporto šakų varžybas imta masiškai stabdyti po praėjusio ketvirtadienio Vyriausybės sprendimo iki kovo 27 d. riboti viešuosius renginius šalyje.
Tiesa, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacija tokių radikalių priemonių kaip LKL nesiėmė ir viso labo sustabdė Moterų lygos sezoną dviem savaitėms.
