Čikagoje gimusiam 18-mečiui aukštaūgiui yra prognozuojamas pats pirmas arba vienas pirmųjų 2024-ųjų NBA naujokų biržos šaukimų.
Iki šiol aukščiausiai kada nors į pajėgiasią planetos krepšinio lygą pakviestas lietuvis yra dabartinis rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas, 2011-aisiais išgirdęs savo vardą ir pavardę 5-as.
Ar šie vyrai suvienys savo jėgas jau šiemet Azijoje vyksiančiame FIBA pasaulio čempionate?
„Su M. Buzelio šeima palaikome nuolatinį ryšį. Kaip tik neseniai kalbėjome su jo mama, kuri pati paprašė atsiųsti vasaros planus. Teoriškai Matas tiktų į jaunimo rinktinę, bet ir su treneriu Kaziu Maksvyčiu šnekėjome, kad būtų didelis noras išbandyti jį vyrų rinktinėje ir pasižiūrėti, kaip jam sekasi.
Nenorime skubinti įvykių, nes pats Matas turi apsispręsti, kaip jis šią vasarą elgsis – viskas labai suprantama, kadangi dabar labai svarbus jam etapas asmeninės karjeros prasme. Suprasime bet kokį jo sprendimą. Darysime viską, kad į rinktinę jis įsilietų savo laiku. Jam rinktinės durys – tikrai atviros. Bandysime išnaudoti visus variantus, kad maksimaliai pasistiprintume lietuviais, paplitusiais po visą pasaulį“, –„Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Jis patikino, kad jokių kliūčių žaisti kartu nebūtų ir I. Brazdeikiui su M. Buzeliu, nes tik vienas jų laikomas natūralizuotu krepšininku, o tokia kvota FIBA organizuojamuose turnyruose yra leidžiama.
„Nebūtų jokių problemų, kadangi M. Buzelis dar nėra niekada atstovavęs jokiai rinktinei. Jau krepšininko užregistravimas yra faktinis jo įsiliejimas į Lietuvos rinktinę, nes reikia gauti jo leidimą ir visus asmeninius duomenis. Ir tik su jo žinia gali pateikti FIBA sistemai visus reikalingus dokumentus. Bendrąja prasme Matas jau yra Lietuvos rinktinių narys.
O I. Brazdeikis taip, jis yra natūralizuotas krepšininkas, bet kol kas nelabai ir matome, kas galėtų toks antras būti kaip Ignas ir kur čia galėtų būti problema“, – paaiškino M. Balčiūnas.
Vienas LKF vadovų atskleidė, kad nepaisant paskutinių nesėkmių, patirtų didžiuosiuose turnyruose, tikslai Lietuvos rinktinei ir vėl bus keliami labai aukšti.
„Kalbant apie sportinį rezultatą, galutinius tikslus nustatys Vykdomasis komitetas, bet, kaip žinome, be Prancūzijos, dar dvi geriausios Europos rinktinės pateks tiesiai į 2024-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes. Taigi ir tikslai turėtų orientuotis į tai.
Pasaulio čempionas bus labai įdomus. Aišku, jis vyks toli ir neturėsime tokios neįtikėtinos sirgalių pagalbos ir paramos kaip Kelne. Bet kokiu atveju, komanda, sakyčiau, jau susicementavo ir tai nuteikia labai gerai“, – svarstė jis.
2023-iųjų pasaulio čempionatą, vyksiantį rugpjūčio 25-rugsėjo 10 dienomis, rengs trys šalys – Filipinai, Japonija ir Indonezija. 8-ą poziciją dabartiniame FIBA reitinge užimanti Lietuva jau užsitikrino vietą jame.
Medalius planetos pirmenybėse Lietuvos rinktinei yra pavykę iškovoti vienintelį kartą istorijoje: tai 2010-aisiais Turkijoje padarė Kęstučio Kemzūros auklėtiniai, finišavę treti ir pelnę bronzinius apdovanojimus.
Visos 32 FIBA Pasaulio taurės dalyvės paaiškės po 2023-iųjų vasario mėnesio atrankos lango. Jo metu lietuviai dar susitiks su Vengrija ir Prancūzija.
Čempionato burtai, kurių metu komandos bus suskirstytos į 8 grupes, bus traukiami balandžio 29 dieną Filipinų sostinėje Maniloje.
