Restorane „Marceliukės klėtis“ vykusiame pobūvyje veteranus sveikino sostinės komandos prezidentas Antanas Guoga ir miesto vicemeras Linas Kvedaravičius.
„Norime sugrąžinti pasitikėjimą šia komanda ir turime nugalėti. O norint tai pasiekti, reikia finansavimo, gero valdymo, sirgalių palaikymo. Tie, kurie praeityje yra žaidę Vilniaus klube, visada norėjo nugalėti. Tai galime pasiekti tik dirbdami drauge, nes kartu mes esame komanda“, – sakė A. Guoga.
L.Kvedaravičius pasidžiaugė vėl atkurta komandos istorija ir tikino, kad legendiniai žaidėjai ateityje tikrai nebus pamiršti.
„Šiandien yra atstatyta ta neteisybė, kuri buvo daugelį metų. Mes negalime nurašyti savo istorijos ir šiandien ją pradėjome gaivinti. Vilniaus krepšinio klubas egzistuoja ilgai, kad ir kaip jis vadintųsi. Tai yra šalies sostinės krepšinio istorija ir jos negalima ištrinti.
Šiandien įvyko pirmasis susitikimas su veteranais, o kai ateina 83 metų amžiaus žmonės, tikri Vilniaus krepšinio patriarchai, noriai pasakoja savas sėkmės istorijas, manau, jas turi išgirsti visi užsiimantys krepšiniu.
Tai padės suvienyti visas mokyklas bendram tikslui – kelti pagrindinės komandos dvasią ir sirgalių norą ateiti į rungtynes. Pagarba veteranams yra vienas pagrindinių dalykų. Jei mes negerbsime savęs, veteranų, tai niekas negerbs ir mūsų“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.
„Statybos“ veteranai, kurių tarpe į susitikimą atėjo tokie krepšininkai kaip Valentinas Matulaitis, Juras Kaziūnas, Romas Ramanauskas, Rimas Vaišnoras, Vytautas Geštautas, Vytenis Urba, Antanas Pociūnas, Viktoras Ruželė ar Edmundas Narmontas, dėkojo už parodytą dėmesį ir tikino, kad visos išgalėmis stengsis prisidėti prie atgimstančio sostinės klubo.
„Tokio įvykio iki šiol dar nebuvo. Užplūdo daug atsiminimų, gerų emocijų, nes visi renginio dalyviai yra kažkiek prisidėję prie „Statybos“ ar „Lietuvos ryto“ reikalų. Geros idėjos ir patarimai yra naudingi komandai, gerbėjams, visai Lietuvai“, – sakė V. Urba, vadovaujantis restoranui „Marceliukės klėtis“ ir su džiaugsmu prisidėjęs prie legendų susitikimo organizavimo.
„Esu labai laimingas. Tai savotiškas grįžimas į praeitį, draugystę. Krepšinio religijos įtvirtinimas, kaip sakramentas“, – teigė J.Kaziūnas.
Andrius Giedraitis su malonumu prisiminė gražiausias karjeros akimirkas ir svarbiausius trofėjus.
„Trys dalykai, kurie mano gyvenime padarė didelę įtaką – tai iškovotas LKL čempiono titulas, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalis bei sūnaus gimimas.
Kiekvieni metai buvo tikrai įdomūs“, – kalbėjo A. Giedraitis.
L. Kvedaravičius, pats praeityje ilgai žaidęs Vilniaus klube, prisiminė išskirtinę karjeros akimirką.
„Kiekvienas krepšininkas, kuris yra žaidęs aukštame lygyje, prisimena savo pirmąjį išbėgimą į aikštelę didelėje arenoje. Man teko šiam mylimam klubui atstovauti šešerius metus.
Kiekvienas turbūt pamena jaudulį, kuris kamavo pirmosiose rungtynėse.
Žaidėme prieš Almatos ASK, rungtynės vyko Vilniuje. Man buvo 17 metų ir treneris netikėtai liepė eiti į aikštę. Patikėkite, linko kojos.
Susitikimas vyko sporto rūmuose ir jį stebėjo penki tūkstančiai žiūrovų. Varžovas prasižengė, o man neapšilusiam ir tris kėlinius prasedėjus ant atsarginių žaidėjų suolelio pavyko pelnyti pirmąjį tašką nuo baudos metimo linijos.
Tai tikrai įsimintinos istorijos kiekvienam krepšininkui, kuris žengia į didįjį krepšinį.
Linkiu, kad talentingas sostinės jaunimas kuo greičiau atsidurtų tokioje situacijoje, pelnytų pirmuosius taškus ir gintų savo miesto garbę“, – sakė L. Kvedaravičius.
