„Ar parvešime medalius? Neužduokite tokių klausimų – ko daugiau mes ten važiuotume“, – šypsojosi Lietuvos rinktinės vairininkas.
Viena prieš kitą stoja tik per treniruotes
Vasaros pradžiai nebūdingo karščio apgultoje salėje rinktinės kandidatės atidžiai seka viena kitos judesius ir uoliai stumdosi po krepšiu, nors jų varžovės – tik komandos draugės. Į „geltonas“ ir „žalias“ pasidalinusios krepšininkės taip įsijaučia į žaidimą, kad ekipos kapitonė Sandra Linkevičienė net priekaištauja ką tik pelnytų taškų „neįskaičiusiam“ A. Paulauskui, paprašiusiam iš naujo peržaisti ataką.
Antradienį Vilniuje prasidėjusi Lietuvos moterų rinktinės treniruočių stovykla – ketvirtoji ir paskutinė. Žaidėjos dar tobulina greičio ar ištvermės savybes, tačiau pagrindinis dėmesys dabar krypsta taktikos niuansams.
„Šiandien šlifavome aikštės gynybą, be to, išmėginome naują puolimo derinį, skirtą taip pat prieš aikšte besiginančias varžoves, – sušilęs po užtrukusių pratybų pasakojo A. Paulauskas. – Iš bėdos jau dabar galėtume startuoti čempionate, bet likusi savaitė mums bus labai naudinga – dar šį tą patobulinsime, įvesime naujovių“.
Iki birželio 18 d. Lenkijoje prasidėsiančių Europos pirmenybių likęs laikas lietuvėms bėga greitai: kaip teigia pačios žaidėjos, svarbiausia – gera kompanija.
„A. Paulausko treniruotės paprastai būna sunkios, bet šiuo metų laiku, kai visos žaidėjos neseniai baigė sezonus savo klubuose, jos kiek lengvesnės. Be to, komandoje yra labai daug optimizmo – jau vien iš manęs jo užtektinai sklinda“, – juokėsi aukštaūgė Agnė Abromaitė.
„Esame tikra komanda: draugiškos, vieningos. Kolektyvas – dešimt balų“, – ekipos draugei antrino rinktinės veteranė Rima Valentienė.
Senos baimės – išsklaidytos
Bydgoščiaus mieste lietuvės stos į kovą su A grupėje rungtyniausiančiomis Slovakijos, Turkijos ir Rusijos ekipomis. Pastarosios dvi komandos buvo Lietuvos krepšininkių varžovės ir 2009-ais Latvijoje vykusio žemyno čempionato pirmajame etape. Tąkart lietuvės pralaimėjo joms abiems, o vidinių rietenų suskaldyta rinktinė, kurią treniravo Rūtenis Paulauskas, užėmė žemiausią istorijoje 11-ą vietą.
„Tada mūsų komanda buvo visai kita. Pirmiausia, pasikeitė trenerių kolektyvas. Į kurią pusę? Aišku, į gerąją. Atsirado tarpusavio supratimas, vienybė. Visi dabar dirba savo darbą“, – kalbėjo viena iš daugelio rinktinėje tebežaidžiančių 2009-ų fiasko liudininkių R. Valentienė.
Dėl nesėkmingo pasirodymo praėjusiame Europos čempionate lietuvės nepateko į planetos pirmenybes. Tačiau 2010-ais, prikalbinus į ekipos vyriausio trenerio postą sugrįžti A. Paulauską, Lietuvos rinktinė vėl ėmė mėgautis pergalių skoniu.
Užtikrintas pasirodymas atrankos į 2011 metų žemyno čempionatą turnyre paliko įspūdį ir Lietuvos krepšinio federacijai (LKF), iškėlusiai komandai uždavinį Lenkijoje prasibrauti tarp penkių geriausių rinktinių bei taip pratęsti kovą dėl olimpinio kelialapio.
„Mes pačios sau esame išsikėlusios labai aukštus tikslus, nes be galo norime patekti į olimpines žaidynes. Nieko mes dabar nebijome: nei jokių rusių, nei jokių turkių. Manau, kad kiekvienos rungtynės vyks iki paskutinio kraujo lašo“, – karingai tęsė R. Valentienė.
„Net nežinau, ar pasikeitė jėgų santykis – rodosi, kad komandos išliko panašios. Bet aš manau, kad šįsyk mums seksis geriau. Turime patekti į geriausių penketą, nes jaunesnės panelės jau subrendo ir gerokai labiau prisideda prie bendro rezultato“, – viltingai svarstė A. Abromaitė.
Lyderė atsigauna
Tai, jog Lietuvos atstovės nepretenduoja Europos pirmenybėse dar kartą virsti patrankų mėsa, kol kas įrodo ir A. Paulausko auklėtinių rezultatai draugiškose rungtynėse.
Besirengdamos čempionatui lietuvės laimėjo 4 mačus iš eilės, kol jų pergalių serijos praėjusį savaitgalį nenutraukė kaimynės latvės.
„Pralaimėjimas Latvijoje mums buvo labai naudingas. Mano nuomone, tai buvo naudingiausios rungtynės iš visų, kurias žaidėme, nes išryškėjo mūsų trūkumai: dar klimpstame susidūrę su aikštės gynyba, nespėjame greitai perorganizuoti puolimo.
Tiesa, tame mače teisėjai leido labai kietai gintis – jei Aušrai Bimbaitei nebūtų praskėlę kaktos, būtume laimėję ir tas rungtynes“, – tvirtino A. Paulauskas.
Kol kas treneriai gali džiaugtis tuo, kad rimtesnės traumos aplenkia Lietuvos krepšininkes. Antradienį kartu su komandos draugėmis visa jėga treniravosi ir pagrindinė ekipos vidurio puolėja Gintarė Petronytė, iki šiol dėl nugaros skausmų nesužaidusi nei vienų rungtynių.
„Ji dar nėra visiškai atsigavusi psichologiškai, atsikračiusi baimės. Todėl dar šiek tiek pasaugome ją, bet, jei reikėtų, galėtų ir Gintarė šiandien žaisti“, – sakė rinktinės strategas.
„Šiandien jaučiuosi žymiai geriau. Tik dar sunkoka – jaučiu, kad ilgai nesportavau, todėl gaunu didesnį krūvį negu kitos. Išties, keista ir gaila, kad dar nė karto nežaidžiau. Bet manau, jog spėsiu įsilieti į komandą“, – kalbėjo pati G. Petronytė.
Vicečempionių nenurašo
Būsimų oponenčių Europos čempionate žaidimo rinktinės trenerių štabas dar nuodugniai neanalizavo. Tiesa, Rusijos krepšinį puikiai pažįstantis ir šios šalies čempionių Jekaterinburgo UGMK ekipą kitą sezoną treniruosiantis A. Paulauskas neskubėjo sutikti su kai kurių ekspertų nuomone, kad prieš dvejus metus žemyno vicečempionėmis tapusios rusės prarado savo galią, nacionalinėse pirmenybėse užleidusios pozicijas legionierėms.
„Niekada netikiu tokiais gandais, nes dažnai nutinka atvirkščiai. Sakoma, kad rusės nieko neturi, bet ima tokia komanda ir, nieko neturėdama, laimi čempionatą. Tokių atvejų jau yra buvę.
Kalbant apie kitas varžoves, mačiau tik vieną turkių mačą: jos liko ištikimos savo stiliui, paremtam spaudimu ir tolimais metimais. O apie slovakes dar nieko negalėčiau pasakyti.
Kas bus pagrindinėmis čempionato favoritėmis? Ispanės, čekės, tos pačios rusės... Žinoma, tik po Lietuvos“, – pusiau juokais pabrėžė 52-ejų specialistas.
Prieš išvykdamos į Europos pirmenybes, lietuvės sužais dar du draugiškus mačus Katovicuose su Lenkijos komanda (birželio 10 ir 11 d.).
Po šių dvikovų turėtų paaiškėti paskutinės žaidėjos, paliksiančios rinktinės stovyklą, pavardė. Šiuo metu pirmenybėms rengiasi 13 krepšininkių: R. Valentienė, A. Bimbaitė, Milda Sauliūtė, Marina Solopova, Lina Pikčiutė (visos – Kauno „Viči-Aistės“), Eglė Šulčiūtė, Giedrė Paugaitė (abi – Mondevilio USO), S. Linkevičienė (Kursko „Dinamo“), A. Abromaitė (Valensijos „Ros Vasares“), G. Petronytė (Polkovico CCC), Vaida Sipavičiūtė (Faencos „Officine Digitali“), Mantė Kvederavičiūtė (Kauno rajono „Laisvė KRS“) ir Gabrielė Gutkauskaitė (Klaipėdos „Lemminkainen“).
