„Gal ne pats aukščiausias, bet vienas iš trijų aukščiausių“, – prunkštelėjo S. S. Vene pastebėjus, kad estų komandoje dabar beveik niekas negali pažiūrėti į jį iš aukšto – tiesiogine to žodžio prasme.
Penktadienį Taline prasidedančio „Baltijos kelio“ turnyro šeimininkai ūgiu nusileidžia tiek lietuviams, tiek latviams.
Bet patiems estams tai nėra labai neįprasta – aukštaūgiu pasirinkimu ši ekipa niekada negalėjo pasigirti, todėl privalėdavo ieškoti kitų kozirių.
Pernai Estijos krepšinio legendą Tiitą Sokką vyriausiojo trenerio pareigose pakeitęs suomis Jukka Toijala pietinėje Suomijos įlankos pusėje bando įpūsti naujų vėjų, bet komandos žaidimo koncepcija pernelyg nesikeičia.
„Turime naują trenerį iš užsienio, viskas truputį pasikeitė. Einame kitu keliu, turime daugiau jaunesnių žaidėjų. Pažiūrėsime, kas iš to išeis.
Bet mes ir toliau žaidžiame greitą krepšinį, bandome daug mesti, pridaryti bėdų varžovų aukštaūgiams atakuojant iš toli. Toks visada buvo mūsų krepšinis“, – komentavo S. S. Vene.
Vis dėlto pastaruosius keturis mėnesius nebuvo nei tokio, nei jokio kitokio krepšinio, ir dėl to 29-erių žaidėjas įsitikinęs, jog stebuklų penktadienį tikėtis neverta.
Visiems dalyviams „Baltijos kelio“ turnyras bus pirmas rimtesnis jėgų išbandymas nuo kovo, kai krepšinio pasaulį sukaustė karantinas.
„Dėl to niekas negalėtų atspėti, kaip klostysis rungtynės. Ilgai niekas nežaidė krepšinio, tad turbūt nieko per daug gražaus čia nebus. Bet geriau jau taip žaisti nei išvis nežaisti“, – pažymėjo S. S. Vene.
Su Lietuvos žurnalistais po penktadienio treniruotės jis bendravo lietuviškai – šią kalbą estas gerai įvaldė per dešimt metų, kuomet priklausė Kauno „Žalgirio“ klubui.
Nors puolėjas dažnai buvo skolinamas kitoms ekipoms, lietuviškas jo karjeros etapas vis dar kelia sentimentų.
Ant „Saku Suurhall“ arenos parketo prasilenkdamas su atvykėliais iš Lietuvos, S. S. Vene šiltai apkabino Darių Maskoliūną, su kuriuo galėjo pasilyginti, kas užsiaugino vešlesnę barzdą, ir persimetė keliais žodžiais su daugeliu būsimų varžovų žaidėjų.
„Kaune buvo mano namai, iš kurių liko geri prisiminimai, daug draugų ir pažįstamų. Kartas nuo karto kur nors vis pamatome vienas kitą, pakalbame. Bet laimėti vis tiek norisi, nors ir prieš pažįstamus“, – nusijuokė krepšininkas, pastaruoju metu gynęs „Fuenlabrada“ klubo garbę Ispanijoje.
Lietuvių ir estų dvikova prasidės 19.30 val., šeštadienį tuo pačiu laiku D. Maskoliūno auklėtiniai susitiks su latviais.
7 tūkst. vietų turinčioje „Saku Suurhall“ arenoje penktadienį turėtų būti 1,5 tūkst. žmonių – skaičiuojant ne tik žiūrovus, bet ir komandas, teisėjus, žurnalistus, aptarnaujantį personalą.
Bilietais į rungtynes Estijos krepšinio federacija prekiauja tik internetu, ir penktadienį ryte beveik visi pasiūloje atsidūrę bilietai jau buvo išpirkti.
Tarptautinis „Baltijos kelio“ turnyras Taline rengiamas Estijos krepšinio šimtmečio proga.
Estijos krepšinio ištakos datuojamos 1920 metais, nors atspirties tašką būtų galima rasti jau 1913-uose.
Būtent tada į Narvą atvykę jaunuoliai iš Sankt Peterburgo „Majak“ klubo pirmą kartą estams pademonstravo, kaip žaidžiamas krepšinis. Vienoje iš carinės Rusijos sostinių naujos sporto šakos taisykles prieš tai pristatė amerikiečiai.
Vis dėlto Estijoje sutartinai krepšinio istorija skaičiuojama nuo tada, kai dviejuose Talino mokyklose imta mokyti krepšinio ir tinklinio pagrindų.
Estijos krepšinio federacija buvo įkurta 1923 metais, 1934-aisiais ji buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), o po dvejų metų pirmą ir vienintelį kartą šalies rinktinė pasirodė olimpinėse žaidynėse Berlyne, kur užėmė devintą vietą tarp 21 ekipos.
