64-erių verslininkas „Lietkabelio“ dalininku antrą kartą tapo praėjusį mėnesį.
2019-aisiais jis savo valdytas klubo dalis buvo perleidęs verslo partneriui Sigitui Gailiūnui.
Po kelerius metus trukusių teisinių ginčų praėjusį vasarį Panevėžio apygardos teismas pripažino, jog pastarasis vieninteliu „Lietkabelio“ savininku tapo neteisėtai, ir grąžino po 10 proc. klubo dalių Rokui Mickevičiui, Kęstučiui Marčiulioniui ir Rokui Kupriui.
Balandį „Lietkabelio“ dalininkų struktūra dar kartą pasikeitė.
Nauju dalininku tapęs A. Bieliauskas klubo įstatinį kapitalą padidino 350 tūkst. eurų įnašu. Jo bendražygis S. Gailiūnas papildomai įnešė 10 tūkst. eurų.
Prieš tai įstatinis kapitalas siekė tik 2 tūkst. eurų, tad drastiškai jį išauginus, atitinkamai sumenko smulkiųjų dalininkų svoris „Lietkabelyje“.
Dabar A. Bieliauskas valdo 96,7 proc. klubo dalių, S. Gailiūnas – 3,15 proc., o R. Mickevičiui, K. Marčiulioniui ir R. Kupriui beliko po 0,05 proc.
Smulkieji dalininkai priešinosi šiai pertvarkai, reikalaudami paaiškinti, kokiu būtent turtu įstatinį kapitalą ruošiasi padidinti A. Bieliauskas, tačiau sustabdyti jos negalėjo, nes ir anksčiau neturėjo balsų daugumos.
Delfi tą patį klausimą uždavus A. Bieliauskui, pastarasis neišsiplėtė.
„Čia investuoti tikri pinigai, kaip priklausė. Klubui buvo reikalinga didelė finansinė injekcija, dėl to visiems dalininkams buvo pasiūlyta prisidėti. Deja, nepanoro, dėl to teko grįžti man. Tai – ne gelbėjimas, bet didžiulė injekcija, ir netrukus, ko gero, bus dar. Turime susitvarkyti ir pasirūpinti klubu, o jei niekas daugiau nenori, reikia pačiam imtis asmeniškai“, – aiškino klubo prezidentas ir stambiausias dalininkas.
Perstumdymai klubo užkulisiuose buvo atlikti dar iki svarbiausios sezono stadijos – LKL atkrintamųjų varžybų.
Trečią vietą reguliariajame sezone užėmę Nenado Čanako auklėtiniai ketvirtfinalyje praėjusią savaitę 2-0 eliminavo Klaipėdos „Neptūną“.
Kito etapo panevėžiečiai turės laukti ilgiau nei savaitę. Dėl koronaviruso atvejo prireikus izoliuotis „Šiaulių“ komandai, Antano Sireikos auklėtinių ketvirtfinalio serija su Vilniaus „Rytu“ prasidės tik ketvirtadienį.
Bet kokiu atveju „Lietkabelis“ gali džiaugtis paskutiniame ture pabėgęs iš ketvirtos vietos, antraip dabar jau turėtų ruoštis mažai vilčių paliekančiam pusfinaliui su titulą ginančiu Kauno „Žalgiriu“.
Tai, kaip Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro finalininkai užbaigs šį LKL sezoną, gali turėti įtakos jų kito sezono planams – bent jau taip atrodo A. Bieliauskui.
„Rytui“ praėjusią vasarą pakeitus stovyklas ir iš Eurolygos rengiamų Europos taurės varžybų persikėlus į FIBA Čempionų lygą, „Lietkabelis“ atliko atvirkštinį manevrą.
2016-2018 metais Europos taurės turnyre jau dalyvavę panevėžiečiai šiame sezone pateko į pajėgią grupę ir rimčiau pasispardyti joje nesugebėjo – iš 10 rungtynių laimėtos tik dvejos, užimta penkta vieta.
Nepaisant neįkvepiančio rezultato, „Lietkabelis“ ir toliau norėtų žaisti tose pačiose varžybose.
Tik iš Barselonos, kur įsikūrusi Eurolygos būstinė, atskriejančios žinios kelia dviprasmiškų minčių.
Jau oficialiai paskelbta apie kitame sezone nuo 24 iki 20 mažėsiantį Europos taurės turnyro dalyvių skaičių. Daugiausiai 16 klubų turėtų būti išdalintos trejų metų licencijos, o likę bus atrinkti pagal rezultatus nacionalinėse pirmenybėse arba vienkartiniais kvietimais.
Maža to, Katalonijos sostinėje leidžiamas dienraštis „Mundo Deportivo“ praėjusią savaitę skelbė, esą dauguma Eurolygos akcininkais esančių klubų apskritai norėtų nusikratyti žemesnio rango turnyru, kuris yra nuostolingas. Teigiama, kad Europos taurės organizavimas kainuoja apie 7 mln. eurų per metus, o pajamų pavyksta surinkti tik 3 milijonus.
Bet A. Bieliauskas „Lietkabelio“ ateitimi Europos taurės turnyre neabejoja ir teigia, kad ją dar labiau išryškintų realizuotas šio sezono tikslas – žaisti LKL finale.
– Kaip šis sezonas „Lietkabeliui“ klostėsi finansine prasme? – Delfi paklausė A. Bieliausko
– Normaliai. Jokių problemų mes neturime. Ar pavyksta vykdyti biudžetą? Nežinau, ką tai reiškia – krepšinyje biudžetas niekada nebūna apibrėžtas. Daug priklauso nuo rėmėjų, kurie nėra įpareigoti vykdyti to, kas pažadėta. Gali planuoti didžiausias sumas, o realybėje išeis kitaip. Finansinių metų pabaiga bus liepos 1 d., tuomet ir suskaičiuosime, koks buvo tas biudžetas, ir galėsime kalbėti.
Biudžetas susideda iš žaidėjų atlyginimų, administracijos darbuotojų algų, kitų išlaidų, susijusių su buitimi, kelionėmis. Dabar net negalėčiau pasakyti, koks tas metinis skaičius – matysime, kai suvesime visus duomenis, spėlioti nenoriu.
– „Lietkabeliui“ dar nuo sausio paskirta Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sankcija – draudimas registruoti naujus žaidėjus – dėl pralaimėtos bylos buvusiam komandos legionieriui Kendrickui Brownui. Kaip planuojate spręsti šį klausimą?
– Ten dar niekas nėra aišku. Žmogus padarė nusikaltimą, ir nesvarbu, kad viskas baigėsi taikos sutartimi. Krepšinis, sportas kaip tik yra prieš tokius dalykus, ir mes visokiose socialinėse akcijose prieš smurtą dalyvavome. Jeigu žaidėjas nusikalsta, jis turi būti įvertintas. O Krepšinio arbitražo teismas šią situaciją visiškai iškraipė. Jų reikalas, bet mes tą klausimą sprendžiame toliau, bus kiti procesiniai veiksmai.
– Kaip vertinate ligšiolinį „Lietkabelio“ pasirodymą aikštėse ir kokios sezono pabaigos tikitės?
– Kaip buvo KMT turnyre, taip yra ir LKL: mūsų siekiamybė – finalas. Visu sezonu niekada nebūsi patenkintas, akcentus reikia sudėti tada, kai tai išties svarbu.
Prieš KMT finalo ketvertą irgi turėjome duobę, bet rengėmės būtent lemiamiems mūšiams ir žaidėme finale. Lygiai taip pat ir dabar ruošėmės atkrintamosioms varžyboms, dėl to reguliaraus sezono pabaigoje stabilumo šiek tiek pritrūko. Bet atkrintamosiose jau esame pasiruošę žaisti kaip pretendentai į kažkurias vietas.
– Labai apsidžiaugėte pergale paskutiniame ture prieš „Rytą“, kuri leido pakilti į trečią vietą turnyro lentelėje ir išvengti „Žalgirio“ pusfinalyje?
– Nesakyčiau, kad labai pradžiugino – mes tikėjome, kad taip ir bus. Mes visada turėjome žaisti normaliai ir laimėti, paprasčiausiai kartais krepšinyje pritrūksta sėkmės.
– Europos taurės turnyras bus pertvarkomas: mažinamas dalyvių skaičius, dalinamos trejų metų licencijos. Kokiose tarptautinėse varžybose „Lietkabelis“ planuoja žaisti kitame sezone?
– Mes liekame prie Europos taurės ir laukiame žinių. Žaidėme joje ne pirmą sezoną, buvome ištikimi, nors turėjome pasirinkimą. Manau, tai bus įvertinta. Pagal visus reikalavimus turbūt atitinkame šio turnyro kriterijus. Tikiuosi, viskas greitai paaiškės. Aišku, svarbu ir gerai pasirodyti nacionaliniame čempionate, užimti atitinkamą vietą.
Europos taurė – antras pagal svarbą turnyras žemyne, kažkuri Lietuvos komanda jame vis tiek turėtų būti. „Žalgiris“ – Eurolygoje, „Rytas“ pasirinko Čempionų lygą, o mes pasirinkę Europos taurę. Politiškai Lietuva – kaip viena iš krepšinio valstybių – turėtų šitame turnyre dalyvauti.
– Keletą sezonų „Lietkabelis“ varžėsi ir Čempionų lygoje, tad palyginkite, kokių privalumų turi kiekvienas turnyras?
– Pagrindinis argumentas už Europos taurę – tai yra antras pagal lygį ir svarbą turnyras, einantis po Eurolygos. Aišku, kaip kas vertina. Nežinau, ar aš teisus, bet manau, kad Čempionų lyga ar VTB Vieningoji lyga yra žemiau. Be to, iš Čempionų lygos į Eurolygą nepateksi. Ar nenustebino „Ryto“ pasirinkimas žaisti būtent joje? Manau, jie turėjo savų argumentų. Vilnius Čempionų lygai reikalingas, todėl ten jie gavo ilgalaikį kontraktą, palankesnes finansines sąlygas.
