„Rangovai įsipareigojo per 15 mėnesių atlikti darbus. Pirmiausia bus demontuojamos tribūnos, atliekami vidaus darbai, vėliau bus tvarkoma pastato išorė – halė bus apšiltinta, pakeisti langai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Po atnaujinimo pastato plotas padidės 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, o salėje bus įrengtos teleskopinės tribūnos, kurias bus galima stumdyti. Halėje taip pat bus įrengta vieta barui, kavinei bei erdvės ekspozicijoms. Pastate bus atnaujinta gaisrinė sauga, inžinerinės sistemos. Atsisakoma pakabinamų dujinių šildytuvų, iš esmės pertvarkoma pastato šildymo ir ventiliacinė sistema.
Antrajame aukšte bus įrengtos šešios universalios patalpos po 50 kvadratinių metrų, taip pat multifunkcinė patalpa su transformuojamomis pertvaromis. Joje gali būti įrengtas baras, kavinė, drabužinės, ekspozicijos, čia bus ir dalis stacionarių tribūnų.
Pasak Savivaldybės administracijos atstovo Arnoldo Bukelio, po rekonstrukcijos Kauno sporto halė virs daugiafunkciu centru, kuriame vyks ne tik sporto varžybos, bet ir koncertai, konferencijos, parodos bei kongresai. Didelis dėmesys bus skiriamas neformaliai veiklai: vaikų būreliams, užsiėmimams, šokiams.
ELTA primena, kad Kauno sporto halė pastatyta prieš 80 metų. Naujai pastatytoje sporto halėje Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais. Tuomet tai buvo vienintelis toks statinys Europoje.
1989 metais išleistos knygos „Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis“, autorių Vido Mačiulio bei Vytauto Gudelio teigimu, 1938 metų gruodžio 4-ąją gražuolio Ąžuolyno pakraštyje buvo pradėta milžiniškos (tų laikų masteliais) salės statyba. Ją inicijavo 1937 metų Lietuvos rinktinės laimėjimas Europos krepšinio pirmenybėse bei 1938 metų liepą gautas Tarptautinės krepšinio federacijos pasiūlymas Lietuvos švietimo ministerijos Kūno kultūros rūmams surengti trečiąsias Europos pirmenybes (pirmosios vyko Šveicarijoje 1935-aisiais, čia laimėjo latviai). Iš pradžių Lietuvoje tikėtasi pirmenybėms uždengti Kauno sporto aikštyno krepšinio aikštelę laikinu stogu, bet vėliau nutarta tam reikalingą 100 tūkst. litų sumą investuoti į pastovios salės statybą.
Kartu su projektavimo darbais Kauno sporto halės statyba kainavo apie 400 tūkst. litų (Lietuvos Vyriausybė skyrė 180 tūkst.). Projektuoti halę pakviestas inžinierius Anatolijus Rozembliumas – Kaune gimęs, Vokietijoje studijavęs garsus specialistas, kaip konstruktorius dalyvavęs projektuojant Kauno centrinio pašto rūmus, Karininkų ramovę bei kitus šiandien jau kultūros paveldu vadinamus statinius. Projekto parengimas užtruko kiek daugiau nei pusantro mėnesio. Halės statybą buvo numatyta baigti iki 1939-ųjų gegužės. Pavėlavus, būtų prarasta 120 tūkst. litų.
„Kauno sporto halės statyba, trukusi tik pusmetį, mums tapo legendine...Tiems, kurie dienomis ir naktimis plušo, nepaisydami šalčių ir lietaus, tai buvo darbas. Reikalingas. Savanoriškas. Nepriklausomos Lietuvos laikraščiai buvo šykštūs neeilinei Kauno statybai.
Išspausdinti vos keli reportažai. Nėra žmonių pavardžių, jų užrašytų minčių. Išskyrus meistrą J. Paškevičių, kuris žurnalistams kalbėjo: „Ėmiausi dirbti dėl to, kad to iš manęs reikalavo lietuvio meistro pareiga. Nes šį kartą mes pasiryžome visiems įrodyti, kad mūsų didelės statybos kūryboje mes, lietuviai, jau sugebame savarankiškai dirbti ir kurti be svetimųjų pagalbos. Dabar tik vienas rūpestis ir troškimas telieka: kad krepšininkai laimėtų Europos pirmenybes“.
Halės statybininkai savo akimis regėjo Lietuvos krepšininkų triumfą – visiems darbininkams ir jų vadovams buvo įteikti nemokami bilietai (sėdimų vietų kainos tada buvo 2,5-5 Lt, stovimų – 1,5-2 Lt) į trečiąsias Europos krepšinio pirmenybes.
Visi džiaugėsi naująja sporto šventove. Tačiau paaiškėjo, kad ir ši arena per maža. Į pirmenybių atidarymą ir uždarymą buvo galima parduoti ir 20 000 bilietų“, – teigia knygos, primenančios šiemet 80-metį mininčios Kauno sporto halės istorijos pradžią, autoriai V. Mačiulis ir V. Gudelis.
