Man šitas visada kelia didelį niršulį – negaliu pakęsti, kai žaidėjas atsisako. Bet tada buvo tokia karta, kuri neatsisakydavo. Karta, su kuria galima buvo eiti, kaip sakydavo, į žvalgybą. Užtai mes ir laimėjome, tik dėl to“, – tiesiai šviesiai rėžia buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas.
Jo vadovaujama komanda du kartus – 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje – iškovojo olimpinius bronzos medalius, o 1995 m. Atėnuose Europos čempionato sidabrą.
Visas šias pergales vienija ir laimėti itin svarbūs mūšiai prieš Kroatijos krepšininkus, su kuriais penktadienį Osijeke grumsis Dainiaus Adomaičio auklėtiniai.
Krepšinis.lt siūlo prisiminti vieną tų trilerių, kurį įtakingiausias JAV sporto leidinys „Sports Illustrated“ pavadino „Gražiausiu olimpiados krepšinio spektakliu“, ir reakcijas po jo.
Tai – ilgiausiai istorijoje trukusios Lietuvos krepšinio rungtynės, kurių metu aikštę buvo priversti palikti po penkis abiejų komandų žaidėjus, o nugalėtojui išaiškinti prireikė net 50 gryno žaidimo minučių, t. y. papildomai dviejų pratęsimų.
NBA čempionas prieš Lietuvą
Buvo pati pirma 1996-tųjų olimpiados Atlantoje krepšinio turnyro diena. A grupės starte Lietuvos vyrai susigrūmė su Barselonos olimpiniais vicečempionais Kroatijos atstovais, kurių gretose – ką tik karūnuotas NBA čempionas Toni Kukočius, stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje triumfavęs su Čikagos „Bulls“.
„Šių rungtynių reikšmė – milžiniška. Realiai tai pusfinalis“, – pareiškė kroatų strategas Peteris Stanskis ir jis nedramatizavo.
Pralaimėjusi rinktinė rizikavo grupėje likti tik trečioje vietoje, o tai, sėkmingo žygio atkrintamosiose atveju, rezervavo pasimatymą su JAV rinktine jau pusfinalyje. Tuo metu pergalė pirmame ture leido tikėtis šeimininkų amerikiečių išvengti iki pat finalo.
„Mes norime savo grupėje būti antri, tai akivaizdu. Šis mačas nustatys toną tolesniam mūsų pasirodymui“, – tvirtino Šarūnas Marčiulionis.
Iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios Lietuvos krepšininkai prieš Kroatiją buvo laimėję abu tarpusavio susitikimus: 1992 m. atrankoje į Barselonos olimpiadą lietuviai buvo pranašesni 99:89, o 1995 m. Europos čempionato pusfinalyje nugalėjo juos 90:80. Reikėjo tai padaryti ir trečią kartą.
Pirma rungtynių pusė – sėkmingesnė mūsiškiams, kurie priekyje 37:31. Visgi įsimėtęs Toni Kukočius ir būsimasis Jameso Naismitho krepšinio Šlovės muziejaus narys Dino Radja neleido lietuviams nė pagalvoti apie lengvą finišą.
Toni po pertraukos tiesiog pašėlo ir vienas pelnė 17 iš eilės kroatų taškų bei persvėrė rezultatą saviškių naudai – 48:47.
Tiesa, netrukus siautėjęs T. Kukočius (iš viso suvertęs 33 taškus – Krepšinis.lt) buvo kiek pažabotas. Paskutinę antro kėlinio minutę lygu – 66:66. Kroatai perėmė kamuolį ir turėjo šansą išplėšti pergalę, bet „Bulls“ taikliarankis lemiamu metu atliko perdavimą ten, kur buvo įpratęs matyti Michaelą Jordaną – tik ten buvo Davoras Marceličius ir jis nepataikė. Pirmas pratęsimas.
Jame Lietuvos rinktinė jau neturi nei čiurnos traumą patyrusio Artūro Karnišovo, nei penkias pražangas susirinkusių Mindaugo Žukausko, Sauliaus Štombergo ir Š. Marčiulionio. „Atsakomybė už šią nesėkmę amžiams slėgtų mano pečius“, – ištarė šis.
Kurtis pajautė įkvėpimą
Pirmos papildomos 5 minutės toliau vyko taškas į tašką: tiksint paskutinėms jo sekundėms – 72:72, o lemiamas kamuolys vėl atsidūrė D. Marceličiaus rankose ir jos vėl sudrebėjo. Antras pratęsimas.
Jame išsibaudavo ir jau 32-us metus skaičiavęs Arvydas Sabonis, be keitimo atžaidęs įtemptas 48 minutes. Jį po krepšiais priverstinai pakeitė iki tol visą laiką ant suolo prasėdėjęs Eurelijus Žukauskas. Su juo penkete – Rytis Vaišvila, Darius Lukminas, Rimas Kurtinaitis ir Gintaras Einikis. Ant suolo tik vienas rezervas – treningu apsigaubęs Tomas Pačėsas.
Įpusėjus antram pratęsimui – 74:77 Kroatijos naudai. Tada išmušė 36-erių metų Kurčio valanda. Jis paleido tritaškį su pražanga, tada dar vieną tolimą šūvį ir dvi taiklias baudas – iš viso 9 taškus per porą minučių. Lietuva išvargo supersudėtingą, bet labai brangų tašką – 83:81!
„Aš – nustebintas. Manau, kad mums pasisekė. Labai dėkoju mūsų atsarginiams, kurie buvo psichologiškai pasiruošę tokiam išbandymui“, – gyrė Šaras.
„Iš tų patyrusių aikštėje turbūt tik vienas toks ir buvau likęs, todėl turėjau imti kontrolę į savo rankas. Mano partneriai nebuvo turėjo tokio lygio varžybų patirties. Aš džiaugiuosi, kad man pasisekė tuo metu keletą kartų įmesti, atkovoti reikiamą kamuolį, ir mes laimėjome. Pirmas 40 minučių žaidžiau labai prastai, bet paskui pajaučiau įkvėpimą“, – ramiai, kaip ir pridera veteranui, dėstė R. Kurtinaitis.
Tai – neabejotinai įsimintiniausia lietuvių ir kroatų, kurie mačo eigoje neteko Arijano Komazeco, Damiro Mulaomerovičiaus, Velimiro Perasovičiaus, Žano Tabako ir Stojko Vrankovičiaus, dvikova istorijoje.
Apie šią nepaprastą kovą ilgus straipsnius rašė visi didžiausi amerikiečių dienraščiai – „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Chicago Tribune“, „Los Angeles Times“, „The Baltimore Sun“ ir kiti.
„Buvo labai svarbios – lemiamos rungtynės. Mes puikiai sužaidėme rungtynių pabaigą ir laimėjome po dviejų pratęsimų. Kroatija, kuri buvo tikrai labai stipri (Europos čempionate finišavo trečia), po pralaimėjimo mums visai sugriuvo ir Atlantoje liko tik septinta. Šios pergalės kaina buvo labai didelė“, – iki šiol prisimena tuometis rinktinės vairininkas V. Garastas.
Nors kitą dieną nuvargę lietuviai suklupo prieš Argentiną, jie, kaip ir norėjo, A grupėje į priekį praleido tik JAV žvaigždes. Vis dėlto iki finalo nužygiuoti nepavyko, nes pusfinalyje mūsiškius 58:66 sustabdė Jugoslavija.
Lietuva reabilitavosi mažajame finale, kur 80:74 įveikė australus, ir lipo ant prizininkų pakylos atsiimti olimpinių bronzos medalių.
„Tos žaidynės nužudė Marčiulionį“
„Mes jau nebeturėjome to senojo Š. Marčiulionio. Buvo likę tik pusę to, kuris žaidė 1995-tųjų Europos čempionate. Jis buvo po kelio sąnario operacijos. Galėtų ir dabartiniai krepšininkai pasimokyti iš jo, paimti iš jo pavyzdį.
Jo kelyje kaupdavosi skystis ir Šarūnas nebegalėdavo ištiesti kojos. Tada gydytojas tą skystį ištraukdavo ir jis vėl galėdavo kokias dvi dienas treniruotis. Taip ir eidavo: dvi dienas treniruojasi, trečią negali. Jeigu Š. Marčiulionis būtų buvęs toks, kaip Atėnuose, kur buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju, mes būtume turėję visai kitą rezultatą. Mums nepasisekė, bet tai jau nesvarbu“, – LRT laidai „Mūsų laisvės metai“ pasakojo V. Garastas.
Jis ypač akcentuoja Š. Marčiulionio pasiaukojimą vardan Lietuvos. Šarūnas po Atlantos, kurioje net nepasirodė mače su JAV (82:104), taip ir neatsigavo – sužaidė tik 17 rungtynių naujame NBA sezone, patyrė dar vieną traumą, buvo operuojamas ir baigė karjerą būdamas 32-ejų metų.
„Pasibaigus olimpiadai visi susėdome, pakalbėjome. A. Sabonis su Š. Marčiulioniu man sako: „Treneri, mes išeiname ir jūs išeikite“. Š. Marčiulionį tos žaidynės nužudė. Jis neišsigydė, o juk turėjo praleisti, gydytis. Kaip dabar skaitau, kad mūsų krepšininkai žaidžia už klubus ir gauna juose dideles sumas pinigų, tada sako: „Mano kūnas pavargęs, man reikia pailsėti...“ Jo kūnas – pavargęs! Profesionalas...
Pasaulinė praktika rodo, kad krepšininkas be kamuolio gali pabūti ne ilgiau nei dvi savaites. Vienas cirko artistas yra pasakęs: „Kai aš nedirbu vieną dieną, tai žinau tik pats. Kai dvi, žino mano artimiausi draugai. Bet kai nedirbu tris dienas, mato visa publika“. O čia ne, pailsėti reikia, dar kažkur, taip toliau. O kur išmokai žaisti? Lietuvoje! Kokią duoną valgei? Lietuvos žmonių!
Man šitas visada kelia didelį niršulį – negaliu pakęsti, kai žaidėjas atsisako. Bet tada buvo tokia karta, kuri neatsisakydavo. Karta, su kuria galima buvo eiti, kaip sakydavo, į žvalgybą. Už tai mes ir laimėjome, tik dėl to“, – įsitikinęs V. Garastas.
Mūsiškiai medalių neparveža jau ketverias pastarąsias olimpines žaidynes, iš pasaulio čempionato paskutinį kartą ne tuščiomis grįžo 2010 metais. Kiek geriau sekasi Europos pirmenybėse, kur dusyk iš eilės – 2013 ir 2015 m. – buvo pelnyti sidabro komplektai. Tiesa, paskutiniame turnyre finišavome viso labo devinti.
Lietuviai su kroatais oficialiose rungtynėse yra galynėjęsi 11 kartų ir pralaimėję tik du iš jų. Pirmą sykį 1998 m. Splite atrankoje į Europos pirmenybes (64:72), antrą sykį – 2016 m. olimpiadoje Rio (81:90), kuri mūsiškiams susiklostė itin nesėkmingai (užimta 7 vieta).
Penktadienį laukia nauja, jau 12-ta, šių komandų santykių aiškinimosi serija.
Beje, tai bus pirmas kartas, kai Kroatijos rinktinė savo gretose turės net keturis NBA krepšininkus – kaip jau skelbta, kroatams šį kartą padėti nusprendė Bojanas Bogdanovičius (Indianos „Pacers“), Dario Šaričius (Filadelfijos „76ers“, Ante Žižičius (Klivlando „Cavaliers“) ir Ivica Zubacas (Los Andželo „Lakers“).
Lietuvos komandai nepadės nė vienas NBA kalibro žaidėjas.
Grįžusi į Lietuvą D. Adomaičio kariauna rugsėjo 17 dieną Vilniuje žais su Nyderlandais.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas Pasaulio taurės atrankos rungtynėms su Kroatijos ir Nyderlandų rinktinėmis (žaidėjas, klubas, pozicija):
| 1. | Mantas Kalnietis | (Vilerbano ASVEL) | PG |
| 2. | Lukas Lekavičius | („Panathinaikos“) | PG |
| 3. | Deividas Gailius | („Karšiyaka“) | SG/SF |
| 4. | Renaldas Seibutis | („Tecnyconta“) | SG |
| 5. | Adas Juškevičius | („Nantero 92“) | SG/PG |
| 6. | Edgaras Ulanovas | („Žalgiris“) | PF |
| 7. | Rokas Giedraitis | (ALBA) | SF/SG |
| 8. | Edgaras Želionis | („Afyon“) | PF/C |
| 9. | Eimantas Bendžius | („Rytas“) | PF/SF |
| 10. | Mindaugas Kuzminskas | („AX Armani“) | SF/PF |
| 11. | Artūras Gudaitis | („AX Armani“) | C |
| 12. | Evaldas Kairys | („Rytas“) | C |
J grupės turnyro lentelė: (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, įmesti taškai, praleisti taškai, taškų santykis, įskaitiniai taškai)
| 1. | Lietuva | 6 | 6 | 0 | 512 | 352 | +160 | 12 |
| 2. | Italija | 6 | 4 | 2 | 474 | 405 | +69 | 10 |
| 3. | Lenkija | 6 | 3 | 3 | 436 | 410 | +26 | 9 |
| 4. | Nyderlandai | 6 | 3 | 3 | 434 | 416 | +18 | 9 |
| 5. | Kroatija | 6 | 3 | 3 | 431 | 419 | +12 | 9 |
| 6. | Vengrija | 6 | 3 | 3 | 414 | 421 | −7 | 9 |
