„Dar koledže esu prieš jo komandą žaidęs, bet tai buvo gal prieš 25-erius metus“, – prisiminė Š. Jasikevičius.
Pažintį lietuvis ir amerikietis atnaujins penktadienį, kuomet „Žalgiris“ savo aikštėje priims „Panathinaikos“.
Spalį Lietuvos čempionai pirmą kartą modernios Eurolygos istorijoje išsivežė pergalę iš Atėnų, laimėję po pratęsimo 87:83.
Vėliau abi komandos strigo kliūčių ruožuose: jei Kauno klubas bando iškentėti keturių iš eilės nesėkmių seriją, „Panathinaikos“ valdantis Dimitris Giannakopoulas griebėsi sprendimų ilgai nelaukdamas ir gruodžio pabaigoje iš JAV atsivežė naują trenerį, vėliau – ir du žaidėjus.
„Panathinaikos“ žaidimas pasikeitė: dabar jie žaidžia agresyviau, gindamiesi daugiau bando atakuoti žaidėją su kamuoliu, atsirado spaudimo elementų. Tuo R. Pitino visuomet ir buvo žymus. Kiek žinau, vos atvažiavęs į Atėnus jis jau per pirmas treniruotes bandė įtraukti į komandos žaidimą zoninį spaudimą, bet deramai nesuveikė. Todėl dabar jo naudoja mažiau, tik kartais aikštės viduryje padvigubina gynybą prieš įžaidėją. O puolime ryškiai sumažėjo derinių: dabar yra 5-7 pagrindiniai“, – pokyčius penktadienio oponentų žaidime vertino „Žalgirio“ strategas.
– Ar pasikeitė ir L. Lekavičiaus vaidmuo? – paklausėme Š. Jasikevičiaus
– Nežinau, ar tokie trenerio nurodymai, ar taip savaime išėjo, bet Luko ir Ioannio Papapetrou vaidmenys tikrai išaugo. Lukas dabar žymiai agresyvesnis ir žaidžia daugiau, net ir kartu su Nicku Calathesu. Toks vaizdas, kad jam permainos trenerių štabe buvo į naudą.
– „Panathinaikos“ žaidime dabar matote grynai amerikietiško žaidimo bruožų?
– Matosi koledžų varžyboms būdingų bruožų: atakos truputį ilgesnės, stengiamasi žaisti abiejuose puolimo flanguose, mesti į krepšį likus 7-8 sek. iki atakos laiko pabaigos. O Kaune jie gal dar įneš kokių nors naujovių.
– Į „Panathinaikos“ atvyko du nauji žaidėjai. Kiek jie apsunkina pasiruošimą rungtynėms?
– Kažkiek apsunkina, bet tai gana įprasta, dažnai tenka susidurti su komandomis, turinčiomis naujokų. Seanas Kilpatrickas jau žaidė Graikijos čempionate, kažkiek apie jį žinome ir iš NBA laikų. Jis – tikrai rimtas žaidėjas, galintis sumesti daug taškų. Sunku pasakyti, kaip jam seksis adaptuotis Europoje: vieni tai padaro greičiau, kiti – lėčiau, treti išvis nepritampa. O Adreianas Payne'as – kažkiek panašus ir į Jamesą Gistą, ir Stephane'ą Lasme.
– Kaip klostosi Antano Kavaliausko ir Leo Westermanno reabilitacija?
– Kol kas pagal planą. Antanas dar mažai gali dirbti, bet jau du ar tris kartus sportavo su fizinio pasirengimo treneriu. Leo toliau nuėjęs į priekį, tačiau į tas peripetijas aš nelabai lendu.
– Brandonas Daviesas tapo „Žalgirio“ statistikos lyderiu. Ar lyderis jis yra ir už aikštės ribų?
– Man atrodo, jis tikrai jaučia, kad turi būti vienas lyderių. Šiame sezone turime tylesnį įžaidėją (Nate'ą Woltersą – Krepšinis.lt), o kai jis išvis nežaidė, nežaidė Paulius Jankūnas, jautėsi Aarono White'o ir Brandono lyderystė. Jie tikrai daugiau kalba su komandos draugais, o to mums ir reikia. Jaučiasi, kad ateityje suburti komandą apie save galės ir Marius Grigonis. Atrodo, kad problemų dėl lyderystės neturėsime.
