Daugeliu atvejų komandiniame sporte kapitono pareigos yra daugiau simbolinės, tačiau P.Jankūnas savo karjeroje Kaune yra buvęs ne tik žaidėjus motyvuojančia ar juos suvienijančia persona. „Žalgirio“ veteranas yra ir derėjęsis su klubo vadovybe dėl sąlygų žaidėjams ar sunkiu metu tapęs į sirgalius besikreipiančiu žalgiriečių balsu.
37-erių metų 205 cm ūgio krepšininkas apie tai, ką reiškia daugiau nei dešimtmetį ryšėti kapitono raištį, mintimis dalijosi su „Žalgiris Insider“ laidų rubrika #WhatItTakes.
„Kada tai tiksliai nutiko pirmą kartą, tikrai nepasakysiu. Tai buvo anksti mano karjeroje, kai dar buvau jaunas. Buvo labai netikėta. Nelabai atsimenu paties balsavimo, bet atsimenu rezultatų paskelbimą, nes įvyko, kas įvyko – tapau kapitonu.
Iš tikrųjų, tikrai nesitikėjau, turėjome komandoje ir vyresnių lietuvių, todėl ir pats ramia širdimi balsavau už kažką kitą, bet tikrai nepasakysiu už ką. Nebuvo net minties ar kalbos rūbinėje apie tai. Atrodė visiems suprantamas dalykas – kažkas iš vyresnių taps kapitonu. Po to treneris pradėjo skaičiuoti balsus ir buvo lengvas nustebimas. Šoko, aišku, nebuvo, bet nustebau tikrai“, – kalbėjo ilgametis „Žalgirio“ kapitonas.
Per ilgus kapitono „karjeros“ metus P. Jankūnas išmoko, kaip pats teigia, „ne botagu, o per pozityvumą“, skiepyti gerą dvasią rūbinėje. Be to, pro veterano radarą nepraslysta nė menkiausias žalgiriečių nuotaikų nukrypimas nuo normos. Jeigu situacija, darosi prastesnė, P. Jankūnas žino, ką daryti.
„Kalbant iš sportinės pusės, po vieno, antro ar trečio pralaimėjimo matai, kad komandos nuotaika ir ūpas pradeda blėsti. Reikia ir bendrą vakarienę suorganizuoti ir surengti kažkokį visai kitokį įvykį šalia krepšinio, kad visi truputį pabendrautų neoficialioje aplinkoje ir pasimirštų visos bėdos ir negandos. Reikia pamotyvuoti visus ir užkurti šviežią ugnelę, kad visi vėl tikėtų ir eitų į priekį“, – aiškino P. Jankūnas.
