Bylos – ir žaidėjams, ir klubui, ir konsultantui
Sutartis, kadaise atrodžiusi it bilietas į stipriausius Senojo žemyno klubus ar net NBA, virto akmeniu po kaklu.
Įspūdingų buvusio agento ieškinių sulaukė gynėjas Martynas Pocius ir puolėjai Paulius Jankūnas bei Tadas Klimavičius, o vidurio puolėjas Robertas Javtokas bylą Lugano (Šveicarija) arbitražo teisme jau pralaimėjo.
Keturiems buvusiems „Interperformances“ klientams dabar atstovauja agentūra „B baltics“, kuriai vadovauja Tadas Bulotas – ilgamečio L. Capicchioni konsultanto Virginijaus Buloto sūnus. Pastarąjį italas taip pat padavė į teismą, kaip ir Kauno „Žalgirio“ klubą, kuriame rungtyniauja visi keturi L. Capicchioni bylomis užversti žaidėjai.
Vien iš krepšininkų San Marine registruotos agentūros prezidentas už esą neteisėtą agentavimo sutarčių nutraukimą siekia prisiteisti 1,52 mln. eurų (5,2 mln. litų).
Norėjo į NBA, nukeliavo į teismą
Kodėl garsus sportininkų agentas mėgina papurtyti lietuvių kišenes?
R. Javtokas parašą ant sutarties su „Interperformances“ suraitė dar 2003 metais. Po šiurpios motociklo avarijos atsigavęs krepšininkas tuomet vylėsi, kad galingas užnugaris padės jam patekti į NBA lygą, bet apsiriko.
2011 metais atsisveikinęs su „Valencia“ (Ispanija) klubu Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas grįžo namo ir sukirto rankomis su „Žalgiriu“. Kaip teigia pats krepšininkas, L. Capicchioni prie sutarties su Lietuvos čempionais nepridėjo nė piršto. Nutaręs, kad tėvynėje italo paslaugos nebebus reikalingos, R. Javtokas nusprendė išsiskirti su „Interperformances“.
„Paskambinau tiesiogiai L. Capicchioni, padėkojau jam už daugelį metų, kuriuos dirbome kartu, paminėjau, jog tikėjausi gauti galimybę rungtyniauti NBA, bet to neįvyko. Luciano sutiko su mano argumentais ir kaip formalumo paprašė atsiųsti atleidimo raštą“, – DELFI pasakojo R. Javtokas.
Tačiau tai padaręs žaidėjas mainais gavo didesnį nei 400 tūkst. eurų (1,38 mln. litų) ieškinį. Įdomu, jog panašią sumą lietuviui liko skolingas finansinio kracho suriestas Maskvos „Dinamo“ (Rusija) klubas, bet „Interperformances“, pasak R. Javtoko, atgauti uždirbtų pinigų nepadėjo.
Kaltina nedarbingumu
Kitas žalgirietis P. Jankūnas į L. Capicchioni tinklus pateko 2002-aisiais dar būdamas nepilnametis. Išskyrus vieną sezoną, 2009-2010 metais praleistą Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) ekipoje, kaunietis visą karjerą atstovavo „Žalgiriui“ ir dėl sutarčių su laikinosios sostinės klubu, paties žaidėjo teigimu, derėdavosi be L. Capicchioni įsikišimo.
Kuomet „Interperformances“ paslaugų atsisakė tokie krepšininkai kaip Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis ar Tomas Delininkaitis, jų pavyzdžiu pasekė ir P. Jankūnas. Tokį žingsnį jis motyvavo L. Capicchioni nedarbingumu.
Tačiau 2011 metais puolėjas iš agento gavo įspėjimą, jog nutraukęs sutartį privalės sumokėti per 350 tūkst. eurų (1,2 mln. Lt). P. Jankūnas nutarė nesivelti į teisinius ginčus ir palaukti iki L. Capicchioni nurodytos datos – 2013-ųjų vasaros, kuomet baigė galioti jo senas kontraktas su „Žalgiriu“. Naują sutartį krepšininkas pasirašė jau atstovaujamas kitos agentūros.
Vis dėlto L. Capicchioni lietuvio taip paprastai nepaleido. „Interperformances“ padavė P. Jankūną į teismą aiškindama, kad agentavimo sutartį jis neteisėtai nutraukė 2011 metais, ir reikalaudama net 700 tūkst. eurų (2,4 mln. Lt) kompensacijos.
Panaši ir T. Klimavičiaus bei M. Pociaus situacija. Iš pirmojo „Interperformances“ siekia prisiteisti ketvirtį milijono eurų (860 tūkst. Lt), o iš jo komandos draugo – 170 tūkst. eurų (590 tūkst. Lt).
Išsibėgiojo ir agentai
Buvusio „Interperformances“ atstovo Lietuvoje V. Buloto skaičiavimu, agentūra nuo keturių į teismą paduotų krepšininkų kontraktų jau yra uždirbusi apie 1,2 mln. eurų (4,2 mln. Lt) komisinių.
„Žaidėjams pasirašant agentavimo sutartis L. Capicchioni niekada net nesistengdavo išaiškinti sutarties niuansų, sakydavo, kad tai tik formalumas. Kai jo paslaugų atsisakė ankstesnės kartos krepšininkai kaip Šarūnas Jasikevičius, Mindaugas Žukauskas, Virginijus Praškevičius ar Jonas Mačiulis, į teismą jis nesikreipė, nes dar ruošėsi dirbti šiame versle. O dabar jis naudojasi tuo, kad buvo pasilikęs galimybę reketuoti žaidėjus už nieką. Vien dėl to, kad jie, būdami nepilnamečiai ir nežinodami Šveicarijos teisės, pasitikėjo L. Capicchioni“, – DELFI aiškino V. Bulotas.
Daugiau nei dešimtmetį drauge su L. Capicchioni dirbęs lietuvis teigia padėjęs „Interperformances“ iš viso gauti apie 3,7 mln. eurų (12,8 mln. Lt) pajamų, bet jam priklausančios dalies agentūra esą iki šios dienos nėra sumokėjusi. Maža to, bylinėtis su kolega iš San Marino dabar turi ir pats V. Bulotas, taip pat atsidūręs L. Capicchioni taikiklyje.
Anot V. Buloto, vyniojami aplink pirštą buvo ir kiti garsūs krepšinio agentai, dabar jau palikę „Interperformances“ imperiją: buvęs Arvydo Sabonio atstovas iš Ispanijos Arturo Ortega, brolių Lavrinovičių agentas iš Lenkijos Mateuszas Jodlowskis, italas Andrea Gracis.
Mokyklą paliko likimo valiai?
Pluošte bylų, atsidūrusių Lugano teisme ir FIBA Arbitraže, taip pat guli ieškinys „Žalgirio“ klubui.
Būtent šalies laikinoji sostinė tapo „Interperformances“ placdarmu, kuomet prieš du dešimtmečius ši tuomet klestėjusi agentūra įžengė į Lietuvą.
2001-aisiais L. Capicchioni kartu su A. Ortega įsipareigojo kasmet skirti A. Sabonio krepšinio mokyklai – pagrindinei Kauno talentų kalvei – 50 tūkst. JAV dolerių. Tačiau po kelerių metų parama ėmė strigti, be to, mokykla negaudavo ir žadėtų komisinių dalies už pelningas sutartis pasirašiusius jos auklėtinius.
Užtat sunkiausios klubo istorijoje finansinės krizės alsavimą pajutusio „Žalgirio“ įsiskolinimai „Interperformances“ bei kitoms L. Capicchioni valdomoms agentūroms – „Executive Pro Management“ ar „ Worldwide Management & Consulting“ – buvo kruopšiai skaičiuojami. Net ir tuomet, kai žaidėjai sutartis su Kauno ekipa sudarydavo padedami naujų agentų.
„Žalgirio“ atstovų teigimu, L. Capicchioni reikalauja priteisti 10 proc. komisinius ir nuo tų žaidėjų sutarčių, kurių veikiausiai net nėra regėjęs akyse – ieškinyje agentas esą nurodo paskutinę jam žinomą kontrakto sumą, o ne skaičius, kurie dabar iš tiesų įrašyti sutartyje.
„Jo (L. Capicchioni – DELFI) darbas mažėjo kiekvienais metais, kol galiausiai visai sustojo. O mes paisėme žaidėjų interesų – jeigu jie pasakydavo, kad pakeitė agentą, mes į sutartį įrašydavome naujus jų atstovus. Jis liko nepatenkintas ir padavė visus į teismą, o kartu ir mus įtraukė.
Jis įsivaizduoja, kad klubas jam turi visą gyvenimą mokėti už tai, kad tie žaidėjai rungtyniauja „Žalgiryje“. Mes visada esame pasiruošę žmoniškai tartis dėl skolų padengimo, bet negalime mokėti agentui ir už tai, ko jis niekada nepadarė“, – DELFI skundėsi „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas, neatskleidęs, kokios sumos iš klubo reikalauja italas.
Susipliekė dėl D. Motiejūno
L. Capicchioni santykius su lietuviais pagadino ir „Interperformances“ atstovautų žaidėjų perėjimai į NBA.
2005 metais naujokų biržoje Orlando „Magic“ klubas pašaukė Martyną Andriuškevičių ir išsyk jį išmainė į Klivlando „Cavaliers“ ekipą, kurioje vidurio puolėjas taip ir negavo progos pasireikšti.
„Supratau, kad kompanija pasielgė neteisingai tiek verslo, tiek žmogiškąja prasme. Viskas buvo padaryta neteisingai, ir aš apie tai parašiau laišką agentūros bosams L. Capicchioni ir Herbui Rodoy (antrajam „Interperformances“ prezidentui iš JAV – DELFI). Bet artėjant Donato Motiejūno perėjimui situacija kartojosi ir įtampa tarp mūsų vėl kilo“, – pasakojo V. Bulotas.
Jo teigimu, iki NBA naujokų biržos D. Motiejūnas sutarties su L. Capicchioni neturėjo, tačiau italas gaudavo komisinius iš Trevizo „Benetton“ (Italija) ir kitų klubų, kuriuose anksčiau žaidė Lietuvos krepšinio talentas.
2011-aisiais naujokų biržoje pašauktas kaunietis po metų NBA debiutavo vilkėdamas Hjustono „Rockets“ aprangą. Bet D. Motiejūno pirmuosius žingsnius stipriausioje planetos lygoje dėliojo jau nebe L. Capicchioni – nepatenkintas italo darbu puolėjas nutraukė atstovavimo NBA sutartį ir pradėjo dirbti su stambia JAV agentūra „Wasserman Media Group“.
„L. Capicchioni sakydavo, kad Donatui nereikia važinėti į jokias stovyklas, kad jis ir taip bus pašauktas penktas ar šeštas. Įsivaizduokite, jie atspausdindavo iš žiniasklaidos paimtas naujokų biržos prognozes ir tuo grįsdavo savo poziciją. O „Wasserman Media Group“ turėjo ištisą knygą, kurioje buvo išanalizuotos visos komandos, jų turimi žaidėjai, kontraktai ir taip toliau. Skirtumas buvo kaip tarp žemės ir dangaus“, – tikino su amerikiečių agentūra bendradarbiaujančios „B baltics“ vadovas T. Bulotas.
Reikalaus atimti licenciją
L. Capicchioni į teismą paduotiems žaidėjams atstovaujantis agentas kartu su „Žalgirio“ klubu ketina kontratakuoti ir pateikti ieškinį pačiam italui. Be to, „Interperformances“ vadovą žadama apskųsti FIBA.
„Norime pateikti bendrą pretenziją dėl neteisėtos jo veiklos, prieštaraujančioms visoms FIBA taisyklėms. Jei duodi geriausius savo žaidėjus į teismus, kažin, ar toliau planuoji dirbti šį darbą. Atrodo, ir taip turėtų užtekti, bet jis dar bando kiek įmanoma pasipelnyti prieš išeidamas“, – sakė T. Bulotas.
„L. Capicchioni turėtų prarasti FIBA licenciją, nes nebėra agentas. Jis dirba tam, kad visiems sugadintų gyvenimus: ir žaidėjams, ir klubams“, – antrino P. Motiejūnas.
Tuo metu ginti krepšininkus teisme nusamdytos advokatų kontoros „Lawin“ sporto teisės ekspertas Julius Zaleskis mėgins įrodyti, kad jų agentavimo sutarčių sąlygos buvo nesąžiningos.
„Tokios sąlygos gali būti nuginčytos kaip įtrauktos į sutartį pasinaudojus žaidėjo silpnesne derybine galia, jo žinių ir patirties trūkumu, nesąžiningos, neprotingai iškreipiančios žaidėjo ir agento interesų pusiausvyrą. Tokio pobūdžio sąlygos prieštarauja Lietuvos ir Europos sutarčių teisės principams, viešajai tvarkai, FIBA agentų veiklos reglamentavimui, pačiai agento sutarties esmei – veikti geriausiais kliento interesais. Analogiškų sąlygų nesąžiningumą savo praktikoje – pavyzdžiui, krepšininko Marko Čakarevičiaus byloje – yra pripažinęs ir FIBA Arbitražas. Todėl arbitražiniai sprendimai ginčuose tarp agentų ir žaidėjų, kurie yra priimami nepaisant fundamentalių teisinių reikalavimų, gali būti nepripažinti ir neįvykdomi Lietuvoje kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai“, – aiškino teisininkas.
Beje, kariauti su L. Capicchioni teismuose tenka ne tik lietuviams. Buvusiam Vilniaus „Lietuvos ryto“ aukštaūgiui iš Makedonijos Predragui Samardžiskiui sprendimas išmainyti „Interperformances“ į serbo Miško Ražnatovičiaus vadovaujamą „Beobasket“ agentūrą kainavo kone 300 tūkst. litų. Tuo tarpu dar vienam L. Capicchionį palikusiam krepšininkui – Belgrado „Partizan“ (Serbija) klube rungtyniavusiam puolėjui M. Čakarevičiui – pavyko išlipti iš balos sausam, laimėjus bylą FIBA Arbitraže.
Apkaltino amerikiečius
Ar velnias išties toks baisus, kaip jį piešia? Lucky (išvertus iš anglų kalbos – laimingasis) pravardžiuojamas „Interperformances“ įkūrėjas jaučiasi absoliučiai teisus ir žada triukšmingai sugrįžti į prarastąjį savo kompanijos rojų – Lietuvą.
Po pasaulį nuolat keliaujantis L. Capicchioni ne iš karto rado laiko pasikalbėti su DELFI. Iš pradžių ne itin noriai atsakinėjęs į klausimus, agentas įsiplieskė prakalbus apie „Interperformances“ ateitį ir konkurenciją su kitomis agentūromis.
„Teismas pasakys, kuri pusė yra neteisi. Aš žinau tik tai, kad sutarčių turi būti laikomasi“, – teigė L. Capicchioni.
– Jūsų paslaugų atsisakę žaidėjai tvirtina kaip galėdami mėginę nutraukti sutartis nepažeisdami jų sąlygų.
– Jie buvo suklaidinti žmonių, kurie dirbo su mumis anksčiau.
– Turite omenyje V. Bulotą?
– Išvadas galite pasidaryti pats.
– Pastaraisiais metais „Interperformance“ agentūrą paliko nemažai garsių krepšininkų. Kaip įsivaizduojate savo kompanijos ateitį?
– Jai sekasi labai gerai. Aš nesijaudinu dėl situacijos Lietuvoje, nes tai – tik viena valstybė iš daugelio. Taip, Lietuva mums buvo viena svarbiausių šalių, daug nudirbome lietuvių labui, padėjome A. Sabonio mokyklai. Bet kai kurie žmonės ten, akivaizdu, buvo pernelyg godūs ir prikišo pagalių į ratus. Pabrėžiu, kad kalbame tik apie Lietuvą – mes dirbame daugelyje rinkų ir kitur jokių problemų nepatiriame. Vėl kylame į viršų, augame, turime tris šimtus žaidėjų ir nemažai jų ateityje bus tokios pačios žvaigždės kaip tie keturi ar penki, kurie buvo suvedžioti. Mes mokame auginti krepšininkus, kitaip nei kiti, kurie sugeba tik juos vogti.
Tačiau jei jūs norite mane „nužudyti“ šiuo pokalbiu, daugiau nenoriu nieko sakyti, nes ši tema mane tikrai erzina. Esu pavargęs ir visai nenoriu nervintis. Neklauskite, ar aš turėčiau atsiprašyti Lietuvos krepšininkų, kodėl jie mane paliko ir panašiai. Aš niekieno neturiu atsiprašyti.
– Žudyti tikrai nesiruošiu...
– Savo darbą Lietuvoje aš atlikau gerai. Visi žaidėjai, kuriuos atstovavau, nuėjo labai toli. Paskui buvau atleistas be jokios priežasties, suprantate? Tie krepšininkai tiesiog nesuvokė, ką daro, nes kažkas jiems kuždėjo į ausį, jog jų agentavimo sutartys nebegalioja. Bet tai nebuvo tiesa. Kažkas tiesiog paskatino žaidėjus klaidingam žingsniui, kad galėtų susišluoti visus komisinius. Viskas labai paprasta, bet daugiau į tai lįsti nebenoriu.
– Ar „Interperformances“ planuose Lietuva dar figūruoja?
– Mes turime daug ateities planų, pamatysite. Iš Serbijos mes taip pat buvome pasitraukę, o paskui sugrįžome ir vėl ten esame viena pagrindinių agentūrų. Tą patį padarysime ir Lietuvoje, nes esame rimta, sąžininga ir etikos besilaikanti kompanija. Tik dabar jau žinome, kokių klientų reikia vengti – kalbu apie žaidėjus ir klubus. Tai viskas. Paskambinkite po trejų metų, ir aš jums papasakosiu, kokiems naujiems žaidėjams iš Lietuvos atstovauju.
– Ar ieškinių Lietuvos krepšininkams gali būti ir daugiau?
– Ne, daugiau jokių bylų. To mums visai nereikia. Tiesą sakant, du žaidėjai iš Lietuvos visai neseniai paliko agentūrą, bet padarė tai pagal visas taisykles, ir jiems jokių pretenzijų neturime. Jų pavardžių aš verčiau neminėsiu.
Jie mus paliko, ir puiku, man tai nerūpi. Tai – normalus procesas. Bet praleidęs šiame versle 40 metų aš nenoriu, kad mane vedžiotų už nosies. Tuo labiau žmogus, prižiūrėjęs jaunuolius ir tapęs tiek arogantišku, kad pradėjo galvoti, jog išmano viską ir gali atimti iš mūsų žaidėjus. Jeigu jis būtų atvažiavęs pas mus ir viską aptaręs, tokių problemų nebūtų kilę. Bet šis asmuo rūpinosi tik savimi. Tai – jo kaltė, ir šią pamoką jis turi išmokti.
– V. Bulotas teigia, kad dirbdamas „Interperformances“ konsultantu taip ir negavo jam priklausančios dalies komisinių.
– Jis niekada nebuvo mano partneris ar konsultantas. Jis buvo tik gerai apmokama „auklė“ – jo darbas buvo prižiūrėti vaikus, augančius A. Sabonio mokykloje. Ir viskas. Daugiau man jo nebereikia, nes nebėra ir tų vaikų. Visi – jau suaugę žmonės, galintys džiaugtis puikiomis karjeromis. Ar aš klystu?
– Turbūt ne, bet nejau naujose Lietuvos krepšinio kartose nebesitikite išvysti kitų talentų?
– Tikiuosi, bet jiems rasiu kitą „auklę“ – viliuosi, kad jis bus šaunus vyrukas. Man reikia daugiau nei „auklės“, man reikia žmogaus, suprantančio, kaip mes dirbame. Marius Prekevičius (buvęs „Šiaulių“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėjas bei „Interperformances“ klientas – DELFI) padės mums būti dar geresniais nei anksčiau. O asmuo, apie kurį kalbėjau prieš tai, to visiškai nesuprato. Be to, akivaizdu, kad jį paveikė ir amerikietiškos kilmės pinigai.
– Kalbate apie „Wasserman Media Group“?
– Na, jūs pats žinote, aš nieko nesakysiu. Jei ne tai, ši problema niekada, kartoju, niekada nebūtų kilusi. Daug žmonių mūsų kompanijoje buvo paliesti tam tikros amerikietiškos grupės.
