Parodomojo turo po Sovietų Sąjungą metu „Hawks“ sužaidė trejas rungtynes. Visas – su Seulo olimpiadai besirengiančia Sovietų Sąjungos rinktine, kurios gretose buvo ir beveik visi geriausi tuometiniai Lietuvos krepšininkai – Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius bei Rimas Kurtinaitis. Žaisti negalėjo tik Arvydas Sabonis, tuomet sveikęs po Achilo sausgyslės traumos.
„Mums tai buvo tikras kultūrinis šokas. Tuomet dar buvo daug kalbama apie Šaltąjį karą, jis netgi nebuvo pasibaigęs, todėl atvykimas į Sovietų Sąjungą tapo nelengvu iššūkiu“, – „Hawks“ klubo interneto svetainei apie legendinę kelionę už Geležinės uždangos yra pasakojęs tuomet „Hawks“ generalinio vadybininko pareigas ėjęs Stanas Kastenas.
Baisiausias dalykas – maistas
Atvykusios į Sovietų Sąjungą, prie aukščiausio lygio komforto pripratusios NBA žvaigždės purtėsi žiūrėdamos į tai, ką viešbučiuose ir restoranuose joms tiekė vietos šefai.
„Agurkai ir pomidorai. Tai buvo pagrindinis mūsų maisto racionas 15 dienų. Daržovės dar buvo visai neblogos, bet, pavyzdžiui, pieną mums patiekdavo su kažkokiais gumuliukais“, – prisiminė „Hawks“ radijo transliacijų reporteriu dirbęs Steve'as Holmanas.
„Jackas McCallumas iš „Sports Illustrated“ su savimi buvo atsivežęs sausainių ir riešutų sviesto, visi juos valgė kaip išprotėję. Tuo metu Antoine'as Carras atsigabeno pilną lagaminą maisto. Viešbučių kambarių duris jis laikydavo užbarikadavęs, kad niekas negalėtų pasiekti valgio. Taip pat tu negalėjai naudoti ledukų dėl vandenyje esančių parazitų. Taigi, viskas ką mes gėrėme buvo šilta, o viskas, ką valgėme buvo pomidorai ir agurkai“, – sovietinę virtuvę demonizavo amerikietis.
Dar aštriau apie sovietinį maistą atsiliepė D. Wilkinsas.
„Virtuvė buvo baisi – atrodė, kad maistas radioaktyvus“, – nusikvatojo jis.
Tiesa, nors maistą „išbrokavo“, į tauriuosius gėrimus NBA žvaigždės spjauti nebuvo linkusios.
„Atsisveikinimo „Lietuvos“ viešbutyje metu D. Wilkinsas truputį truktelėjo saldokos lietuviškos „Palangos“ ir jam susisuko galvelė“, – žurnalui „Sporto veidas“ 1998-aisiais, prabėgus 10-iai metų po „Hawks“ viešnagės, pasakojo Vilniaus sporto muziejaus vedėjas Vytautas Gudelis.
„20 minutes, no problem“
D. Wilkinso kelionė iš JAV į Sovietų Sąjungą buvo šiek tiek komplikuotesnė nei likusių „Hawks“ narių. Dėl asmeninių priežasčių jis praleido pirmąjį Tbilisyje vykusį mačą ir atskrido į Maskvą, kur 12 valandų jam teko laukti persėdimo į kitą reisą. Pusę paros oro uoste praleidusi tuometinė NBA superžvaigždė šį įvykį prisiminė su šypsena.
„12 valandų sėdėjau be jokio krepšinio atstovo ir absoliučiai jokio pažįstamo žmogaus. Nepaisant to, buvo visai smagu – žvalgiausi į kareivių ginklus, o 12-amečiams teko nuolat rodyti savo asmens dokumentą“, – juokėsi D. Wilkinsas.
Su „Hawks“ po Sovietų Sąjungą keliavęs fotografas Scottas Cunninghamas su šypsena prisiminė kitą vietinių įprotį – viską atidėlioti.
„Ko tik paprašydavai, gaudavai tą patį atsakymą: užtruks 20 minučių. Kaip kad jie sakydavo: „20 minutes, no problem“. Bet įprastai viskas užtrukdavo apie dvi valandas“, – prisiminė jis.
Vilniuje – maloniausia
Pirmasis mačas, kuriame Atlantos ekipa vertėsi be D. Wilkinso, vyko Gruzijos sostinėje Tbilisyje. Mike'o Fratello vadovaujama ekipa tuomet laimėjo vos vienu tašku (85:84), o pergalingą dvitaškį mačo pabaigoje pataikė Johnas Battle'as.
Tuomet abi ekipos persikėlė į Vilnių.
„Ten buvo pati geriausia atmosfera. Žmonių buvo pilna, sirgaliai palaikė abi komandas“, – apie atmosferą Koncertų ir sporto rūmuose pasakojo S. Cunnighamas.
Susitikimas Lietuvoje tapo 26 taškus pelniusio Valdemaro Chomičiaus benefisu, tačiau solidaus gynėjo indėlio pergalei nepakako. Pagrindinis mačo laikas baigėsi lygiosiomis – 92:92. Šeimininkai pageidavo, kad rungtynės taip ir pasibaigtų, tačiau amerikiečiai pareikalavo žaisti pratęsimą. Po atkaklios kovos jie iškovojo pergalę 110:105, o mačą savo firminiu dėjimu vainikavo D. Wilkinsas.
Trečioji, paskutinė „Hawks“ ir Sovietų Sąjungos rinktinės dvikova vyko pačioje Rusijos širdyje, Maskvoje.
„Kartu atėjome į Raudonąją aikštę ir padainavome „Dieve, laimink Ameriką“. Žmonės ėjo prie mūsų sakydami, kad negalime taip elgtis. Buvome išvaryti“, – prisiminė S. Holmanas.
Itin rezultatyviose rungtynėse Aleksandro Gomelskio auklėtiniams pavyko prikirpti „Vanagų“ sparnus – sovietų rinktinė iškovojo pergalę 132:123! Nesustabdomai tarp šeimininkų žaidė 35 taškus surinkęs Aleksadras Volkovas ir 23 taškus pridėjęs Šarūnas Marčiulionis. Nieko keisto, kad neilgai trukus abu šie žaidėjai patys atsidūrė NBA.
„Prisimenu kiekvieną rungtynių detalę. Tai buvo didelis įvykis Sovietų Sąjungos krepšiniui ir mano karjerai“, – pripažino A. Volkovas, „Hawks“ gretose žaidęs 1989-1992 m.
Paskutinė vakarienė
„Kelionės pabaigoje organizatoriai suvokė, kad krepšininkai maitinami blogai. Taigi, buvo patiekta spagečių, į Maskvą atsiųstas ir tikras „marinara“ padažas. Mike'as Fratello ir Davidas Sternas paruošė paskutinę vakarienę visai grupei“, – pasakojo įvykių liudininkas S. Holmanas.
„Nors nežaidė A. Sabonis, varžovų komanda buvo labai solidi – į priekį ją vedė A. Volkovas ir Š. Marčiulionis. Mačai buvo smagūs, o patirtis vaikinams – įsimintina“, – teigė D. Wilkinsas.
Neilgai trukus po šių mačų Sovietų Sąjungos rinktinė su sugrįžusiu A. Saboniu iškovojo vieną svarbiausių savo pergalių krepšinio aikštelėse. Seulo olimpinėse žaidynėse A. Gomelskio auklėtiniai pusfinalyje nokautavo JAV rinktinę su būsima NBA žvaigžde Davidu Robinsonu, o finale ant menčių paguldė tuometinės Jugoslavijos krepšininkus.
Istorinės „Hawks“ viešnagės Tbilisyje, Vilniuje ir Maskvoje akimirkas ir visą trečiąjį mačą galima pasižiūrėti unikaliame vaizdo įraše.
