Garbė atidaryti naująjį, 21-ąjį, Eurolygos sezoną patikėta absoliučiam praėjusio sezono lyderiui Stambulo „Anadolu Efes“, kuris jau ketvirtadienį nuo 19 val. 30 min. savo aikštėje priims Sankt Peterburgo „Zenit“ klubą.

Tuo metu antrieji į kovos lauką 21 val. stos Pirėjo „Olympiakos“ ir Kauno „Žalgirio“ vyrai.

Abi komandos tarptautinį frontą pasitinka ne pačių geriausių nuotaikų – suklupusios vietiniame: OLY šalies taurės ketvirtfinalyje netikėtai 71:78 krito prieš Rodo „Kolossos“, o žalgiriečiai LKL čempionato mače namuose sensacingai 61:72 nusilenkė Panevėžio „Lietkabeliui“.

Ar „Žalgirio“ žaidimas sezono starte neramina klubo valdžią? Kaip jos akimis atrodo kritikos sulaukę komandos naujokai ir strategas Martinas Schilleris? Kokias ambicijas ir tikslus kauniečiai kelia šiems metams? Kodėl paviešintas šių metų klubo biudžetas yra optimistinis? Ar praraja tarp Eurolygos grandų bei kitų komandų dar labiau padidės? Ir kaip „Žalgiris“ vertina galimą konkurenciją LKL?

Pokalbis apie visa tai – specialioje „Delfi“ laidos „Krepšinio zona“ rubrikoje „Vienas prieš vieną“ su „Žalgirio“ direktoriumi Pauliumi Motiejūnu.

– Pauliau, iki pirmojo Eurolygos sezono ginčo dėl kamuolio teliko pora dienų: ar daug nerimo prieš naują pradžią?

– Nerimo yra nemažai. Vienas dalykas, kad ta situacija visai pasikeitusi – tiek dėl kelionių, tiek ir dėl pačių rungtynių, kitas – tokia didelė pertrauka ir, aišku, tie pasikeitimai klube. Pradžioje ant popieriaus viskas atrodo gražu, bet jau norisi kibti į rimtą darbą, nes, neįžeidžiant LKL, labai įdomu pamatyti, kaip atrodome Eurolygos kontekste. Tuo pačiu nerimas ir įtampa tikrai jaučiasi.

– Kiek to susirūpinimo padaugėjo po nesėkmingo savaitgalio susitikimo su „Lietkabeliu“?

– Man ir taip jo niekada netrūksta, bet faktas, kad pamatėme, jog žaidžiame ne taip, kaip turėtume žaisti. Taigi to nerimo yra, bet jo visada būna – tiesiog pamatėme realybę, o dabar pažiūrėsime, kaip komanda į tai sureaguos.

Aš į taktikas ir kitus krepšinio dalykus niekada nelendu, bet akivaizdu, kad nebuvo kovingumo. Viskas – ne taip, kaip mes norime, kaip tarėmės ir kaip rinkome komandą. Mes turime kibti varžovams į atlapus, o išėjo taip, kad labiau laimėti norėjo „Lietkabelis“.

Man pačiam tai labai keista, nes juk sezono pradžia ir tikrai dar nesame pavargę nuo Eurolygos rungtynių ar didelio krūvio. Tiesiog buvome nenusiteikę, o matyti tai rugsėjo mėnesį – neramu.

– Kita vertus, kaip mėgdavo pabrėžti Šarūnas Jasikevičius, dar nė viena komanda nelaimėjo titulo rudenį. Ir vis dėlto turbūt suprantate, kad šį sezoną spaudimas tiek naujam treneriui, tiek ir klubo vadovybei, tiek ir visai komandai iš fanų bus kaip niekada didelis. Ruošiatės tam?

– Tam nepasiruoši. Tai yra darbo dalis. Kai laimime, visi ant rankų nešioja, o kai pralaimime, visą laiką linčiuoja. Dirbsime ir padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, o tada žiūrėsime, koks bus rezultatas. Turime koncentruotis į tai, ką galime kontroliuoti.

Šiemet naujas treneris, reikia kantrybės. Atsimename, kad prie Šaro irgi du-tris mėnesius laukdavome, kol komanda įsivažiuodavo. Dabar dar nė mėnuo nepraėjo, o jau visi susirūpinę. Bet čia yra „Žalgiris“ ir visada taip bus.

– Pauliau, ar jūsų, kaip organizacijos vadovo, viduje rusena sveika ambicija įrodyti, kad „Žalgiris“ buvo ir yra ne tik apie Š. Jasikevičių ir kad gali būti sėkmingas be jo?

– Visi degame tuo noru noras – ir organizacija, ir administracija, ir žaidėjai. Tik tai sakydamas prisimenu, kad sekmadienį to pasigedau. Kol kas kalbos yra kalbomis, turime darbu įrodyti, kad taip yra.

O kad Šaro indėlis į „Žalgirį“ liks visam laikui – tai čia faktas. Tikrai nemanau, kad tai praeis po metų ar net kelerių. Jis mums parodė, kaip reikia dirbti, kad siektum bendro tikslo ir laimėtum. Tokią kultūrą stengsimės išlaikyti amžinai.

– Paskyrus Martiną Schillerį raginote visus apsišarvuoti kantrybe. Ar tai reiškia, kad nesitikite greitų rezultatų?

– Ne tai, kad nesitikime, tai yra nerealu. Reikia suprasti, kad tai padaryti – labai sudėtinga. Jis atėjo į komandą, kuri jau buvo beveik visa suformuota, atsinešė naujas idėjas, iš JAV. Renkantis trenerį pagrindinis mūsų kriterijus buvo, kad jis norėtų augti kaip specialistas kartu su mumis. M. Schilleris tam labiausiai tiko ir parodė drąsą. Dabar reikia kantrybės, leisti jam klysti, iš tų klaidų mokytis ir augti.

– Per praėjusią savaitę vykusią spaudos konferenciją pabrėžėte, kad šių metų „Žalgiriui“ yra nustatytas tikslas Eurolygoje iškovoti xx skaičių pergalių. Turbūt nepaviešinsite to skaičiaus, bet ar klubo viduje esate jį įvardinę?

– Taip, esame su treneriu ir žaidėjais sutarę jį. Jo neviešiname ne dėl to, kad mes norime ką nors slėpti, bet dėl to, kad, kai to spaudimo daug, jeigu užkelsime kartelę ir ją visiems parodysime, kad paskui nebūtų lavinos efekto. Mūsų mentalitetas yra žiūrėti tik į artimiausias rungtynes. Šaro eroje tai pasitesino, tai to ir laikomės toliau.

Tikslas – dviženklis pergalių skaičius. Nenorime nuleisti savo ambicijų ir grįžti į tuos laikus, kai į aikštę eidavome tik pakovoti ar garbingai pasirodyti. Kiekvienas rungtynes pradėsime su mintimi, kad jas reikia laimėti. Žaidėjai tą žino ir patys trokšta parodyti, kad su bet kuo gali žaisti.

– Kaip bendrai įvertintumėte šių metų Eurolygos paveikslą? Ar ta praraja tarp turnyro grandų ir kitų komandų neišaugo?

– Manau, kad tikrai išaugo. Kol vieni klubai galvojo, kaip vykdyti tvarų verslą ir neperlenkti lazdos, tol kiti nusprendė gyventi kaip gyveno, susipirkti viską, ką nori, ir važiuoti. Žiūrime skirtingomis kryptimis, todėl neabejoju, kad ta praraja padidėjo.

– Pauliau, monstriškai Ispanijoje debiutavęs Layrunas Birutis buvo pripažintas naudingiausiu ACB lygos mėnesio žaidėju (MVP). Džiaugiatės ar kažkiek ir apmaudu, kad paleidote jį?

– Ne, apmaudo nėra. Labai džiaugiamės. Pats pasveikinau Lauryną. Smagu matyti ir skaityti tai. Jo skaičiai ir pasitikėjimas savimi ten – įspūdingi. Tikiuosi, kad jis nesustos ir eis tik į priekį. Dėl jo širdis džiaugiasi be galo.

– Ar tikitės, kad Tomas Dimša Las Palme taip pat užžais?

– Labai to norėtųsi. Buvo daug diskusijų dėl Tomo, bet pasirašėme jį prie vieno trenerio, o paskui viskas pakrypo kitaip. Norėdami, kad žaidėjas toliau progresuotų, manome, jog jam geriausia įrodyti svao vertę ne prastoje lygoje – ACB. Kadangi turime su juo sutartį ir ateičiai, tikime, kad jis dar gali sugrįžti ir užimti pas mus rimtą poziciją.

– „Žalgiris“ ketvirtadienį Graikijoje startuos mūšiu be žiūrovų. Kokie jūsų tikslai ir viltys ten?

– Vyksta lipdimosi ir augimo procesas, bet norime kovos ir laimėti. Žaidėjai turi tikėti, kad jie gali laimėti. Mes galime įveikti bet ką – kaip ir mus gali įveikti bet kas.

– Pauliau, pats po labai ilgos pertraukos neskrisite su komanda. Ar bus labai keista stebėti rungtynes būnant ne šalia aikštelės ir žaidėjų?

– Kadangi dabartinės taisyklės yra tokios, jog grįžus reiktų karantinuotis, jeigu vykčiau su komanda, sustotų visi klubo reikalai čia, Lietuvoje. Negaliu aukoti tos dalies, todėl teks žiūrėti iš namų.

Bus labai keista, nes pastaruosius keturis sezonus beveik nieko nepraleisdavau. Tai tas irgi nemalonu, bet tokia nauja realybė ir prie jos reikia prisitaikyti.

Visas pokalbis – vaizdo įraše, o penktadienį 13 val. 30 min. „Delfi“ eteryje – pirmoji naujojo sezono laida „Krepšinio zona“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)