Į NBA kviestas M. Paulauskas: jei būčiau išvykęs, būtų nukentėję mano artimieji

Sodyboje Slavikuose pjaunu žolę, kapoju malkas, dirbu kitus ūkio darbus“, – laikraščiui „Sportas“ sakė kovo 19 d. 70-metį atšventęs legendinis Lietuvos krepšininkas Modestas Paulauskas.

Gimtadienio dieną buvęs ilgametis Kauno „Žalgirio“ ir SSRS rinktinės žaidėjas praleido Šakiuose, kur dabar gyvena su artimiausiais žmonėmis – šeimos nariais, giminėmis. Paklaustas, ką gavo dovanų, pašnekovas sakė: „Man jokių dovanų nebereikia. Pakanka gėlių, šiltų žodžių, prisiminimų.“

Garsusis krepšininkas buvo pagerbtas kovo 25 d. „Žalgirio“ arenoje per Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir „Barcelona“ komandų. Į arenos palubes buvo iškelti M. Paulausko marškinėliai, pažymėti penktuoju numeriu.

„Sportas“ atskleidžia įdomiausias, dramatiškiausias žymaus krepšininko gyvenimo istorijas.

Galėjo tapti lengvaatlečiu

Modesto gimimo istorija paženklinta keista lemtimi. Jis pasaulį išvydo, kai, pasibaigus karui, tėvai vežimu važiavo iš kaimo į Klaipėdą.

Mama su naujagimiu, būsimuoju krepšininku, pasiliko Kretingoje, o tėvas, sugrįžęs į Klaipėdą, nerado namų – jie buvo sugriauti. Kai Modestas paaugo, jo motina pareiškė: „Sūnau, gimei ant ratų, tai visą gyvenimą ir važinėsi.“ Jos žodžiai buvo pranašiški.

Modestas vaikystėje žaidė futbolą, tinklinį, plaukiojo jūroje, nedaug trūko, kad M. Paulauskas būtų tapęs lengvaatlečiu. Jis moksleivių varžybose į aukštį iššoko 195 cm. Anais laikais tai buvo geras rezultatas. Vis dėlto vyresnysis brolis Edmundas neleido jaunėliui nuklysti „šunkeliais“ ir vertė lankyti krepšinio treniruotes. Jis tobulėjo kaip ant mielių.

Būdamas 17-os M. Paulauskas pateko į „Žalgirį“, po dvejų metų pravėrė SSRS rinktinės duris. 1965-aisiais, kai buvo vos 20 m., kretingiškis pripažintas naudingiausiu Europos pirmenybių žaidėju.

Kvietė NBA ir Europos klubai

Turbūt mažai kas žino, kad klaipėdietį į savo gretas 1965 m. viliojo ir NBA komandos.

„Manimi taip pat domėjosi keletas garsių Vakarų Europos klubų, bet tais laikais išvažiuoti buvo beveik neįmanoma. Kai sužinojau, kad esu kviečiamas į NBA, net šiurpas nukrėtė. Jei būčiau išvykęs į Ameriką, būtų nukentėję mano artimieji, aš būčiau niekada negalėjęs grįžti namo. Sovietų Sąjungoje tai traktuotų kaip tėvynės išdavimą“, – samprotavo pašnekovas.

Lietuvis ne kartą buvo kalbinamas apsivilkti vieno pagrindinių „Žalgirio“ varžovų Maskvos CSKA klubo aprangą. M. Paulauskas atsisakė, nors maskviečiai siūlė itin solidų atlyginimą.

Olimpinio aukso nesureikšmina

Didžiausia A. Paulausko karjeros sėkmė – iškovotas aukso medalis 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse. Tada finale SSRS rinktinė palaužė amerikiečius. Iki antrojo kėlinio pabaigos likus 3 sek., dar pirmavo JAV komanda. Tačiau paskutinę rungtynių akimirką po labai ilgo Ivano Jedeškos perdavimo Aleksandras Belovas iš po krepšio pelnė lemiamus du taškus ir Sovietų Sąjungos ekipa triumfavo 51:50.

Iki Miuncheno olimpiados amerikiečiai nuo 1936 m. laimėjo visas šešerias olimpines žaidynes, įvairiuose oficialiuose turnyruose buvo iškovoję net 63 pergales iš eilės. Tačiau ši serija Vokietijoje sensacingai nutrūko.

„Žinoma, olimpinis čempionas – svarbiausias titulas, bet man labai brangios ir kitos pergalės. Pavyzdžiui, triumfas 1963 m. Europos jaunių čempionate“, – sakė M. Paulauskas.

Žūties išvengė, bet neteko sūnaus

1963-aisiais M. Paulauskas galėjo žūti. SSRS jaunių rinktinė, kuriai tuomet atstovavo Modestas, iš Maskvos turėjo skristi į Italiją, bet kiek pavėlino kelionę – pasirinko kitą lėktuvą. Jei krepšininkai būtų vykę anksčiau, būtų žuvę – orlaivis patyrė katastrofą. Tada Neapolyje lietuvis tapo Europos jaunių čempionu.

2011-aisiais Paulauskų šeima neišvengė tragedijos. Važiuodamas automobiliu žuvo aštuoniolikmetis krepšinio legendos sūnus, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos abiturientas Žygimantas Paulauskas.

Paulauskai ir anksčiau išgyveno netektį. Šešupėje, netoli savo namų, nuskendo Modesto žmonos Janinos brolis Vladas.

Žygimantas buvo vyriausias sūnus iš antrosios santuokos. Jaunesnysis Modestas, kuriam dabar 19 m., yra perspektyvus krepšininkas. 205 cm ūgio vaikinas žaidžia „Žalgirio“ dublerių komandoje.
Iš pirmosios santuokos krepšinio legenda turi sūnų Nerijų, kuris gyvena ir dirba Kaune.

Įveikė pavojingą potraukį

Pats M. Paulauskas Kaune gyveno apie 30 metų. Kurį laiką Modestui krepšinio aikštėje sekėsi geriau nei asmeniniame gyvenime. Jis išsiskyrė su pirmąja žmona, baigęs karjerą nevengė taurelės.

Pašnekovas nenorėjo prisiminti nemielo jam laikotarpio. „Iš esmės esu patenkintas savo gyvenimu. Nieko jame nekeisčiau, jei turėčiau galimybę gyventi iš naujo. Gal tik dar daugiau treniruočiausi. Buvo šiokių tokių smulkmenų, kurių, jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, vengčiau, bet dabar nenoriu į jas gilintis, – „Sporto“ korespondentui kalbėjo M. Paulauskas. – Man nieko nestigo, bet tada, kai aktyviai sportavau, asmeniniame gyvenime laimės nebuvo.“

Vis dėlto žymusis krepšininkas rado savyje jėgų sustoti – krepšinio aikštėje su komandos draugais įveikęs daugybę varžovų, jis nugalėjo ir potraukį prie alkoholio.

Gavo ne vieną butą

M. Paulauskas – pats tituluočiausias Lietuvos krepšininkas. Jis, Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis – trys geriausi žaidėjai per visą šalies krepšinio istoriją. Tačiau dirbdamas treneriu klaipėdietis kalnų nenuvertė. O treniravo nemažai komandų – „Žalgirį“, šio klubo dublerius, SSRS jaunių rinktinę, Angolos jaunių rinktinę, Vilniaus „Statybą-Lietuvos rytą“, Joniškio „Žiemgalą“, Lietuvos jaunimo rinktinę, Anykščių „Puntuką“, Šakių „Zanavyką“.

Dabartinis „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas, sužavėtas, kaip M. Paulauskas darbuojasi antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio A lygoje (dabar – Nacionalinė krepšinio lyga), 1997 m. sudarė su juo ilgalaikį kontraktą.

Tačiau legendinis krepšininkas „Statybos-Lietuvos ryto“ ekipoje neišbuvo nė sezono. Kaip kompensaciją už sutarties nutraukimą M. Paulauskas gavo keturių kambarių butą Vilniuje.

Beje, už pergalę 1965 m. Europos pirmenybėse lietuvis gavo vieno kambario butą. 1967-aisiais, kai M.Paulauskas tapo pasaulio čempionu, jam atiteko trijų kambarių būstas. 0 1972 m., kai SSRS rinktinė triumfavo olimpinėse žaidynėse, visiems žaidėjams buvo padovanoti keturių kambarių butai.

Svarbiausia – ne pinigai

Anais laikais tokio lygio meistrai kaip M. Paulauskas piniguose nesimaudė kaip dabartinės žvaigždės, bet tikrai neskurdo.

Į „Žalgirį“ atėję naujokai gaudavo po 120 rublių. Panašią algą gaudavo universitetą baigęs kvalifikuotas specialistas. Kai Modestas pateko į SSRS rinktinę, jo atlyginimas išaugo iki 180 rublių. 1965-aisiais, kai tapo Europos čempionu – iki 250, o po pergalės planetos pirmenybėse 1967 m. lietuvis jau gaudavo 300 rublių.

„Tiesa, ne pinigai mane motyvavo daug treniruotis ir gerai žaisti. Man svarbiausia buvo suteikti kuo daugiau džiaugsmo sirgaliams“, – pareiškė olimpinis čempionas.

* * *

Didžiausios pergalės:

Olimpinis čempionas – 1972 m.

Pasaulio čempionas – 1967 ir 1974 m.

Europos čempionas – 1965, 1967, 1969, 1971 m.

Naudingiausias Europos čempionato žaidėjas – 1965 m.

Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas – 1968 m.

Pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas – 1970 m.

Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas – 1973 m.

Europos jaunių čempionas – 1963 m.

Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!