G. Navikausko teigimu, veiksmams Ukrainoje Rusija ruošėsi ketverius metus.
Antradienį „Budivelnik“ dėl padėties Ukrainoje Europos taurės aštuntfinalio namų rungtynes žaidė Kauno „Žalgirio“ arenoje. Kijevo ekipa su Darjušu Lavrinovičiumi, Dainiumi Šalenga ir Michailu Anisimovu įveikė Nantero JSF 86:82.
G. Navikauskas: dalis ukrainiečių serga
Po rungtynių „Budivelnik“ lietuviai sulaukė klausimų ne tik apie krepšinį.
Kijevo klubo generalinio direktoriaus G. Navikausko teigimu, stebint įvykius „iš vidaus“ situacija labai nepasikeitė.
„Žmonės gyvena, žmonės eina į koncertus, vyksta sporto varžybos ir tas yra gerai. Pasaulis turi matyti, kad ten nėra taip visiškai blogai, kaip rodo TV, kaip žiniasklaida rašo. Gyventi galima ir mes gyvename. Visi sveiki, visi gyvi, visi žaidžiame. Kaip nekeista, šiemet JAV ambasada nedavė rekomendacijų legionieriams išvykti. Tik rekomendavo, kad be reikalo nereikia eiti į gatves. Nebuvo griežtų nurodymų bėgti iš šalies. Man daug padeda didelį autoritetą ekipoje turintys lietuviai, kurie padėjo išlaikyti komandą. Mes esame vienintelė komanda, kuri žaidžia pilna sudėtimi – nė vienas žaidėjas neišėjo“, – džiaugėsi G. Navikauskas.
„Budivelnik“ vadovas, kuris ne vienerius metus vadovavo Kauno „Žalgirio“ ekipai, pripažino, kad žaisti rungtynes Rusijos pasienyje gali būti sudėtinga. Ukrainoje krepšinio čempionatas tebevyksta. Tuo tarpu futbolo – sustabdytas.
G. Navikauskas įsitikinęs, kad dalį ukrainiečių paveikė Rusijos propaganda.
„Lvovas – vakarietiškas miestas. Ten mums bus komfortiška žaisti. Kiek sudėtingiau bus Mariupolyje ir Donecke. Ten yra daug rusakalbių, kurie yra paveikti masinės propagandos. Rusiją tą darė ketverius metus, ruošė tiems įvykiams. Ten žmonės iš tikro serga, jie yra ligoniai, jie paveikti rusiškos propagandos. Daug pagyvenusių žmonių, kuriems gyventi kartu, kaip gyvenome Tarybų sąjungoje, yra drąsu. Ta prasme, nesvarbu, kad pats biednas. Svarbu, kad kaimynas biednas. Tokia politika įnešė daug suirutės į rajonus. Ypač tuos, kurie yra prie Rusijos sienos“, – sako G. Navikauskas.
Nors garsiai kalbama apie susikaldymą tarp ukrainiečių, G. Navikauskas to nepastebi. Be to, jis pastebi ir naujosios valdžios klaidų.
„Etniniai ukrainiečiai stengiasi palaikyti rusakalbius. Yra netgi tokios akcijos, kaip diena su rusų kalba, be ukrainiečių kalbos. Kiek aš galvoju, tai naujoji valdžia padarė klaidų. Po tos euforijos, po pergalės, po revoliucijos jie puolė ne prie pagrindinių įstatymų. Jie puolė prie ką mes Lietuvoje praėjome – jie puolė prie kalbos įstatymo, kas labai išgąsdino rusakalbius. Tuo pasinaudojo rusų propaganda, kad bus rusakalbiai vejami iš šalies ar kad jie apskritai bus žeminami. Galbūt tokių jautrių klausimų nereikėjo liesti ir grįžti prie jų kur kas vėliau. Dabar daug reikalų su armija. Pasirodo, kad ketverius metus valdant senajam rėžimui buvo sunaikinta armija: Ukrainos armijoje dirbo Rusijos piliečiai. Ir saugumo tarnybose, ir žvalgyboje Rusijos piliečiai užėmė vadovaujančius postus. Tai yra apskritai nonsensas. Ukrainos armija – 800 tūkst. ar milijonas karių – negali pasipriešinti 16 tūkst. rusų karių. Tai viena didžiausių armijų Europoje“, – stebisi G. Navikauskas.
D. Šalenga: mama prašo grįžti namo
D. Šalenga sako, kad buvo neramu, kai karščiausi įvykiai klostėsi Kijevo centre. Tačiau dabar, kai įvykių epicentru tapo Krymas, situacija tapo ramesnė.
„Iš tikro buvo neramu, kai įvykiai vyko Kijeve. Važiuodavome į salę, o už 500 metrų viskas vykdavo. Šiaip atrodo viskas ramu – parduotuvės dirba, žmonės vaikšto, o 500 metrų vyksta mūšiai, liejasi kraujas. Dabartinė situacija yra nežinomybė. Visi situaciją eskaluoja, pateikia savaip. Viena pusė, matyt, nori rėkti ir sutirštinti spalvas, kad viskas yra kuo blogiau (…). Kai esi vietoje viskas atrodo ramiau, nes ta tema yra labai eskaluojama. Mano mama irgi sako: viską mesk, važiuok namo, tankai važinėja, lėktuvai skraido. Gal kai kažkas rimto prasidės, gausime informaciją“, – sako D. Šalenga.
Krepšininkas pabrėžia, kad šiai minutei didžiausią nerimą kelia nežinomybė.
„Nėra taip viskas blogai. Atvažiavo kareiviai, užėmė postus, stovi. Bet kad bėgiotų, šaudytų ir karas vyktų – to nėra. Visi laukia ir tas laukimas, matyt, labiausiai nervina žmones“, – sako D. Šalenga.
D. Lavrinovičius: žinau tiek pat, kiek ir jūs
G. Navikauskui bei D. Šalengai pritaria ir D. Lavrinovičius.
„Aš žinau tiek pat, kiek ir jūs. Kiek paskaitau, tiek žinau. Aš juk nestoviu su mitinguotojais arba su kareiviais. Aš nepriklausau niekieno armijai. Žinau tik iš žiniasklaidos. Nėra ten taip baisu, kaip pateikia žiniasklaida ar TV, kai rodo tą patį vaizdą iš kitų pusių. Ir tą patį per tą patį, vis baisiau ir baisiau.
Yra vietos, kur tai vyksta, kur surinkti žmonės aiškinasi santykius, bando kažką įrodyti, pakeisti. Bet apskritai gyvenimas nėra pasikeitęs, verda gyvenimas pilnu tempu. Centre mamos vaikšto su vežimais, su lėliukais savo, su vaikais, važiuoja žmonės pramogauti ir t.t.“, – pasakoja D. Lavrinovičius.
Kaip įprasta, Brolis savo pasisakymą užbaigė su humoro doze.
„Tokią informaciją galiu pateikti. Daugiau negaliu“, – sako krepšininkas.
