Tyrimo metu buvo analizuojami 2634 krepšininkai, rungtyniavę Eurolygoje nuo šio turnyro modernios eros pradžios 2000-aisiais. Rezultatai parodė, jog lyginant pastaruosius tris sezonus su pirmaisiais trimis sezonais vietinių žaidėjų laikas aikštelėje sumažėjo 36 proc.
Dar didesnis pokytis fiksuojamas jaunų vietinių krepšininkų (iki 26 metų) gretose – Eurolygos klubai vietos jaunimui dabar skiria 66 proc. mažiau laiko aikštelėje nei per pirmus tris turnyro sezonus.
Išimtimi nėra ir Kauno „Žalgiris“. Stipriausias Lietuvos klubas per pastaruosius tris sezonus vietos žaidėjams skyrė 49 proc. viso įmanonomo aikštelėje praleisti laiko, o tai yra 22 proc. mažiau nei per pirmuosius tris Eurolygos sezonus.
Tiesa, toks nuosmukis yra trečias mažiausias iš visų šalių. Lietuviai nusileidžia tik Graikijai ir Prancūzijai, kurios yra vienintelės valstybės vietiniais žaidėjais pasitikinčios labiau nei praeityje. Graikų pakilimas yra 10 proc., o prancūzų – 9 proc.
Šiuo metu už Lietuvą, Graikiją ir Prancūziją vietiniais krepšininkais Eurolygoje labiau pasitiki tik Serbija.
Kiek prasčiau Lietuva atrodo jaunųjų vietinių krepšininkų kontekste. Jaunųjų lietuvių (iki 26 metų) aikštelėje praleidžiamas laikas per pastaruosius trejus metus lyginant su pirmaisiais trimis Eurolygos sezonais sumažėjo 69 proc., o tai yra daugiau nei turnyro vidurkis (66 proc.).
Mažiausią jaunųjų krepšininkų minučių Eurolygoje nuosmukį patiria Prancūzija (18 proc.), o didžiausią – Italija (97 proc.).
Pastaruoju metu mažėja ir lietuvių vaidmuo užsienio klubuose. Legionieriai iš Lietuvos Eurolygoje pastaruosius trejus metus gauna 52 proc. mažiau minučių nei per pirmus tris turnyro sezonus.
Visus tyrimo rezultatus galima rasti čia.
