Pasikeitęs požiūris

Šiame amžiuje Eurolygos finalo ketvertas dažniausiai lankė Europos didmiesčius: Berlyne (Vokietija), Stambule (Turkija), Madride ir Barselonoje (Ispanija) jis svečiavosi po du kartus, lemiamas stipriausių klubų grumtynes stebėjo tokie megapoliai kaip Londonas (Jungtinė Karalystė), Paryžius (Prancūzija), Maskva (Rusija).

Belgradas (Serbija), kur sekmadienį finišuos šis Eurolygos sezonas, yra mažiausias miestas nuo 2004-ųjų, kai finalo ketvertas surengtas Tel Avive (Izraelis).

O kitiems metams pasirinkta Vitorija (Ispanija), turinti vos 240 tūkst. gyventojų, apskritai įeis į istoriją kaip mažiausias miestas, priėmęs keturias dėl prestižinio trofėjaus kovojančias komandas.

Jei anksčiau Eurolyga stengėsi sudominti tik milijoninius gigantus, dabar eilės sulaukė ir mažesni, bet krepšinį kur kas labiau vertinantys taškai.

Tokia tendencija atrodytų palanki Kaunui, kuris anksčiau jau buvo minimas kaip galimas praėjusių metų finalo ketverto šeimininkas.

Bet Stambulo „Fenerbahče“ (Turkija) krepšininkai pernai pirmą kartą karūnuoti buvo savos publikos akivaizdoje.

O Eurolygos prezidentas ir vykdantysis direktorius J. Bertomeu kauniečiams ir dabar negali pažadėti nieko konkretaus.

„Jau esame kalbėję apie finalo ketvertą Kaune. Yra tam tikrų problemų, o pati didžiausia – apgyvendinimas. Ją būtina išspręsti, kitaip atvežti finalo ketverto į Kauną negalėsime. Žinoma, klubas, miestas ir visa šalis, šitaip mylinti krepšinį, būtų idealūs turnyro šeimininkai. Bet logistika taip pat svarbu“, – Krepšinis.lt sakė 59-erių ispanas.

Iš esmės Kaunui trūksta penkių žvaigždučių viešbučio, kuriame turėtų būti įkurdinti varžybų dalyviai. Neminint solidžių finansinių įsipareigojimų, kuriuos prisiima finalo ketverto šeimininkai.

Tiesa, praeityje J. Bertomeu viešai atmesdavo ir Vitorijos kandidatūrą, aiškindamas, kad baskų krašto miestas – tiesiog per mažas. Bet požiūris pasikeitė. Kaip Eurolygos bosas vertina Kauno galimybes ateityje?

„Negaliu kalbėti nei apie penkerių, nei apie dešimt metų terminus. Tikiuosi, kad Kaune finalo ketvertas bus surengtas anksčiau. Bet prisiminkite tą pačią Vitoriją. Ji laukti turėjo ištisus 18 metų. Aš tik norėčiau, kad Kaunui tiek ilgai laukti nereikėtų“, – dėstė J. Bertomeu.

"Žalgirio" arena

Išlaidų algoms riboti nesiruošia

Finalo ketverto klausimas Kaunui galbūt nebūtų toks aktualus, jei ne „Žalgirio“ krepšininkai, šiame sezone parodę, kad ir keleriopai menkesnius išteklius turinti komanda gali šokti aukščiau bambos.

8,5 mln. eurų biudžetą turintys Lietuvos čempionai Belgrade konkuruoja su varžovais, kurių piniginėse guli po 30-45 mln. eurų.

Besąlygiška klubų priklausomybė nuo pagrindinių rėmėjų dosnumo jau paskatino reaguoti futbolo pasaulį: UEFA dar praeitame dešimtmetyje įvedė finansinės drausmės taisykles, kurios nustato, kokią dalį biudžeto galima skirti žaidėjų atlyginimams ir kaip turi būti subalansuotos pajamos. Tiesa, ir futbole idealus modelis daugeliu atvejų dar toli nuo realybės.

Eurolyga panašių planų kaip UEFA, regis, neturi. Krepšinis.lt paklaustas, ar milžiniškos tokių klubų kaip Maskvos CSKA išlaidos algoms yra toleruotinos, J. Bertomeu teigė nematantis tame problemos.

„Tai nėra blogai. Norime, kad žaidėjai uždirbtų daug. Kitas dalykas – klubų nuostoliai. Mes norime kontroliuoti ekipų finansinį stabilumą. Tikrai neliūdėsime, kad vienas ar kitas klubas skiria 40 mln. eurų algoms – jei tik išlaidas padengia atitinkamos pajamos“, – kalbėjo Eurolygos vadovas.

Vis dėlto sveikintinas jam atrodo ir „Žalgirio“, pakeitusio skolose skendinčios ekipos reputaciją į veiksmingai dirbančio modernaus klubo įvaizdį, modelis.

„Klubai auga, stiprėja organizacine prasme. Ilgą laiką turėjome juos įtikinėti, kad pinigų ir resursų skirtų ne tik sportinei pusei, bet ir visai struktūrai. Dabar tokia politika jau neša vaisių.

„Žalgiris“ šia prasme virsta pavyzdžiu visiems. Šiais metais kauniečiai pasiekė gerų rezultatų aikštėje, bet man svarbiau, kad klubas dabar dirba labai profesionaliai, labai organizuotai. Arena, darbas su sirgaliais – man asmeniškai šie veiksniai yra patys reikšmingiausi. Nors Kaunas dabar, žinoma, turi ir daugiau kuo didžiuotis. Sporto rezultatai ir yra ilgalaikė sklandžios klubo veiklos pasekmė“, – samprotavo J. Bertomeu.

Jordi Bertomeu

Netiki Atėnų grasinimais

Jeigu dėl „Žalgirio“ Eurolygos vadovybei galvos nebeskauda, nemalonų sopulį kelia tarp Barselonos, kur įsikūręs lygos štabas, ir Atėnų (Graikija) įsiplieskęs keistas karas.

Jo fronto linijoje – vienas „Panathinaikos“ klubo krepšinio sekcijos savininkų Dimitris Giannakopoulas.

Giannakopoulų šeima, kuriai priklausanti verslo imperija vertinama maždaug milijardu JAV dolerių, legendinį Atėnų klubą valdo jau trejus dešimtmečius.

„Panathinaikos“ yra viena iš 11 ilgalaikes Eurolygos licencijas turinčių ekipų ir priklauso pačiai grietinėlei, bet santykius su lygos vadovybe pastaraisiais metais smarkiai temdo nuolatiniai D. Giannakopoulo išsišokimai, pereinantys į asmeniškumus.

Pavyzdžiui, neseniai 43-ejų graikas žinute socialiniame tinkle J. Bertomeu pasiuntė kuo toliau anglišku žodžiu, prasidedančiu raide „f“.

Konfliktas pasiekė tokį lygį, kad Eurolyga net uždraudė D. Giannakopoului lankytis turnyro rungtynėse ir skyrė 60 tūkst. eurų baudą, o pastarasis ėmė grasinti su visu „Panathinaikos“ persikelti į konkuruojančią FIBA Čempionų lygą.

Dimitris Giannakopoulas

Įsikišus D. Giannakopoulo tėvui Pavlui ir dėdei Thanasiui – vyresniesiems „Vianex“ farmacijos kompanijos savininkams – suformuota bent kiek konkretesnė šeimos pozicija Eurolygos atžvilgiu: esą „Panathinaikos“ pasitrauks, jei nebus atšauktos visos skirtos sankcijos.

J. Bertomeu to padaryti nesiruošia.

„Neketiname nieko anuliuoti. Tarptautinis sporto arbitražo teismas Lozanoje patvirtino, kad sankcijos yra teisėtos. Deja, tokia nemaloni yra šiandieninė padėtis. Tikiuosi, kad jis (D. Giannakopoulas – Krepšinis.lt) apmąstys savo elgesį ir pakoreguos jį. Daugiau nieko pasakyti negaliu“, – ginčą su Atėnais komentavo ispanas.

Nusprendęs vienašališkai palikti Eurolygą, pagal sutartį „Panathinaikos“ privalėtų sumokėti 10 mln. eurų kompensaciją. J. Bertomeu leidžia suprasti Giannakopoulų ultimatumus laikantis blefu.

„Pasekmės būtų tokios, kad jiems tektų žaisti trečiame Europos divizione. Nusileidus taip žemai kiltų įvairių sunkumų bandant išlaikyti esamą biudžetą, rėmėjus, elitinius žaidėjus. Bet aš nemanau, kad tai įvyks, norime, kad jie liktų su mumis. Manau, jie irgi nori to paties. Tereikia neišpūsti šito bereikalingo konflikto. Juk „Panathinaikos“ yra viena, o D. Giannakopoulas – kita. Klubas čia nepadarė nieko blogo“, – vertino J. Bertomeu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)