Pakanka pasižiūrėti, kaip iškart po apdovanojimų ceremonijos naudingiausias finalo ketverto ir viso sezono Eurolygos krepšininkas Vasilije Micičius užtraukė dainą kartu su žinomu Serbijos aktoriumi Darko Peričiumi.
„Nuostabus pasiekimas. Sveikinu trenerį Atamaną. Daug kartų prieštaravau jam, kai sakydavo, kad laimėsime Eurolygą. Bet jis tikrai mumis tikėjo, ir dabar esu labai laimingas dėl mūsų visų. Ir dar esu laimingas, kad žaidžiu Turkijoje, nes turkai švenčia labai panašiai kaip ir serbai – mūsų laukia puikus vakaras!“ – jau kiek vėliau spaudos konferencijoje vietoje nenustygo gynėjas, finale pelnęs 25 taškus.
Ilgai prie mikrofono jis ir neišsėdėjo.
Paklaustas apie vasarą laukiantį galimą persikėlimą į NBA lygą, V. Micičius pabaigti minties nesuspėjo.
„Negalvoju apie tolesnius tikslus – pirma, turime atšvęsti šią pergalę, antra, reikia užbaigti Turkijos čempionatą“, – pradėjo Vasia šaukiamas 27-erių krepšininkas, o tuomet į salę būriu įsiveržė jo komandos draugai.
Po kelių akimirkų viskas buvo permirkę vandeniu, o pergales dainas traukiantys „Anadolu Efes“ žaidėjai su savimi išsitempė ir rezultatu 86:81 laimėto finalo herojų.
E. Atamanas liko vienas ir skundėsi, jog po rungtynių vos spėja keisti klubo iš anksto pergalei pažymėti paruoštus čempioniškus marškinėlius, kurie bemat vėl sušlampa.
Pasitikėjimu savimi ir komanda nuolat spinduliuojantis 55-erių specialistas prisipažino, jog per visą sezoną galutine „Anadolu Efes“ pergale buvo suabejojęs tik sykį – paskutinių ketvirtfinalio serijos su Madrido „Real“ rungtynių pabaigoje.
„Bijojau tik 3 paskutines to mačo minutes. Kartais norint pasiekti tikslą prireikia sėkmės, kuri tuomet pasireiškė tuo neįtikėtinu paskutiniu Krunoslavo Simono tritaškiu. O galbūt sėkmė ir aplanko tuos, kurie labiausiai ja tiki.
Dvejus metus kalbėjome kiekvienos treniruotės metu, kad mūsų tikslas yra vėl grįžti į finalą. Bet ne, to nebūtų pakakę – mums reikėjo laimėti titulą.
Aš ne šiaip pasitikiu savimi – aš mačiau, kad mes to verti. Tiesą sakant, buvome sėkmingiausia Eurolygos komanda pastaruosius trejus metus. Taip, aš suteikiu žaidėjams laisvės, tačiau kartu yra ir sistema – su gatvės krepšiniu Eurolygos nelaimėsi. Sunkiai dirbome ir padarėme tai, kuo tikėjome“, – komentavo E. Atamanas.
Iškart po finalinės paskutinių rungtynių sirenos jis nepaleido telefono iš rankų – atskleidė rašęs žinutę savo 10-mečiui sūnui, kuris „ne visai legaliai“ stebėjo rungtynes Kelno arenoje, kurios tribūnos buvo paliktos tuščios.
„Sunku buvo sulaikyti jį viešbučio kambaryje. Jis yra kaip šios komandos narys, nepraleido nė vienerių rungtynių. Paslapčia radome jam vietą arenos palubėse – netoli mėnulio. Manau, vaikams, ypač berniukams, net ir per pandemiją būtina kaip nors socializuotis – nors tokiu būdu“, – dėstė nugalėtojų treneris.
Bet pakvietęs atžalą nusileisti prie aikštės E. Atamanas telefono iš rankų dar nepaleido – jį sulaikė skambutis.
„Pamačiau, kad man skambina iš nepažįstamo numerio. Tai buvo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris padėkojo mums visos šalies vardu. Jis atstovauja Turkijos liaudžiai, taigi, mums labai svarbu sulaukti tokio skambučio. Žinome, kad prie televizorių šį vakarą buvo visa Turkija – šis mačas buvo rodomas ne per kokį nors mokamą kanalą, o nacionalinio transliuotojo eteryje“, – didžiavosi „Anadolu Efes“ vairininkas.
Naudodamasis šiuo eteriu jis nusižengė protokolui ir iškart po mačo kalbinamas Joe Arlaucko prabilo turkiškai.
Paklaustas, kam buvo skirta emocinga tirada, E. Atamanas grįžo prie dar prieš finalo ketverto pradžią išsakytos kritikos Vokietijos vyriausybei dėl jos taikomų karantino ribojimų.
„Daugelis mūsų artimųjų, net oficialūs Eurolygos transliuotojai negavo Vokietijos vizų. Mes su visais Europoje draugaujame, visus maloniai priimame, o mūsų nepriėmė. Mes taip pat kovojame su pandemija, nesuprantu, kodėl prancūzų, italų ar ispanų žurnalistai yra čia, o turkų – ne.
Todėl norėjau kreiptis į visus žmones Turkijoje, pasveikinti juos. Noriu pabrėžti, kad mes puikiai suvokiame pandeminės situacijos rimtumą, labai užjaučiu visų mirusių artimuosius. Mūsų klubas šiandien dėl koronaviruso taip pat neteko rėmėjo, kuris buvo labai jaunas – ilsėkis ramybėje“, – atsisveikino E. Atamanas.
Pirmuoju Eurolygą laimėjusiu Turkijos treneriu tapęs specialistas taip pat užfiksavo savotišką „pokerį“: prieš triumfą Eurolygoje įvairios jo vadovaujamos komandos buvo iškovojusios Saportos taurės, FIBA Iššūkio taurės ir Europos taurės trofėjus.
„Laimėjau visas europines taures ir tuo didžiuojuosi. Tikiu, kad jauni Turkijos treneriai supras, jog irgi turi tokių galimybių. Bet ir man pačiam tai – dar ne pabaiga. Tęsime toliau, bandysime pakartoti sėkmę su šia komanda“, – žadėjo turkas.
Antrąsyk iš eilės finalą pasiekęs „Anadolu Efes“ iškovojo pirmą Eurolygos titulą klubo istorijoje.
Septintą kartą Eurolygos finale žaidusi „Barcelona“ čempione iki šiol buvo tapusi 2003-iaisias – tuomet pirmą iš keturių savo titulų kaip žaidėjas pelnė ir Š. Jasikevičius – bei 2010-aisiais.
Primename, kad penktadienį pusfinaliuose „Barcelona“ po Cory Higginso dvitaškio paskutinę sekundę 84:82 palaužė Milano „Olimpia“, o „Anadolu Efes“ panašiai dramatiškai 89:86 eliminavo Maskvos CSKA.
Sekmadienį rungtynes dėl trečios vietos 83:73 laimėjo Milano klubas.
