Željko Obradovičius, Predragas Danilovičius, Dimitris Itoudis, Svetislavas Pesičius, Dejanas Bodiroga, lvade Divacas, Draganas Kicanovičius ir kiti buvo tarp tų, kurie lydėjo legendinį serbų trenerį į paskutinę kelionę.
„Išėjo žmogus, kuris man buvo viskas – treneris, mokytojas, draugas, – kalbėjo Ž. Obradovičius, šią vasarą vėl ėmęsis trenerio darbo Belgrado „Partizan“ klube. – Jis buvo man buvo viskas, tačiau ne tik man. Jo palikimas yra milžiniškas. Jis užaugino daugybę žaidėjų ir visi sutiks, kad Duda taip pat padėjo jiems tapti geresniais žmonėmis. Aš turėjau privilegiją būti vienu iš jų“.
Ž. Obradovičius dar žaidėjas būdamas klausė D. Ivkovičiaus nurodymų buvusos Jugoslavijos nacionalinėje ekipoje, kuri 1988 metais laimėjo sidabro medalius Seulo olimpinėse žaidynėse ir tapo pasaulio čempione 1990 metais Buenos Airėse.
Vėliau abu bendradarbiavo, kuomet nacionalinėje ekipoje Ž. Obradovičius dirbo treneriu, o D. Ivkovičius buvo komandos vadovas. Abu laimėjo 1996 metų Atlantos olimpinį sidabrą ir 1998 metų pasaulio čempionų vardą Atėnuose. Nekalbant jau apie auksą ir bronzą atitinkamai 1997 ir 1999 metų Europos čempionatuose.
Vėliau abu treniravo skirtingas Eurolygos komandas Graikijoje ir Turkijoje, kol D. Ivkovičius išėjo į pensiją 2016 metais.
„Galėčiau dienomis kalbėti apie jį, pasakoti istorijas ir anekodtus, – savo emocinėje atsisveikinimo kalboje sakė Ž. Obradovičius. – Esu 17 metų jaunesnis už jį, tačiau jis visuomet laikė mane lygiu sau, su didele pagarba, kurią jaučiau jam. Esu tikras, kad Duda žinojo, kad esu jam nuoširdus draugas“.
Ž. Obradovičius pasakojo, kad D. Ivkovičius pašaukė jį į nacionalinę ekipą 1988 metais: „Dudai žaidėjai buvo labai svarbūs. Net tuomet jis mane pasivesdavo į šalį ir aiškindavo, kaip aš, būdamas vyriausias, galiu paveikti jaunesnius ir talentingus žaidėjus pozityviausiu būdu. Tai pirmoji pamoka, kurią gavau iš jo ir naudoju ją iki šių dienų dirbdamas su savo žaidėjais“.
Buvęs D. Ivkovičiaus auklėtinis, o dabar Serbijos krepšinio federacijos prezidentas P. Danilovičius taip pat kalbėjo apie velionį ir kaip apie mokytoją, ir kaip apie ilgametį draugą. „Krepšinio istorija be jo yra neįsivaizduojama. Vis dar jaučiame jo pusšimčio metų darbo vaisius“, – sakė jis.
Laidotuvėse dalyvavęs Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius taip kalbėjo: „Kaip prezidentas, didžiuojuosi, kad Serbija turėjo ir visuomet turės tokį vyrą. Net jei jis fiziškai mus paliko, Dušanas „Duda“ Ivkovičius yra didis žmogus, kuris Serbijos niekuomet nepaliks ir kurio Serbijoje niekas nepamirš“.
D. Ivkovičius palaidotas Belgrade.
