E.Cota vis dar ne­sup­ran­ta at­lei­di­mo mo­ty­vų

Per­ve­dė pi­ni­gus ne ten

Iš­siaiš­ki­nęs, jog Ame­ri­ko­je iš­duo­tą vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą at­gaus tik ta­da, kai su­mo­kės bau­dą, E.Co­ta kar­tu su jį ly­dė­ju­siu „Žal­gi­rio” klu­bo ats­to­vu išs­ku­bė­jo į ban­ką.

Pa­tei­kęs pi­ni­gų pa­ve­di­mą liu­di­jan­tį do­ku­men­tą, ame­ri­kie­tis at­ga­vo pa­žy­mė­ji­mą. Ta­čiau net­ru­kus paaiš­kė­jo ku­rio­ziš­kas ne­su­sip­ra­ti­mas – klu­bo ats­to­vas pi­ni­gus už skir­tą bau­dą per­ve­dė ne į tą sąs­kai­tą.

E.Co­ta ti­ki­no ne­sup­ran­tan­tis, kaip tai ga­lė­jo nu­tik­ti, nes rei­ka­lus ban­ke tvar­kė ne jis, o „Žal­gi­rio” ats­to­vas. Vis dėl­to po­li­ci­nin­kai sug­rą­žin­to vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo iš le­gio­nie­riaus nea­tė­mė, o lie­pė kuo grei­čiau grįž­ti į ban­ką ir iš­tai­sy­ti klai­dą.

Apie at­lei­di­mą nep­ra­ne­šė

Vėl ta­pęs pil­na­tei­siu vai­ruo­to­ju, E.Co­ta su­ti­ko „Ekst­ra ži­nioms” pa­pa­sa­ko­ti apie at­lei­di­mo iš „Žal­gi­rio” eki­pos ap­lin­ky­bes bei atei­ties pla­nus.

– Ką da­bar ke­ti­na­te veik­ti?

– Ar­ti­miau­siu me­tu vyksiu į JAV, ten teks ieš­ko­ti nau­jo dar­bo. Vi­sus ma­no reika­lus tvar­ko agen­tas ir ti­kiuo­si su­lauk­ti pa­siū­ly­mų ats­to­vau­ti ki­tiems klu­bams. Il­sė­tis tik­rai ne­ke­ti­nu, nes esu ge­ros spor­ti­nės for­mos.

– Kaip ver­ti­na­te „Žal­gi­rio” va­do­vų spren­di­mą at­si­sa­ky­ti jū­sų pas­lau­gų?

– Bu­vau šo­ki­ruo­tas. Tik­rai ne­ma­nau, jog vai­ruo­da­mas neb­lai­vus pa­da­riau to­kį nu­si­žen­gi­mą, už ku­rį ver­tė­jo ma­ne at­leis­ti. Ma­no ma­ny­mu, šis įvy­kis bu­vo tik pre­teks­tas at­leis­ti, o prie­žas­tys vi­sai ki­tos.

Grei­čiau­siai „Žal­gi­ris” ne­no­ri man mo­kė­ti prik­lau­san­čių pi­ni­gų už vi­są se­zo­ną.

– Kas jums pra­ne­šė, kad jau ne­sa­te „Žal­gi­rio” žai­dė­jas?

– Apie tai su­ži­no­jau iš JAV gy­ve­nan­čio sa­vo agen­to. Keis­ta, ta­čiau nie­kas iš klu­bo ats­to­vų man ne­si­tei­kė ši­to pra­neš­ti. Ir dar. Iki šiol nė vie­nas iš ko­man­dos va­do­vų man ne­pas­kam­bi­no ir ne­paaiš­ki­no at­lei­di­mo prie­žas­čių.

– Kau­no klu­bo va­do­vy­bė pa­reiš­kė, kad vai­ruo­da­mas ne­b­lai­vus jūs disk­re­di­ta­vo­te „Žal­gi­rį”.

– Su­tin­ku, kad pa­da­riau klai­dą. Ne­su al­ko­ho­lio mė­gė­jas. Tą šeš­ta­die­nio va­ka­rą iš­gė­riau la­bai ma­žai. Vai­ra­vau įp­ras­tai – ne­sib­laš­kiau po gat­vę, ne­vir­ši­jau grei­čio, ne­su­kė­liau ava­ri­nių si­tua­ci­jų.

Po­li­ci­nin­kai ma­ne sus­tab­dė prie pat na­mų. Nors jie ga­na pras­tai kal­bė­jo ang­liš­kai, ta­čiau sup­ra­tau, ko jie no­ri, sė­dau į jų auto­mo­bi­lį, pa­si­tik­ri­nau gir­tu­mą. Ne­si­gin­či­jau dėl nustatyto gir­tu­mo, pa­si­ra­šiau pro­to­ko­luo­se. Kur jūs ma­to­te disk­re­di­ta­ci­ją?

– Taip pat tei­gia­ma, kad jūs bu­vo­te at­leis­tas dėl ne­pa­gar­baus el­ge­sio su ko­man­dos žai­dė­jais bei tre­ne­riais.

– Tai ab­so­liu­ti ne­tie­sa, me­las. Da­bar jau­čiuo­si itin bjau­riai. Kaip sup­ran­tu, klu­bas, ku­ria­me žai­džiau, no­ri ma­ne pa­vers­ti „blo­gie­čiu”.

Ma­nau, kad ta­pau di­de­le „prob­le­ma” ko­man­dos tre­ne­riui An­ta­nui Si­rei­kai. Jis ne­lei­do man at­sisk­leis­ti kaip žai­dė­jui.

Ne­mo­ka ang­lų kal­bos

– Ką reiš­kia „at­sisk­leis­ti”?

– Tre­ne­ris vi­sa­da žiū­ri tik į sta­tis­ti­nius krep­ši­nin­ko ro­dik­lius. Kaip aš ga­liu pa­ro­dy­ti ge­rus re­zul­ta­tus, jei jis ne­lei­džia man da­ry­ti to, ką mo­ku ge­riau­siai – verž­tis ir mes­ti. Aš ne­si­s­ten­giau dėl sa­vo sta­tis­ti­kos, da­riau vis­ką, kad ko­man­da lai­mė­tų.

– Ar te­ko su A.Si­rei­ka aiš­kin­tis ki­lu­sius ne­su­ta­ri­mus?

– Kai su­lauk­da­vau prie­kaiš­tų dėl pras­tų ro­dik­lių, ban­džiau aiš­kin­ti, jog taip yra to­dėl, kad to­kį vaid­me­nį jis pats man sky­rė. Tre­ne­riui sa­kiau – jei esu ne­tin­ka­mas, aš išei­siu. A.Si­rei­ka man nuo­lat at­sa­ky­da­vo, kad jo­kių prob­le­mų nė­ra, žai­di ge­rai, lik klu­be. Du se­zo­nus bu­vau ge­ras, o da­bar stai­ga ta­pau blo­giu­ku.

– Kas nu­ti­ko po ma­čo su Liub­li­ja­nos „Olim­pi­ja”? Klu­bo ats­to­vai tei­gia, kad ta­da konfliktavote su ad­mi­nist­ra­ci­ja, tre­ne­riais ir ko­man­dos na­riais.

– Aš jums ga­liu pa­sa­ky­ti, kaip ten vis­kas bu­vo. Ne­bu­vo jo­kio konf­lik­to. Ne­sup­ran­tu, iš kur tre­ne­ris Si­rei­ka išt­rau­kė, kad aš ne­pa­gar­biai su juo kal­bė­jau­si? Juk jis ne­sup­ran­ta ang­liš­kai, tre­ni­ruo­čių me­tų bend­rau­da­vo­me per ver­tė­ją.

Tą­kart pel­niau 5 taš­kus ir eili­nį kar­tą su­lau­kiau prie­kaiš­tų. Stra­te­gui pa­sa­kiau, jei­gu jis ne­pa­ten­kin­tas ma­no žai­di­mu, ga­li pa­si­ra­šy­ti pa­lei­džia­mą­jį raš­tą. Tuo po­kal­bis ir bai­gė­si.

Pa­sa­ky­ki­te, kas iš žai­dė­jų per var­žy­bas ar po jų ne­si­kei­kia? Aš esu „vai­kas” pa­ly­gi­nus su Ta­no­ka Bear­du. Kai jis pa­siun­ta – kliū­va vi­siems – ir žai­dė­jams, ir tre­ne­riams.

No­ri į „Lie­tu­vos ry­tą”

– Ką ma­no ko­man­dos drau­gai apie jū­sų pa­ša­li­ni­mą, ar kal­bė­jo­te su jais?

– At­vi­rai te­ko bend­rau­ti su Reg­gie Free­ma­nu ir T.Bear­du. Ne­se­niai kal­bė­jau su Jo­nu Ma­čiu­liu. Jie nus­te­bę to­kiu klu­bo va­do­vų spren­di­mu. Ga­lų ga­le žai­dė­jai pui­kiai ži­no, jog vis­kas, ką šio­mis die­no­mis apie ma­ne pa­sa­kė klu­bo va­do­vy­bė – yra me­las.

– Ar ke­ti­na­te ats­to­vau­ti „Žal­gi­riui” kada nors atei­ty­je?

– Šio­je ko­man­do­je nie­ka­da ne­žai­siu. Stop. Pa­si­tai­sy­siu – iki tol, kol tre­ne­riu dirbs A.Si­rei­ka. Man nep­riim­ti­nas jo el­ge­sys su žai­dė­jais. Dėl tre­ne­rio iš ko­man­dos pa­sit­rau­kė ge­ras ma­no drau­gas Lar­ry Ayuso, o ma­ne pap­ras­čiau­siai at­lei­do, ne­paaiš­ki­nę net už ką.

– Gal jau su­lau­kė­te pa­siū­ly­mo iš ki­tų klu­bų, pa­vyz­džiui „Lie­tu­vos ry­to”?

– Kol kas į ma­no agen­tą dar nie­kas ne­sik­rei­pė. Jei tik bus pa­siū­ly­mas iš „Lie­tu­vos ry­to”, ma­nau, nea­be­jo­da­mas su­tik­čiau. Tie­są sa­kant, sva­jo­ju apie to­kią ga­li­my­bę, la­bai no­rė­čiau žais­ti „Lie­tu­vos ry­te”.

– Ka­da ke­ti­na­te pa­lik­ti Lie­tu­vą? Ar jau tu­ri­te bi­lie­tus?

– Bi­lie­tų na­mo dar ne­tu­riu, juos tu­ri nu­pirk­ti klu­bas. Ko ge­ro, iš­vyk­siu rytoj. Man jau pra­ne­šė, jog iki Frank­fur­to iš Vil­niaus teks skris­ti su „Žal­gi­riu”, ku­ris tą­dien vyks į Tre­vi­zą žais­ti ULEB Euro­ly­gos rung­ty­nių.

Sa­ky­čiau, tai la­bai nee­tiš­kas spren­di­mas ma­no ir bu­vu­sių ko­man­dos drau­gų atž­vil­giu. O gal to­kiu bū­du no­ri­ma su­tau­py­ti pi­ni­gų?