Lietuvos rinktinė (3 pergalės / 1 pralaimėjimas) jau yra užsitikrinusi kelialapį į Europos pirmenybes, o atrankos varžybas H grupėje užbaigs akistatomis su Lenkija (vasario 21 d. Katovicuose) ir Estija (vasario 24 d. Klaipėdoje).
„Nesvarbu, kad jau papuolėme į čempionatą, dėl to niekas nesikeičia. Į visas rungtynes žiūrime rimtai. Skirtumas tik tas, kad šįkart stipriausi klubai paprašė patausoti kai kuriuos žaidėjus, ir mes į tai atsižvelgėme. Tikslai lieka tie patys, tik žaidėjai – kiti“, – po pirmadienio treniruotės Vilniuje sakė R. Kurtinaitis.
64-erių specialistas taip pat žvilgtelėjo kiek toliau į priekį ir išsakė savo poziciją dėl derybų su vienais finalinio etapo šeimininkų suomiais, kurie svarsto galimybę pasinaudoti teise į savo grupę pakviesti Lietuvos komandą.
Be to, grįžtelėjo ir atgal, pasidalinęs dar neataušusiais įspūdžiais iš Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto savaitgalio, vainikuoto nelaukta finalo drama.
– Turite naujų nuostolių? – „Delfi“ po rinktinės treniruotės paklausė R. Kurtinaičio
– Taip, labai nelauktai… Net keista, nes šiandien treniruotė buvo tik įžanginė, be kontakto – kad dalyvavusiems KMT finalo ketverte nebūtų per sunku. Pasirodo, net ir tokiose treniruotėse atsitinka nelaimių. Lygioje vietoje Ąžuolui tarsi užsikirto kelio girnelė, net nesupratau, kas įvyko. Sunku spręsti, nesu gydytojas.
Bet manau, kad tai nebuvo sunki trauma, tikiuosi, viskas bus gerai. Kiek girdėjau, panašiai jam nebe pirmą kartą atsitinka, gal nieko baisaus. Ąžuolas mums – labai svarbus, todėl apsidraudėme, norime išsiaiškinti, kas jam nutiko. Būtų labai gaila, jei, neduok Dieve, kažkas rimto.
– O jei negalės žaisti, dar galite ką nors pasikviesti į pagalbą?
– Galvosime, turime naują galvos skausmą. Gytis Masiulis mums labai tiktų, bet buvome sutarę su Vilniaus „Rytu“, kad jo nejudinsime. Na, pažiūrėsime, labai sudėtingas klausimas. Kol kas patiems šokas, laukiame, kokie bus tyrimų rezultatai.
– Praėjusią savaitę Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Mindaugas Balčiūnas žadėjo pasitarti su jumis, ar neturite nieko prieš, jog Europos čempionatą rinktinė pradėtų Suomijoje. Koks jūsų atsakymas?
– Atsakiau, kad nematau prasmės šiuo klausimu su manimi tartis – kaip bus, taip man ir tiks. Gal būsiu ne visai taktiškas, bet man visiškai vienodai, ar tai bus Lenkija, ar Suomija. Jeigu mes pradėsime visko bijoti, vengti... Kai pradedi rinktis priešininkus, šalis, paprastai tai baigiasi nelaime.
Tad man iš principo nėra didelio skirtumo. Gal čia federacijai aktualiau, kur patogiau nuvykti mūsų sirgaliams – regis, atstumas panašus ir ten, ir ten.
– Savaitgalį buvote „Twinsbet“ arenoje – kokie ryškiausi įspūdžiai iš KMT?
– Na, aš galvojau, kad tai bus visų laikų prasčiausias finalo ketvertas. Kadangi nepateko viena pagrindinių komandų „Rytas“. Galvojau, galbūt kažką parodys Vilniaus „Wolves“, o parodė Klaipėdos „Neptūnas“ – garbė ir šlovė jiems. Pergalė yra pergalė, bet turbūt pamenate Sidnėjaus olimpines žaidynes ir Šarūno Jasikevičiaus paskutinį metimą į amerikiečių krepšį. Charlesas Barkley tada sakė: kokia mes Svajonių komanda, jei rungtynių baigtis priklauso ne nuo mūsų, o nuo priešininko metimo.
Panašiai ir Kauno „Žalgiriui“ buvo. Aišku, sveikinu, kad tokias sunkias rungtynes laimėjo. Bet „Neptūnas“ labai maloniai nustebino, ir tai nebuvo atsitiktinumas. Jei toliau taip žais, laukia įdomi Lietuvos čempionato kulminacija.
– Vakar visi buvo klausinėjami, ką galvojo, kai Deivido Gailiaus paleistas kamuolys skriejo link krepšio. Norėjote, kad įkristų vardan sportinio intereso?
– (Juokiasi – „Delfi“) Vis tiek, kaip bebūtų, aš išlieku žalgirietis, nes Kaune užaugęs. Vis tiek džiaugiuosi „Žalgirio“ pergale. O jei būtų laimėjęs „Neptūnas“, jie būtų to verti. Tai buvo tiesiog sėkmės klausimas, kadangi tas pats D. Gailius lygiai iš to paties taško praėjusioje atakoje buvo pataikęs. Kaip šiandien pastebėjo Darius Lukminas, tik didieji meistrai gali įmesti du kartus iš eilės (šypsosi – „Delfi“).
– Jūs esate buvęs žiniasklaidoje prieš KMT kovas jau beveik atleisto „Neptūno“ trenerio Georgo Vovoro batuose, kai treniravote „Rytą“. Kaip manote, ar dėl graiko ateities dar turėtų būti klausimų?
– Ne man čia spręsti, žinau tik tai, kad kas sezoną klubai tampa vis agresyvesni trenerių atžvilgiu. Bet kokia nesėkmė gresia atleidimu. Kita vertus, kaip ne kartą minėjau, tai yra mūsų darbo dalis. Pavyzdžiui, aš buvau atleistas gal tris kartus, bet gyvenimas tuo nesibaigė. Kaip kažkada sakė gerbiama mūsų aktorė Nijolė Oželytė, jei užsidaro durys, atsidaro langas.
Kalbėjausi su buvusiu „Ryto“ prezidentu Gedvydu Vainausku, kai kažkada tapęs Lietuvos čempionu buvau atleistas iš jo klubo. O jis sakė: džiaukis, antraip nebūtumei atradęs Maskvos srities „Chimki“ ir nebūtumei dar kartą laimėjęs Europos taurės.