Rinkos ir „Sodros“ skaičiai skiriasi dešimtis kartų
Finansinis perteklius ir prabanga, kurioje neva maudosi profesionalūs krepšininkai, tėra mitas. Pasirodo, jų gyvenimas rožėmis klotas ne labiau nei, pavyzdžiui, socialinių darbuotojų. Bent jau „popieriuje“.
Štai penktą vietą LKL užimančio „Vytauto“ žaidėjai, tarp kurių yra ir buvusių Lietuvos rinktinės atstovų, tenkinasi minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio uždarbiu.
Sunku tuo patikėti? Išties, rinkoje tokie žaidėjai kaip Tomas Delininkaitis, Artūras Valeika ar Saulius Kulvietis įkainojami bent dešimteriopai brangiau.
„Nemanau, kad tai realūs skaičiai. Akivaizdu, kad jie verti daugiau“, – Krepšinis.lt sakė praeityje krepšinio versle sukęsis sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius.
Vis dėlto „Sodros“ paskelbtais sausio duomenimis, Prienų-Birštono ekipos krepšininkų vidutinė alga yra 380 eurų. Dar labiau vargti turi treneriai ir klubo darbuotojai, pasirašę darbo sutartis. Jų vidutinis užmokestis – vos 125 eurai. Ir tai – neatskaičius mokesčių.
Bando sutaupyti mokesčių sąskaita
Būtent pastarieji yra raktas, leidžiantis išspręsti už katino ašaras neva rungtyniaujančių Virginijaus Šeškaus auklėtinių galvosūkį.
Socialinio draudimo mokesčių „Vytautas“ sausį sumokėjo tik 1,9 tūkst. eurų – mažiau visoje lygoje atskaičiavo tik Pasvalio „Pieno žvaigždės“, remiantis oficialiais duomenimis, sausį apskritai neišmokėjusios pinigų žaidėjams.
„Vytauto“ direktorius Adomas Kubilius pripažino, kad realios žaidėjų pajamos – didesnės nei nurodo „Sodra“.
Anot jo, dėl finansinių problemų metų pradžioje „Vytautas“ vėlavo atlikti mokėjimus.
„Sumos tikrai nėra tokios, tikrai ne. Tiesiog neturėjome pinigėlių, todėl sausį mokėjome minimalią sumą, kad žaidėjai būtų apdrausti sveikatos draudimu“, – Krepšinis.lt aiškino A. Kubilius.
Jis neslėpė, kad krepšininkai į kišenes įsideda didesnį uždarbį nei nurodoma jų sportinės veiklos sutartyse. Pastarosios apmokestinamos taip pat kaip darbo sutartys, tad klubas ieško „pigesnių“ būdų atsiskaityti su komandos nariais. Ir suranda.
„Žaidėjams mokami ir piniginiai prizai, maistpinigiai, komandiruotpinigiai. Tai, kas leidžiama įstatymo. Tuo turbūt naudojasi visi klubai. Ačiū Dievui, kad dar yra tokia galimybė, nes kitaip sportui išvis būtų labanakt. Bet vokeliuose atlyginimų nemokame. Nežinau, kaip tai reikėtų daryti, kai pajamas gauname pagal paramos sutartis ir turime atsiskaityti“, – tikino vienas „Vytauto“ vadovų.
Koks yra tikrasis komandos atstovų atlyginimų vidurkis, jis negalėjo pasakyti.
„Reikia skaičiuoti. Mokame ir pusantro tūkstančio, ir du – visaip“, – kalbėjo A. Kubilius.
Lyga po klubų virtuvę nesižvalgo
LKL klubų metinis biudžetas turi būti ne mažesnis nei 350 tūkst. eurų – tokį reikalavimą yra iškėlusi pati lyga.
Kelioms ekipoms nuriedėjus skolų nuokalne, pati lyga prieš dvejus metus buvo priversta ir pripažinti, kad finansinė klubų kontrolė yra neveiksminga, o deklaruojami biudžetai turi mažai bendro su realybe.
LKL prezidentas Remigijus Milašius Krepšinis.lt tvirtino, kad dabar ekipų sąskaitos sekamos atidžiau. Bet neslėpė, jog lygą domina tik pajamų dydis, o išlaidos – pačių klubų reikalas.
„Aš nesikišu į klubo finansinius reikalus, negaliu jo audituoti. Jiems patiems spręsti, kaip pasirašyti sutartis. Mums klubai tik pristato savo metinius biudžetus. Mūsų nusamdyti auditoriai patikrina, ar jie tikrai gauna 350 tūkst. eurų įplaukų. Viskas. Kaip klubai išnaudoja tuos pinigus, aš tikrai nežinau, išlaidų mes nekontroliuojame. Klubai niekada neleis lygai lįsti į jų vidinius reikalus“, – pabrėžė R. Milašius.
Žaidėjams – mažiau nei darbuotojams?
Įdomybių apstu ir kitų LKL klubų buhalterijoje.
„Sodros“ duomenimis, Utenos „Juventus“ sausį žaidėjams mokėjo kone tiek pat kiek „Vytautas“ – vos po 400 eurų. Tuo metu keturi klubo darbuotojai vidutiniškai užsidirbo po 1022 eurus.
„Juventus“ direktorius Eimantas Skersis Krepšinis.lt teigė, kad iš tiesų komandos krepšininkų algos yra gerokai didesnės, tik sausį klubas dėl finansinių srautų aplinkybių vėlavo išmokėti visas priklausančias sumas.
„Pats mažiausias žaidėjo atlyginimas „Juventus“ ekipoje yra didesnis nei nurodomi 400 eurų. Ir mes jokių maistpinigių nemokame, nebandome kaip nors susimažinti mokesčių naštos – visas krepšininkų uždarbis numatytas jų sutartyse. Tiesiog dalį pinigų pervedėme ne sausį, o vasario pradžioje, todėl jie turėtų atsispindėti kito mėnesio statistikoje“, – aiškino E. Skersis.
Pagal „Sodrą“, etatiniams darbuotojams dosnesnis nei žaidėjams buvo ir Klaipėdos „Neptūnas“. Pirmiesiems atiteko vidutiniškai po 1648 eurus, pasirašiusiems sportinės veiklos sutartis – po 1016 eurų.
Panašią sumą – vidutiniškai po 1006 eurus – savo žaidėjams išmokėjo Alytaus „Dzūkija“.
Tarp LKL lyderių pagal vidutinius krepšininkų atlyginimus tvirtai pirmauja „Žalgiris“ (13753 eurai), antras – Vilniaus „Lietuvos rytas“ (4746 eurai), trečias – Panevėžio „Lietkabelis“ (3000 eurų).
Tiesa, „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Purlys atkreipė dėmesį, kad tikrasis žaidėjų algų vidurkis yra didesnis, nes „Sodra“ įvertina tik lietuvių gaunamas pajamas. Legionieriams ne iš ES šalių, kurie paprastai uždirba daugiau už vietos žaidėjus, socialinio draudimo mokesčių mokėti nereikia.
Tuo metu finansinę krizę bandantys ištverti autsaideriai „Šiauliai“ sausį apskritai nemokėjo „Sodrai“ įmokų nuo sportinės veiklos sutarčių. Tiesa, aštuoni darbo santykiais su klubu susaistyti darbuotojai atlyginimus gavo – neatskaičius mokesčių, vidutiniškai po 1212 eurų.
Savo ruožtu, Kėdainių „Nevėžis“ viešumos išvengė, mat „Sodra“ paskelbė tik įmonių, turinčių daugiau nei po 3 darbuotojus, vidutines algas. „Nevėžyje“ darbo sutarčių pagrindu triūsia vien tik direktorė Ingrida Marijošienė bei buhalterė.
Primename, kad „Sodra“ viešinti Lietuvos įmonių vidutinius atlyginimus pradėjo šią savaitę.
Atskirai nurodomi darbo ir autorines sutartis turinčių asmenų uždarbio vidurkiai. Antrai kategorijai priskiriami ir sportinės veiklos kontraktai, kuriuos su klubais sudaro LKL rungtyniaujantys krepšininkai. Kita vertus, pajamos, apskaitomos kaip gautos iš individualios sporto veiklos, į šį skaičių nepatenka.
Tuo metu ekipų trenerių statusas įvairus – vieni klubai su jais sudarę darbo sutartis, kiti įformina santykius kitaip.
Mokesčių pirmūnai ir autsaideriai
2015 metais LKL klubai jau buvo sukėlę kreivų žvilgsnių dėl sunkiai paaiškinamų sumų, pervedamų į valstybės biudžetą.
Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kiek pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių per metus sumokėjo aukščiausiojo diviziono ekipos.
Žirklės buvo stulbinančiai plačios. Jei „Žalgiris“ per du valdomus juridinius asmenis nacionalinį biudžetą papildė 885 tūkst. eurų, „Šiauliai“ įsigudrino nesumokėti nė tūkstančio. Saulės miesto klubas per metus VMI pervedė vos 746 eurus.
Antrą vietą tarp daugiausiai mokesčių mokančių LKL klubų užėmė „Lietuvos rytas“ (398,5 tūkst. eurų), trečią – „Neptūnas“ (93 tūkst.). Priešingoje VMI lentelės pusėje „Šiauliams“ kompaniją palaikė „Mažeikiai“ (3 tūkst.), „Dzūkija“ ir „Vytautas“ (buv. „Prienai“) – po 9,9 tūkst. eurų.
