19-metis Kerras Kriisa pataikė 8 tritaškius, surinko 26 taškus ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus, pasiglemždamas antraštes ne tik savo šalies, bet ir Lietuvos žiniasklaidoje.
O niekada oficialiose rungtynėse lietuvių neįveikusi Estijos nacionalinė komanda penktadienį Taline po pratęsimo triumfavo rezultatu 92:85.
Devintame danguje atsidūręs jaunasis nugalėtojų lyderis po mačo net prašė žurnalistų nepriminti, kad dvikova buvo tik kontrolinė.
„Patikėkite, jausmas – labai geras. Tribūnoje pamačiau savo pirmąjį trenerį, šiek tiek susijaudinome, net ašara nubėgo. Visai Estijai ši pergalė reiškia labai daug. Turime daug jaunimo, daug perspektyvų. Jeigu su tokia komanda nugalime tikrai stiprią Lietuvos rinktinę, vadinasi, mūsų krepšinis yra gerose rankose“, – tryško laime vakaro herojus.
Būtent jo tritaškis ir rezultatyvūs perdavimai pratęsimo metu padėjo numalšinti svečių spurtą ir įtvirtinti pergalę. Maža to, K. Kriisa įsitikinęs, kad estai diktavo sąlygas nuo pat pirmojo ginčo kamuolio.
„Dominavome visas rungtynes. Nepavyko įgyti dviženklės persvaros, bet pirmavome tai 9, tai 8 taškais. Paskui greitai išbarstėme pranašumą, atsilikome 3 taškais. Bet nesustojome, gerai judėjome puolime, ir Sanderis Raieste pataikė be galo svarbų tritaškį. O tuomet – tie atkovoti kamuoliai... Buvo tikrai geros rungtynės“, – sakė 189 cm ūgio įžaidėjas.
„Saku Suurhall“ arenoje jis surengė geriausią karjeros pasirodymą. Žodžio kišenėje neieškantis krepšininkas paprastai paaiškino savo tolimų šūvių salvę – jeigu krenta, kodėl nemesti?
„Paprastai jei pataikai pirmą, pradedi savimi pasitikėti. Tariau sau: jeigu nepataikysiu, truputį atsitrauksiu. Bet jei jau pataikau, tai ir reikia mesti“, – pažymėjo K. Kriisa.
Jis neatskleidė, kokių atsiliepimų po finalinės sirenos išgirdo iš buvusio komandos draugo Roko Jokubaičio – K. Kriisa nuo 2018-ųjų priklausė Kauno „Žalgiriui“, o kitą sezoną karjerą tęs Arizonos universitete, NCAA lygoje.
Nutylėjo K. Kriisa ir Delfi paprašytas savo jausmus apibūdinti kokiu nors lietuvišku žodžiu.
„Negaliu garsiai pasakyti, tai blogas žodis“, – šypsojosi estas, po penktadienio susitikimo pakeliui į rūbinę išdalinęs bent penkis interviu.
Tuo metu kur kas daugiau šilto ir šalto matęs Estijos rinktinės kapitonas Siimas-Sanderis Vene buvo kur kas santūresnis.
Vis dėlto ir 13 taškų pelnęs puolėjas pripažino – pergalė prieš Lietuvą jo tautiečiams yra neeilinė.
„Kad ir kontrolinės rungtynės, bet vis tiek visi laimingi. Manau, ypač tokiai jaunai komandai kaip mūsų tai yra geras impulsas ateičiai.
Ketvirtame kėlinyje sunkiu metu atkovojome daug kamuolių puolime, keletą perėmėme. Atlaikėme, nors tada rungtynės galėjo pakrypti ne mūsų naudai. Nemanau, kad lietuviai nenorėjo laimėti, bet taip, šiandien mes kovojome šiek tiek smarkiau nei varžovai“, – komentavo žaidėjas, anksčiau taip pat net dešimtmetį turėjęs sutartį su „Žalgiriu“, bet Kaune taip ir neįsitvirtinęs.
Įdomu, jog S. S. Vene prieš savaitę dar šoko savo vestuvėse. Po jų 29-erių žaidėjas vietoje medaus mėnesio pasirinko nacionalinės komandos stovyklą.
Tačiau po tokios pergalės turėtų atlyžti net antra pusė.
„Ką padarysi. Kartais kažką reikia paaukoti. Žmona supranta. Juk krepšinį žaidžiame ne dėl treniruočių, o dėl rungtynių. Buvo labai smagu po tokios ilgos pertraukos vėl parungtyniauti“, – ranka numojo S. S. Vene.
7 tūkst. vietų turinčioje „Saku Suurhall“ arenoje penktadienį buvo apie 1,5 tūkst. žmonių – skaičiuojant ne tik žiūrovus, bet ir komandas, teisėjus, žurnalistus, aptarnaujantį personalą.
Priimti daugiau publikos Estijos krepšinio federacijai neleido viešuosius renginius dėl pandemijos vis dar ribojantys teisės aktai.
Pirmoje žiūrovų eilėje įsitaisė Estijos premjeras Juris Ratas ir Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio („FIBA Europe“) vykdantysis direktorius Kamilis Novakas.
Lietuvos rinktinę palaikė keliolika aktyviausių gerbėjų ir dar kelios dešimtys žaliais marškinėliais pasipuošusių aistruolių, išsibarsčiusių kituose sektoriuose.
Nei jie, nei vietiniai sirgaliai nevargino savęs nebeprivalomu karantino atributu – kaukėmis.
Šeštadienį, nuo 19.30 val., Lietuvos rinktinė sužais dar vienas rungtynes – šįkart su Latvijos reprezentacine komanda.
Lietuviai į Taliną atvyko be Artūro Gudaičio ir Arnoldo Kulbokos – pirmasis dar nepraėjo medicininio patikrinimo Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) klube, antrasis iki galo nepasveiko po traumos ir sulaukė Bilbao „Basket“ (Ispanija) rekomendacijų nežaisti turnyre.
Mače prieš latvius nebus ir Eimanto Bendžiaus, kuris iš Estijos sostinės anksčiau išvyks dėl asmeninių priežasčių. Tad baigti varžybas D. Maskoliūnui teks su dešimčia auklėtinių.
Tarptautinis „Baltijos kelio“ turnyras Taline rengiamas Estijos krepšinio šimtmečio proga.
Estijos krepšinio ištakos datuojamos 1920 metais, nors atspirties tašką būtų galima rasti jau 1913-uose.
Būtent tada į Narvą atvykę jaunuoliai iš Sankt Peterburgo „Majak“ klubo pirmą kartą estams pademonstravo, kaip žaidžiamas krepšinis. Vienoje iš carinės Rusijos sostinių naujos sporto šakos taisykles prieš tai pristatė amerikiečiai.
Vis dėlto Estijoje sutartinai krepšinio istorija skaičiuojama nuo tada, kai dviejuose Talino mokyklose imta mokyti krepšinio ir tinklinio pagrindų.
Estijos krepšinio federacija buvo įkurta 1923 metais, 1934-aisiais ji buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), o po dvejų metų pirmą ir vienintelį kartą šalies rinktinė pasirodė olimpinėse žaidynėse Berlyne, kur užėmė devintą vietą tarp 21 ekipos.
