Tačiau išankstinės prognozės „auksiniam berniukui“ ir jo kariaunai daugiau malonių akimirkų Atėnuose nežada. Krepšinio ekspertai, dauguma sirgalių ir lažybų bendrovės sutartinai teigia, kad „Žalgiris“ ne tik Graikijoje, bet ir daugelyje kitų išvykų, o taip pat ir namuose, pergalėmis džiaugsis retai.

Eurolygos dalyvių skaičiui sumažėjus iki 16, pirmenybės tapo gerokai konkurencingesnės, o riboto biudžeto „Žalgiris“ bent „ant popieriaus“ tikrai neprilygsta daugumai kur kas turtingesnių Europos komandų. Dar prieš sezono pradžią krepšinio apžvalgininkai vienbalsiai „Žalgiriui“ priklijavo turnyro autsaiderio etiketę. Jiems pritaria ir lažybų bendrovės „TonyBet“ ekspertai.

Azartiškesni krepšinio aistruoliai jau spėjo atkreipti dėmesį į lažybininkų prognozes, kurios, bent jau kol kas, nieko gero kauniečiams nežada. Iš visų 16-os Eurolygos komandų, „Žalgirio“ galimybės triumfuoti turnyre vertinamo prasčiausiai – pastačius vos vieną eurą šio, sunkiai tikėtino, scenarijaus atveju būtų galima laimėti net 301 kartą didesnę pinigų sumą.

Palyginimui, Bambergo „Brose Baskets“ ar Belgrado „Crvena Zvezda“ pergalė Eurolygoje atneštų „tik“ 201 kartą didesnį laimėjimą. Tuo tarpu pagrindiniu favoritu triumfuoti Stambule vyksiančiame finalo ketverte įvardijamas Maskvos „CSKA“, kurio pergalės koeficientas yra 3.15.

Pasikeitus stipriausio senojo žemyno krepšinio turnyro formatui, reguliariajame sezone visos komandos tarpusavyje sužais po 30 rungtynių. Remiantis „Tonybet“ lažybų tarpininkų prognozėmis, „Žalgiris“ gali tikėtis laimėti ne daugiau nei ketvirtadalį visų dvikovų, o labiausiai tikėtinas galutinis kauniečių rezultatas – septynios pergalės ir net 23 pralaimėjimai.

Be abejo, didžiausias viltis žalgiriečiai puoselėja žaisdami namuose, kur juos palaiko tūkstantinė gerbėjų armija. Labiausiai tikėtina, kad čia kauniečiai „pasiims“ rungtynes prieš jau minėtas „Brose Baskets“ ir „Crvena Zvezda“. Taip pat įveikiamos atrodo Stambulo „Galatasaray“ ir Kazanės „Unics“ ekipos. Nevertėtų pamiršti ir to, kad „Žalgiris“ kartais mėgsta nustebinti žaisdamas išvykose, geriausias to pavyzdys – praėjusį sezoną „Palau Blaugrana“ arenoje iškovota pergalė prieš vietos „Barcelona Lassa“.

Atsidūręs „nurašytųjų“ kategorijoje „Žalgiris“ kartu įgyja ir nemenką privalumą – suprasdami savo situaciją pasikeitusioje Eurolygoje, kauniečiai galės žaisti nejausdami papildomo spaudimo, o tai komandai dažnai „atriša“ rankas ir leidžia pasiekti netikėtų pergalių. Vis dėlto, norint nustebinti, teks spręsti praėjusį sezoną kamavusias problemas. Pirmiausia – puolime. Pernai „Žalgirio“ puolimas Eurolygos varžybose buvo jų Achilo kulnas. Komanda rinkdavo po 71 tašką ir turnyre pagal šį rodiklį buvo vos 16-oje vietoje.

Todėl Šarūno Jasikevičiaus kariauną vasarą papildė jo stiliui tinkantys gynėjai, kurie žaidžia greitai, gali pataikyti ir moka išnaudoti derinį „du prieš du“. Tai – Kevinas Pangosas ir Leo Westermannas. Komanda taip pat susigrąžino snaiperį Artūrą Milaknį, o priekinę liniją papildė Augusto Lima ir Antanas Kavaliauskas.

Per šešerias sužaistas LKL rungtynes „Žalgiris“ pataikydavo 7,3 tritaškio, o tai – daugiau nei puse taiklaus tolimo metimo daugiau, nei praėjusiame sezone. Omenyje reikėtų turėti ir tai, jog šis rezultatas pasiektas tik pačioje sezono pradžioje, o naujųjų įžaidėjų organizuojamas „Žalgirio“ puolimas turėtų dar tobulėti. Su juo, greičiausiai, gerės ir komandos rezultatai.

Slaptuoju kauniečių ginklu gali tapti Edgaras Ulanovas. 24 metų puolėjas su kiekvienu sezonu žaidžia vis geriau, o vasarą praleidęs Rio de Žaneiro olimpines žaidynes jis visą dėmesį galėjo skirti pasiruošimui artėjančiam sezonui. Praėjusį sezoną Eurolygoje Ulanovas rinkdavo po 6,4 taško, o geriausias rungtynes sužaidė ne prieš ką kitą, o prieš „Barcelona Lassa“. Puolėjas tuomet pelnė 17 taškų, atkovojo 8 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir parodė, jog gali būti naudingas abejose aikštės pusėse.

Savo vertę jaunasis puolėjas puikiai įrodinėja ir šiemet – vidutiniškai rinkdamas po 10 taškų, 4 atkovotus kamuolius, atiduodamas po beveik 3 rezultatyvius perdavimus ir rinkdamas po 14 naudingumo balų (antras rezultatas komandoje) LKL pirmenybėse, jis įsitvirtino „Žalgirio“ lyderių sąraše. Puikiai Ulanovas pasirodė ir mače su „Lietuvos rytu“, kuomet į „amžinų varžovų“ krepšį įmetė 12 taškų ir buvo antras rezultatyviausias komandoje.

Kalbant apie lyderius, kartu su jaunuoju puolėju, jais taip pat turėtų tapti puikiai į „Žalgirio“ žaidimą įsilieję gynėjai K. Pangosas ir L. Westermannas, kaip, be abejo, ir geriausią savo sezoną pernai sužaidęs Paulius Jankūnas. Nebejotinai svarbus bus ir A. Milaknio indėlis, ypač sprendžiant didžiausią praėjusio sezono problemą – pataikymą iš tolimų distancijų. Praėjęs sezonas Kazanės „Unics“ klube jam nebuvo itin sėkmingas, o ir naujajame LKL sezone jis pernelyg nežiba atakuodamas iš toli.

Po metų pertraukos į Eurolygą sugrįžtantis krepšininkas stipriausiame Europos turnyre 17 rungtynių iš eilės pataikė bent po vieną tritaškį ir jo tolimi metimai šį sezoną komandai bus gyvybiškai svarbūs. Paskutinį sezoną Eurolygoje A. Milaknis rinkdavo po 10 taškų, o tritaškius mesdavo 46 proc. taiklumu. Nuo to kaip greitai šis snaiperis vėl atstatys kiek nusimušusį savo taikiklį taip pat priklausys ir viso „Žalgirio“ rezultatai.

Taip pat verta paminėti fizinėmis savybėmis išsiskiriantį A. Limą. Aukštaūgis iš Brazilijos aikštėje juda greitai, todėl kauniečių puolimą gali puošti ne tik A. Milaknio tritaškiai, E. Ulanovo reidai link krepšio, bet ir A. Limos dėjimai po gražaus L. Westermanno perdavimo atliekant derinį „du prieš du“.

Tačiau labiausiai „Žalgirio“ pergalių ir pralaimėjimų balansas priklausys nuo to, kaip komandos žaidimą pavyks sustyguoti neabejotinai perspektyviausiam Lietuvos treneriui, Šarūnui Jasikevičiui. Pasiruošimas baigėsi, o pirmasis rimtas naujojo sezono iššūkis lauks jau šį vakarą Atėnuose žaidžiant prieš „Panathinaikos“. Tiesioginę šių, kaip ir visų kitų Eurolygos rungtynių transliaciją galėsite tiesiogiai stebėti internetinėje „TonyBet“ lažybų svetainėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)