Įveda tvarką, bet ne visiems
Didžiausia šalyje sportininkų ugdymo kalvė pasijuto vejama į gatvę.
Sostinės krepšinio mokykla (SKM), kurios treniruotes lanko 3,5 tūkst. auklėtinių, nuomoja sporto sales 35 Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose ir dar pusšimtyje darželių.
Kitais mokslo metais ji baiminasi būsianti priversta atsitraukti maždaug ketvirtadaliu savo darbo fronto.
Taip veikiausiai nutiktų, jei Vilniaus savivaldybos taryba kitą savaitę priimtų naują švietimo įstaigų valdomų stadionų, sporto salių ir kitų patalpų nuomos tvarkos aprašą.
Projekte numatoma pasitelkti centralizuotą elektroninę patalpų nuomos sistemą ir atskirti komercinį laiką nuo neformaliojo švietimo įstaigoms numatytų valandų.
Paklausai viršijant pasiūlą, nuomininkai būtų išrikiuojami pagal sudėtingą formulę, apimančią geografinius, masiškumo ir socialinius kriterijus.
Tačiau biudžetinėms sporto mokykloms dėl to sukti galvos nereikėtų – sportuoti jų auklėtiniai keliautų be eilės.
Remiantis tvarkos aprašo projektu, savivaldybės įstaigoms aikštynai ir salės toliau bus suteikiamos nemokamai – panaudos būdu.
Maža to, nereikės dalyvauti konkurse, jei atsiras daugiau pageidaujančių treniruotis vienoje ar kitoje bazėje. Apraše numatyta, kad biudžetinės mokyklos prioriteto tvarka pirmosios galės rezervuoti norimus objektus.
Miestiečių išlaikomoms įstaigoms pasirinktoje sporto salėje ar stadione taip pat garantuojama ne mažiau kaip 14 valandų per savaitę, kai visoms likusioms – 10 valandų.
Nors, remiantis Vaikų ir jaunimo neformalaus šveitimo asociacijos duomenimis, proporcija tarp biudžetines ir privačias Vilniaus sporto mokyklas lankančių vaikų yra priešinga – savivaldybės valdomos įstaigos turi trigubai mažiau auklėtinių.
Savivaldybės palaikymo chore – biudžetininkų mimikrija
Išgąsdinti, jog kitą rudenį jų atžalos kartu su savo treneriu bus iškraustytos iš įprastos pratybų vietos, SKM auklėtinių tėvai raštu paprašė Vilniaus tarybos narių stabdyti naująją tvarką.
Per kelias savaites elektroninė peticija dėl diskriminacinių sąlygų sulaukė beveik tūkstančio parašų. Tai – didžiausias skaičius nuo 2012-ųjų, kai Vilniaus savivaldybės portale atsirado tokia peticijų platforma.
Tačiau nesnaudė ir priešingos stovyklos šalininkai.
Nuomos tvarkos aprašą Vilniaus taryba ėmėsi svarstyti gegužės 27 d. Prieš posėdį ir jam jau prasidėjus pradėjo plaukti prašymai pritarti administracijos direktoriaus pavaduotojo Adomo Bužinsko pateiktam projektui.
Mažiau nei per valandą į tarybos narių elektroninio pašto dėžutes įkrito bent šeši raštai, kuriais giriama siūloma tvarka.
Įdomiausia, jog kai kurios iš palaikymą reiškusių organizacijų pačios nesinuomoja sporto bazių ir apskritai nevykdo neformaliojo švietimo veiklos.
„Vilniaus tinklinio centrą“, „Vilniaus rankinio centrą“, Rankinio trenerių asociaciją ir sporto klubą „Feniksas“ vienija tai, jog visų jų vadovai dirba treneriais biudžetinėje sostinės sporto mokykloje „Tauras“.
Delfi paklausti specialistai neigė buvę suagituoti tvarkos priėmimu suinteresuotų mokyklos ar savivaldybės administracijos atstovų.
„Aš sužinojau apie šitą dalyką iš savų šaltinių, manęs sporto mokykla neinformavo. Jeigu tas projektas pagerins mano, kaip trenerės, darbo sąlygas, aš visomis priemonėmis ir kovoju, kad galėčiau oriai dirbti. Taip, kaip yra dabar, yra nenormalu“, – sakė „Vilniaus tinklinio centro“ direktorė Asta Jansonienė.
„Prieš posėdį buvo kalbėtasi su treneriais, tai yra opi problema. Mes skiriame prioritetą biudžetinėms įstaigoms, nes ten dirba dauguma rankinio trenerių ir sportuoja daug vaikų“, – teigė Rankinio trenerių asociacijos generalinis sekretorius Karolis Kaladinskas, kuris yra ir Lietuvos moterų rinktinės strategas.
Tuo metu kai kuriems politikams tokios raštų papliūpos kelia kreivą šypseną.
„Patirties turiu nemažai, todėl kartais labai kritiškai vertinu prieš pat posėdį iššokančius laiškus. Negaliu žinoti, kas ką čia organizavo, bet kad buvo tam tikri suderinti veiksmai, akivaizdu. Paprastai nebūna taip, kad per valandą gautumei penkiolika laiškų tuo pačiu klausimu.
Galime tik numanyti, kas taip biudžetininkus apjungė ir suvienijo. Gal kas ir iš savivaldybės ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad abi pusės taip darė“, – pažymėjo Vilniaus tarybos senbuvis Žilvinas Šilgalis.
„Man visas tas palaikymas atrodė surežisuotas. Kas režisierius? Neįvardinsiu pavardės, nors turiu spėjimų. Faktas, kad tie raštai buvo nusiųsti ne į viešai skelbiamus, o į asmeninius tarybos narių elektroninio pašto adresus. Manau, visi turi teisę ginti savo interesus, tik šiek tiek keistoka, kai tai daroma šitaip“, – pridūrė Vincas Jurgutis.
„Biznierius“ prieš „sovietinį paveldą“
Projekto iniciatoriai tikina, kad patvirtinus naują nuomos tvarką bendrojo lavinimo mokyklų sporto bazės bus prieinamesnės.
Praėjusiame tarybos posėdyje ne kartą nuskambėjo žodis „biznierius“, nutaikytas į vieną SKM steigėjų Andrių Čerškų.
Kalbėdamas su Delfi, užuominas apie sparčiai išsiplėtusią krepšinio mokyklą laidė ir A. Bužinskas.
„Jeigu iš privataus verslo kažkas nori pritempti, kad mes kažką diskriminuojame, taip tikrai nėra. Vaikai gali lankyti savivaldybės mokyklas, o jeigu jų tėveliai mano, kad privačiame sektoriuje paslaugų kokybė geresnė, jie gali sumokėti šiek tiek daugiau ir eiti ten.
Pagrindinis dalykas, kuris iš tiesų sujaukia planus privačioms mokykloms, yra tai, kad nauja tvarka mes nunuliname visą sistemą. Baigsis tie laikai, kuomet kas pirmesnis spėja apibėgti mokyklų direktorius ir vienokiais ar kitokiais būdais susitarti, tas ir gudresnis. Patikėkite, kiekvieną rugsėjį būna šimtai laiškų iš mažesnių sporto mokyklų, kurios negauna salių. Dabar visiems suteikiame vienodas sąlygas pagal vienodus kriterijus.
Be to, buvo mokyklų, kurios nenuomodavo savo infrastruktūros, nes, buitiškai tariant, tingėdavo, nenorėdavo papildomo galvos skausmo. To nebeliks“, – žadėjo vienas savivaldybės administracijos vadovų.
Tačiau ne visiems tarybos nariams suprantama, kodėl „vienodi kriterijai“ taikomi tik privačioms įstaigoms, tuo metu biudžetinės mokyklos iškeliamos virš jų.
Abejonių dėl tokios skirstymo į lygius bei lygesnius pasigirsta ir valdančiojoje koalicijoje.
„Gerai, kad salių nuoma išviešinama, bet man nepatinka ir iki galo nesuprantama, kodėl vieni vaikai gauna prioritetą, o kiti – ne. Ir ne pagal kokybinius kriterijus taip surūšiuojama, o veikiau pagal jų nebuvimą.
Visi vaikai turi gauti geriausią įmanomą paslaugą. O geriausia ji bus tada, kai visos įstaigos veiks vienodomis sąlygomis“, – svarstė mero Remigijaus Šimašiaus Laisvės partijos frakcijai priklausantis V. Jurgutis.
„Šitas klausimas pirmą kartą taryboje buvo pateiktas be jokio gilinimosi. Faktas, kad tvarkos reikia daugiau, bet tai nereiškia, kad galima skirstyti vaikus į savus ir svetimus.
Galbūt yra logikos, kad savivaldybės mokyklos turėtų šiokį tokį prioritetą, bet dėl to kiti neturi likti be vietos. Todėl aišku, kad reikia ieškoti kompromiso“, – sakė opozicinės Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos atstovas Ž. Šilgalis.
Konflikto gelmėje – „Rytas“ ir naujas kompleksas
Ginčas tarp „biudžetininkų“ ir „biznierių“ gali įtraukti ir Vilniaus „Rytą“, kurio valdybos pirmininkas yra A. Bužinskas.
Neoficialiomis žiniomis, situacija nepatenkinta SKM svarsto galimybę nutraukti 2018-aisiais pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos vicečempionų klubu.
Konfliktą gilina praėjusių metų pabaigoje Vilniaus savivaldybės Pašilaičiuose pradėtos trijų sporto salių komplekso statybos.
Savivaldybė iš karto paskelbė, jog nauja baze kartu su šalia esančios Žemynos progimnazijos mokiniais naudosis biudžetinė Vilniaus krepšinio mokykla (VKM).
Jos direktorius Vytenis Tupčiauskas siejamas su kitu R. Šimašiaus frakcijos kolega Vilniaus taryboje, buvusiu krepšininku ir VKM auklėtiniu Linu Kvedaravičiumi.
Kuomet pastarasis praėjusioje kadencijoje užėmė viceministro postą ir kuravo sporto sritį, V. Tupčiauskas darbą VKM derino su dukterinės „Lietuvos ryto-2“ ekipos vadovo pareigomis. Jis iki šiol tebėra Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujančios Vilniaus „Perlo“ komandos direktorius.
Dabartiniam „Rytui“ naujo komplekso statybos gali būti įdomios, nes savo namų arenoje, pakrikštytoje „Jeep“ vardu, klubas tėra nuomininkas. Kadaise nuosava salė buvo areštuota dėl skolų, o 2017-aisiais ją išpirko su ekipos dalininke „Norvelita“ susijusi bendrovė „Saulės kopos“.
Glaudesnė sąjunga su VKM „Rytui“ galėtų būti naudinga ir dėl nepajudinamų šios mokyklos pozicijų savivaldybėje.
Šiemet iš miesto iždo VKM skirta 951 tūkst. eurų.
Palyginimui, vienintelė savivaldybės parama SKM – 5 tūkst. eurų, kurie numatyti projektui „Fizinio aktyvumo plėtra Vilniaus mieste“.
Tame pačiame savivaldybės konkurse dalyvavusiai VKM atseikėti dar 13 tūkst. eurų – 50-mečio jubiliejaus paminėjimui.
„Neaišku, kokie ten slepiasi politikų interesai, bet tas klausimas jau seniai neduoda ramybės. Sakome savivaldybei, kad pinigai turėtų būti dalinami sąžiningu principu, įvertinant pasiekimus, vaikų skaičių.
O dabar VKM automatiškai gauna milijoną eurų, nemokamas sales ir dar 13 tūkstančių – gimtadieniui atšvęsti. Man atrodo, kad tai yra neteisinga. Būtų tas pats, jei savivaldybė atidarytų savo picų kepyklėlę ar taksi įmonę, kaip jau buvo Vilniuje. Manau, atėjo laikas atsisakyti šito sovietinio palikimo“, – piktinosi A. Čerškus.
Įdomu, jog panašią retoriką pasitelkė ir pačios savivaldybės atstovai, kuomet šiemet nutarė likviduoti 60 metų veikusią biudžetinę Vilniaus futbolo mokyklą, kuriai prikišo efektyvumo ir skaidrumo stoką.
Tiesa, krepšinio ir futbolo situacija sostinėje skiriasi radikaliai. Jei privačių futbolo akademijų mieste jau priskaičiuojama daugiau nei dvi dešimtys, jaunųjų krepšininkų ruošimo rinka iš esmės dalinasi tik VKM ir SKM.
A. Bužinskas pripažįsta, kad visuomenėje kilus prieštaringoms reakcijoms, kai kurios jo siūlomos stadionų ir salių nuomos tvarkos detalės gali būti persvarstytos – pavyzdžiui, pakoreguotas biudžetinėms ir privačioms sporto mokykloms rezervuotų valandų skaičius.
Tačiau visiškai sulyginti nuomos sąlygas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui neatrodo protinga mintis.
„Jei savivaldybė pastato mokyklos pastatą, ji juk neskelbia konkurso operatoriui surasti. Lygiai taip pat yra su poliklinikomis. Pagal įstatymą turime savivaldybei priskirtą neformaliojo švietimo funkciją ir ją privalome užtikrinti“, – Vietos savivaldos įstatymu prisidengė konservatorius.
Lemiamas raundas kovoje dėl teritorijos didmiestyje, kuriame sporto infrastruktūros plėtra jau daugybę metų beviltiškai atsilieka nuo gyventojų skaičiaus augimo tempų, laukia birželio 17 d.
Ir jokiu kompromisu čia kol kas nekvepia.
„Reikės atnaujinti savivaldybės serverius, nes bus dar daugiau laiškų“, – šmaikštavo A. Bužinskas.
Klaipėdoje pučia kitos krypties vėjai
Kas nepriimtina Vilniui, tas domina Klaipėdą.
Uostamiesčio savivaldybė ketina nuo kitų metų pradėti užsukinėti finansinius kranelius biudžetinėms sporto mokykloms ir lėšas paskirstyti krepšelių principu – neatsižvelgiant į tai, kokio tipo įstaigoje sportuoja gabūs vaikai.
Tokia praktika pirmiausia bus išbandoma futbole.
„Mūsų netenkino faktas, kad ne visi vaikai gauna vienodą savivaldybės paramą, kad ugdymo įstaigos skirstomos į biudžetines ir privačias. Norėjome tokios sistemos, kurioje konkurencinės sąlygos leistų kuo daugiau vaikų pritraukti į sportą.
Iki šiol savivaldybės mokyklos turėjo garantuotą biudžetą, garantuotus atlyginimus, o dabar teks dėl jų pakonkuruoti. Per porą metų turėtume pamatyti, veikia ar neveikia mūsų siūlomas krepšelio principas“, – Delfi aiškino vicemeras Arvydas Cesiulis.
Tiesa, reformatoriai trypčioja ir pajūryje: nors iš pradžių planuota, jog savivaldybė visiškai pasitrauks iš jaunųjų futbolininkų ruošimo, dabar jau galvojama vietoje biudžetinės Klaipėdos futbolo mokyklos (KFM) kurti naują viešąją įstaigą.
Ant kortos pastatytas ne tik futbolui skirtas miesto finansavimas: senoji mokyklos bazė rekonstruojama, o ES, valstybės ir savivaldybės lėšomis įgyvendinamo projekto vertė – per 11 mln. eurų.
Vis dėlto savivaldybės valdomos viešosios įstaigos scenarijus kelia abejonių tiek Konkurencijos tarybai, turinčiai pateikti savo išvadas, tiek visuomenininkams.
„Jei savivaldybė kita forma liks ugdyme, tai nebus pats teisingiausias sporto vystymo modelis. Daugiausia, ką sau galėtų pasilikti savivalda, yra bazių priežiūra. O visą sportą reikėtų atiduoti rinkai krepšelių principu.
Tuomet konkurencija leistų natūraliai iškilti stipriausioms bendruomenėms, kita vertus, suteiktų galimybę mažesniems veikėjams išsikovoti vietą po saule. Mano akimis, reformai labiausiai priešinasi biudžetinės įstaigos, kadangi ją įgyvendinus jos nebegalės ramiai gyventi, turės dirbti kaip privatūs klubai, kurie patys ieško rėmėjų, salių, visokių netradicinių sprendimų“, – samprotavo patariamąjį žodį turinčios Klaipėdos miesto sporto tarybos pirmininko pavaduotojas ir asociacijos „Hockey Klaipėda“ atstovas Vaclovas Gedvilas.
Savivaldybės sudaryta darbo grupė taip paruošė šešių biudžetinių sporto mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį dabar padrikai išbarstytos funkcijos ir sporto šakos turėtų būti sutelktos atitinkamuose centruose. Iš pradžių mąstyta apie keturias tokias įstaigas, tačiau jų gali likti ir daugiau.
Savo ruožtu, Kaunas šiuo metu turi septynias biudžetines sportininkų kalves, nors 2015-aisiais mieste jų dar veikė 11.
„Šiais metais planuojama parengti Kauno miesto sporto strategiją, kuri turėtų atsakyti į klausimus dėl biudžetinių sporto mokyklų tinklo, jose esančių sporto šakų skaičiaus ir panašiai. Taip pat sporto strategijoje turėtų būti atsakyta į klausimą ir dėl sporto krepšelio taikymo tiek biudžetinėms, tiek privačioms sporto mokykloms“, – teigė savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.
Vilniuje paskutinė sporto mokyklų pertvarka buvo atlikta 2014 metais, ją išgyveno keturios įstaigos iš dešimties – įskaitant ir jau likviduojamą Vilniaus futbolo mokyklą.
Beveik 2,5 tūkst. jaunųjų sportininkų treniruojasi Vilniaus miesto sporto centre, po 1,1 tūkst. – „Tauro“ mokykloje ir VKM. Šioms įstaigoms šiemet iš biudžeto bendrai skirta 5,9 mln. eurų.
Savivaldybė taip pat yra dar keturių tenisą, futbolą ir rankinį vystančių viešųjų įstaigų dalininkė.
