Sezonas „Alytui“ baigėsi prieš mėnesį. Paskutinė vieta ateities komandai neužtikrino, nes remiantis lygos įstatais, komanda turėtų palikti LKL. Tiesa, tai nereiškia, kad „Alytus“ būtinai žais žemesnėje - Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).
Pasak trenerio G. Kručkausko, NKL - uždara bendruomenė ir jos steigėjai turės balsuot, ar priimt „Alytų“, ar ne.
„Visko gali būti, neatmeskime ir tokio varianto, kad belaukdami, kol mūsų likimą išspręs kiti, nusirisime iki Lietuvos regioninės lygos“, - sako treneris, kurio teigimu, nukritus į žemiausio pajėgumo lygą, pakilti atgal bus labai sunku, o gal net ir neįmanoma.
„Ką, jūsų nuomone turi nuveikti Alytaus miestas, komanda, kad Dzūkijos sostinė nebūtų išbraukta iš Lietuvos krepšinio žemėlapio?“, - bcalytus.lt paklausė G. Kručkausko.
- Svarbiausius dalykus turime - naują areną, pakankamai svarias krepšinio tradicijas ir negalime skųstis krepšinio sirgalių visuomene.
- Ar tai pakankamas svoris pakeisti LKL vadovų nuomonę ir „Alytaus“ išlikimui trukdančius nuostatus?
- Įstatai yra įstatai, bet juos kuria ne kas kitas, o pati LKL. Jeigu ji nuspręs, kad žaisti Alytaus arenoje yra geriau nei kokios nors mokyklos salėje, tai jau nemažas svertas mūsų išlikimui aukščiausiame.
- Juk pagal sportiniu principus, rezultatus „Alytus“ iš šito lygio iškrito?
- Gal ir nepasirodėme taip, kaip norėtųsi, tačiau per itin trumpą laiką sugebėjome atlikti pakeitimus klubo valdyboje, kuri parodė atsidavimą krepšiniui. Tiek N. Varnelis, tiek Aurimas Mileišis savo lėšomis išlaikė mums padėjusį legionierių iš JAV Willą Walkerį.
Sezono finiše buvo pademonstruotas ir sportinis principingumas. Priminkime pavyzdį, kai atsisakėme Mariaus Janišiaus. Nors šį žaidėją asmeniškai gerai pažįsta nauja klubo vadovybė, nors tokio žaidėjo mums labai reikėjo, buvo pasielgta ne egoistiškai, o paisant tik klubo interesų, rezultatų ir žengtas tvirtas žingsnis sportiškumo naudai. Drausmės pažeidimų turėjusio sportininko paslaugų atsisakyta.
- Gražūs pavyzdžiai už krepšinio aikštelės ribų. Tačiau kaip su rezultatais, juk jie silpnesni nei vidutiniški?
- Man atėjus treniruoti „Alytaus“, LKL lentelėje artimiausi varžovai, buvę 11-12 vietose, turėjo 4 pergalėm daugiau. Aš puikiai supratau situaciją, kad bus labai sunku, praktiškai gal net neįmanoma per likusias 10 rungtynių pasivyti ir aplenkti konkurentus. Teorinių galimybių buvo, bet „Alytui“ reikėjo iškovoti 5 pergales, o varžovai turėjo nelaimėti nė vienerių. Taigi, užduotis buvo sunki ir, kaip parodė, gyvenimas - neįgyvendinama.
- Ką išskirtumėte, ypač paskutiniame, ne itin sėkmingai susiklosčiusiame etape?
- Komanda stengėsi, iškovojome keletą tikrai įspūdingų pergalių. Su Kėdainių „Nevėžiu“ po pratęsimo įmetėme 113 taškų, kas nėra dažnas rezultatas. Ignas Sinkevičius, šiose rungtynėse pelnęs 25 taškus, manau, jas prisimins ilgam. Nemažiau svari pirma pergalė naujoje arenoje, prieš daugkartinius bronzinius prizininkus „Šiaulius“ ir su kaupu atsilyginęs mūsų ryžtas išvykoje prieš šių metų LKL bronzos savininką „Rūdupį“. Gerai sužaidėm BBL mačą su „Kaunu“, kai laimėjome, ir tai prisidėjo prie to, kad vaikinai ėmė tikėti savo jėgomis.
- Pastebėjote malonesnius dalykus, bet juk buvo ir kitokios patirties?...
- Aišku, buvo. Buvo silpnesnių varžybų, kai nesugebėjome laimėti, nors tokias galimybes turėjome. Pavyzdžiui, išvykoje su Vilniaus „Sakalais“, namie - su Palangos „Nagliu“, kai pritrūko ir sportinės sėkmės.
Nesiteisinu, bet objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad „Alytaus“ tvarkaraštis buvo nepalankus - žaidėme trejas rungtynes per savaitę. Žinant, kad komanda nebuvo visiškai sukomplektuota, pagrindiniams žaidėjams tekdavo per didelis krūvis, jie pavargdavo ir galų gale išsimušdavo iš varžybų ritmo, kai ilsėdavosi po pusę ir daugiau mėnesio iki kito susitikimo.
- Sezono, kuriam vadovavote porą mėnesių, apibendrinimas iš jūsų lupų.
- Įrodėme, kad „Alytaus“ klubas gyvas, kad jis gali kovot LKL ir BBL, kaip lygus su kitomis komandomis. Parodėme, kad krepšinis reikalingas Alytaus miestui, jo gyventojams - sirgaliai gausiai rinkosi į areną, palaikė komanda, net gi autsaiderę.
- Planuojate pasilikti Alytuje. Ką patartumėte profesionaliam krepšiniui neabejingiems alytiškiams?
- Bendras projektas turėtų vadintis „Ar reikalingas Alytui aukščiausio lygio krepšinis?". Turiu galvoje, kad tų finansų, kuriuos gera valia skiria Alytaus miesto savivaldybė, deja, neužtenka, jei norime rezultatų.
Mums, klubui, miesto politikams, sporto funkcionieriams reikia surasti bendrų sąlyčio taškų su esamu Alytaus ar čia galbūt naujai ateisiančiu verslu. Jei sutarsime, sudėliosime profesionalų biudžetą, tai leis iš autsaiderių tapti stipriais vidutiniokais ir garbingai kautis su Utena, Šiauliais, Prienais. Jei tai pavyks, laukia kitas projektas, kurį pavadinčiau „Išlikimas tarp stipriausių Lietuvos komandų“.
- Gražūs planai. Belieka visiems kibti į darbus. Nuo ko pradėsime?
- Pirmiausia privalome įtikinti Lietuvos krepšinio valdžią, LKL vadovybę, kad mes galime gerai tvarkytis. Kiek man yra žinoma, turime nemažai užtarėju, kurie dar vis mumis tiki ir nenori, kad Alytus iškristų iš aukščiausio lygio krepšinio. Kaip tik dabar - apsisprendimo laikas ir metas tolimesniems darbams. Tik taip pakilsime iš pelenų!
