Puikią progą matyti aukščiausio lygio krepšinį ir jo žinias perduoti jaunosioms Lietuvos sportininkėms, treneriai turi ne visada. Kaip sekasi ir kokia šiuo metu dienotvarkė pas jauną Lietuvos specialistą, paklausėme ketvirtadienio popietę.
- Atėjo naujas krepšinio sezonas. Kokios mintys prieš jį?
- Na, minčių yra daugybė. Praėjusį sezoną Lietuvos moterų krepšinio A lygoje su jaunomis krepšininkėmis neturėjome sau lygiaverčių varžovių. Nepaisant to, kad pergalės džiugino tiek merginas, tiek asmeniškai mane - trenerį, galima sakyti, jog tai iš dalies mums pakišo koją.
Pergalingas sezonas tarsi supainiojo, suklaidino žaidėjas, privertė anksčiau nei reikėtų patikėti savo jėgomis, netgi jas pervertinti. Manau, kad tai turėjo ženklios įtakos itin prastam Lietuvos jaunių merginų rinktinės pasirodymui Europos čempionate Rumunijoje, vykusiam šią vasarą.
Pastaroji karti patirtis privertė susitelkti ir susikaupti. Šį sezoną koncentruosimės ne į pergales, o į individualų akcentuotą atskirų amplua žaidėjų tiek fizinį, tiek techninį, tiek psichologinį paruošimą.
- Krepšinio centras Kaune turi tikriausiai ne vieną tikslą: ne tik gerai pasirodyti komandai, bet ir ugdyti žaidėjas, sutinkate?
- Žinoma. Kaip ir minėjau, didžiausias dėmesys šiais metais bus skiriamas visapusiškam žaidėjų – asmenybių tobulėjimui, emociniam augimui. Kaip žinome, pagrindinis šio centro tikslas yra paruošti kuo daugiau pilnaverčių krepšininkių, kurios garbingai atstovautų Lietuvą bei gebėtų garsinti savo šalies vardą.
- Šįmet startuos nauja – Nacionalinė moterų krepšinio lyga (NKML). Kaip vertinate šį žingsnį Lietuvos krepšinyje?
- Ši lyga, mano įsitikinimu, bus tikrai didelis postūmis Lietuvos moterų krepšinyje. Reikia pripažinti, kad iki šiol mūsų šalyje nebuvo lygos, kuri leistų jaunoms ir perspektyvioms žaidėjoms susipažinti, natūraliai pereiti iš vaikų į moterų krepšinį, kuris, beje, kardinaliai skiriasi.
Perspektyvios mergaitės staiga patekusios į moterų lygą sulaukdavo „šalto dušo“: dažnu atveju jos patirdavo triuškinančius pralaimėjimus, prarasdavo motyvaciją. Pasitaikė ir atvejų, kuomet perspektyvios krepšininkės baigdavo savo karjerą jos net rimtai nepradėjusios... Taigi, nuoširdžiai tikiu, kad NKML bus tarsi tiltas, jungiantis Moksleivių lygą ir LMKL.
- Kaune įvyks NKML atidarymo istorinės rungtynės, kaip vertinate šį įvertinimą Kaunui, krepšinio centro komandai?
- Tikriausiai niekas nesiginčys, jog Kaunas yra nuo seno laikomas krepšinio sostine: čia visuomet gyva krepšinio dvasia. Galbūt pasakysiu drąsiai, tačiau Kaunas neįsivaizduojamas be krepšinio, o krepšinis be Kauno.
Manau, kad šią ir taip gają krepšinio dvasią dar labiau sustiprino neseniai praūžęs Europos vyrų krepšinio čempionatas ir jo finalo etapas Kaune. Tai suintensyvino bendrą domėjimąsi tiek vyrų, tiek moterų, tiek vaikų krepšiniu ir kas labai džiugina, išjudino sporto rėmėjus. Manau, Kaunas nusipelnė tokio įvertinimo – su nekantrumu laukiame ir ruošiamės šioms rungtynėms.
- Kaip atrodo šįmet A. Jasilionio dienotvarkė, ar pasikeitė dienos struktūra, darbai, užduotys gyvenime?
- Didžiausiais pasikeitimas yra tas, jog šiemet turiu puikią galimybę dirbti su stipriausia Lietuvos moterų komanda, pajusti šios komandos dvasią, būti jos dalimi. Tuo pačiu, šį sezoną galiu iš arti pamatyti pajėgiausios Europos moterų krepšinio lygos (moterų Eurolygos) virtuvę.
Tai išties vertinu, stengsiuosi įgyti kiek įmanoma daugiau patirties ir žinių, kurias taikau dirbdamas su jaunosiomis krepšininkėmis. O dėl dienotvarkės, tai ji galima sakyti labai intensyvi. A. Jasilionio darbe neegzistuoja darbo valandos ar savaitgaliai. Myliu krepšinį, juo gyvenu. Kaip sakoma, susirask mylimą darbą ir niekada neteks dirbti. Galima sakyti, kad man ir netenka...
- Šįmet moterų krepšinis įgauna vis didesnį pagreitį, visur stiprinamos pozicijos, gerinamas įvaizdis. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
- Labai tuo džiaugiuosi. Akivaizdu, kad moterų krepšinis su kiekvienu sezonu tampa vis patrauklesnis, įdomesnis, spalvingesnis, dinamiškesnis. Čia tenka padėkoti visų komandų nariams, liekantiems už aikštelės ribų – jie atlieka labai reikšmingą darbą.
- Kokius uždaviniu sau keliate šiuo laikotarpiu?
- Visuomet kėliau ir vis dar keliu sau bei savo žaidėjoms pačius aukščiausius tikslus tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Niekas nesikeičia ir šiuo laikotarpiu.
- Ar galima sakyti, jog pats asmeniškai jau pasiekėte nemažai, tapote vienos iš Europos gerai žinomų komandų treneriu?
- Tiesiog džiaugiuosi galimybe dirbti su itin aukšto lygio krepšinio specialistais – Mantu Šerniumi, Jurgita Štreimikyte-Virbickiene, Mariumi Jasevičiumi ir, žinoma, geriausiomis Lietuvoje ir užsienyje pripažintomis žaidėjomis. Man didelė garbė būti tos komandos dalimi. Visgi, kaip minėjau, keliu sau itin aukštus reikalavimus, todėl nesakyčiau, kad mano profesiniai pasiekimai yra labai aukšti, kad viskas jau pasiekta.
- Jau ne vienerius metus dirbate su moterimis, merginomis. Kokius niuansus įžvelgiate – bėdas, trūkumus, sėkmes?
- Kokios gali būti bėdos, dirbant su moterimis (šypsosi)? Jei kalbėti rimtai, išties nėra esminio skirtumo – ar treniruoti profesionalus vyrus, ar moteris. Tiek vyrai, tiek moterys vienodai stengiasi, koncentruojasi į tikslų siekimą, darbą treniruotėse ir rungtynėse.
Vis dėlto jau pirmos treniruotės su merginomis man parodė, jog negali nepaisyti fakto, jog vis dėlto treniruoji dailiosios lyties atstoves. Jos jautresnės, įžeidesnės, reikalauja daugiau dėmesio ir rūpesčio. Todėl moteris treniruojantis vyras privalo būti lankstesnis, išmokti išgirsti tai, kas nepasakoma ir skaityti mintis.
- Ko palinkėtumėte sau ir, aišku, moterų krepšiniui?
- Pergalių, pergalių ir darsyk – pergalių!
