LMKL čempionės Utenos „Utenos“ vyriausiasis treneris Alfredas Vainauskas sako, kad nors Lietuvos rinktinė ir neteko kelių lyderių, visos krepšininkės kovoja ir telieka tikėtis, kad antrasis etapas lietuvėms susiklostys sėkmingai.
„Tai yra krepšinis, moterų krepšinis, jis nenusakomas, tad visko gali būti ir tikėsimės, kad viskas bus gerai“, – viliasi A. Vainauskas, kuris per savo trenerio karjerą yra buvęs ir Rusijos rinktinės vairininku.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės žaidimą pirmame etape?
– Pirmos dvejos rungtynės buvo sunkios. Pirmas rungtynes lietuvės vis dėlto žaidė su ispanėmis – čempionėmis, antros rungtynės su slovakėmis taip pat buvo sunkios, pralaimėjome, bet paskui merginos atsigavo. Su vengrėmis iki antrojo kėlinio jos vargo, tačiau trečią ir ketvirtą kėlinį susitvarkė, nors ir buvo duobė, viskas buvo gerai. Taip pat ir vakar su švedėmis – mūsiškės įgijo pranašumą, paskui krito į duobę, vėl atsigavo, susikūrė saugų atstumą ir ištraukė rungtynes.
Švedės buvo pavijusios lietuves, likus 5 sekundėms padarė klaidą išmesdamos kamuolį ir tik sėkmė lėmė, kad švedės neįmetė to dvitaškio. Vakarykštė pergalė prieš švedes praktiškai garantuoja patekimą į kitą etapą. Vienas rungtynes gerai sužaidė Gintarė Petronytė, kitas – Vita Kuktienė, kitas – Santa Okockytė. Džiugu, kad atsiranda lyderės, kurios imasi problemos ir tempia komandą į priekį. Matome, kad komanda – kitame etape.
– Kodėl lietuvių žaidimas toks banguotas?
– Moterų krepšinis – nenusakomas. Šis Europos čempionatas rodo, kad moterų krepšinis labai smarkiai susilpnėjęs. Nebėra tokio grožio, koks būdavo anksčiau. Ankstesniais metais susirinkdavo tikrai stiprios komandos. Trūksta asmenybių, trūksta įžymybių. Dėl to taip ir yra. Nereikia pamiršti, kad rinktinė išvažiavo be Eglės Šulčiūtės, be Giedrės Paugaitės, Mantės Kvederevičiūtės, kurios yra lyderės, Eurolygos lygio komandos starto penketo žaidėjos. Jų trūkumas duoda savo. Jeigu būtų šios krepšininkės, būtų dar geriau. Gaila, kad komanda dėl įvairių priežasčių nėra visiškai sukomplektuota.
– Kurių krepšininkių žaidimas labiausiai nudžiugino, o kurių labiausiai nuvylė?
– Negaliu pasakyti, kad kažkas nuvylė – visos savo vietoje. Didelės pagyros Gintarei Petronytei, kuri padarė didelę pažangą. Kovotoja Sandra Linkevičienė savo patirtimi ir agresija viską daro teisingai ir laiku, Kamilė Nacickaitė – nauja žaidėja, bet stipri, auganti krepšininkė, kuri tobulėja ir jos indėlis rinktinėje su kiekvienais metais vis didėja.
Santa Okockytė – šaunuolė, kuri tempia, veža, susitvarko su savo pareigomis. Gabrielė Gutkauskaitė po traumos, bet stengiasi ir toks vaizdas tarsi ji nebūtų praleidusi sezoną. Senbuvė Vita Kuktienė savo vietoje, daro tai, ką gali ir visai neblogai jai išeina. Monika Grigalauksytė – naujas veidas, viskas dar prieš akis. Eglei Šikšniūtei dar yra kur patobulėti, bet irgi daro, ką gali. Kitos – ateities žaidėjos. Apskritai visos stengiasi, nori laimėti. Matyti, kad merginos atvažiavo ne pasižaisti, o kovoti ir laimėti, garsinti Lietuvą.
– Kokius žaidimo elementus rinktinei reikia patobulinti labiausiai?
– Reikia, kad būtų kuo mažiau kvailų klaidų ir kuo daugiau atkovotų kamuolį. Tai pagrindinės klaidos ir yra. Bet vis dėlto tai Europos čempionatas, daug neužtikrintumo, jaudulio. Visada yra ką keisti, ką tobulinti, bet tai jau trenerių kompetencija.
– Jau aišku, kad antrajame etape tikrai teks kovoti su Serbija, taip pat tikriausiai su Rusija ir Latvija arba Kroatija. Kaip vertinate šias varžoves?
– Manau, kad Rusija po vakarykščio pralaimėjimo Latvijai, kuris buvo labai netikėtas, daugiau nebesuklys. Manau, kad Lietuvos varžovės bus Rusija, Latvija ir Serbija – labai abejoju, kad kroatės išsikapstys. Varžovės bus labai rimtos, solidžios, ypač serbės, rusės. Latvės irgi, kuo toliau, tuo labiau rodo gerą žaidimą, komanda – solidi, gerai sukomplektuota ir bus sunku kautis. Bet tai yra krepšinis, moterų krepšinis, jis – nenusakomas, tad visko gali būti ir tikėsimės, kad viskas bus gerai.
